Tikisi dialogo pratęsimo
Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė sako, kad šis įstatymo pakeitimas yra svarbus ir reikšmingas, nes tokiu būdu bus įteisinta socialinio verslo kategorija.
„Šiandien turime socialinio verslo koncepciją, kuri buvo priimta prieš dešimt metų, ir jos vienas iš pagrindinių tikslų buvo įteisinti socialinio verslo apibrėžimą įstatyme. Taigi po dešimt metų artėjame prie finišo tiesiosios“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovė.
Ji taip pat išsakė susirūpinimą, kad likus keliams mėnesiams iki kategorijos įsigaliojimo socialinio verslo atstovai vis dar nėra kviečiami prie bendro derybų stalo. Iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos toks pakvietimas pateiktas nebuvo. Tai, anot V. Bražiūnaitės, yra bene didžiausia problema.
„Tam, kad būtų paruošti kokybiški poįstatyminiai aktai, darbo reikia įdėti nemažai. Mes, kaip socialinio verslo atstovai, su tuo dirbame kiekvieną dieną ir žinome, su kokiomis problemomis yra susiduriama“, – kalbėjo moteris.
Šiuo metu asociacija vienija socialinius verslus, kurie sprendžia apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų problemas. V. Bražiūnaitės tikinimu, iki šiol atviras ir intensyvus dialogas vyko su Seimo ekonomikos komitetu, kur buvo diskutuojama, ko imtis, kad socialinio verslo apibrėžimas būtų įteisintas įstatyme.
„Tą pavyko padaryti, beliko tik paruošti ir priimti kokybiškus poįstatyminius teisės aktus. Taigi dialogas turėtų tęstis. Tai yra puikus pavyzdys, ką pavyko padaryti bendradarbiaujant“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Neapibrėžtumas kelia daug problemų
Pasak V. Bražiūnaitės, tai, kad socialinio verslo kategorija bus įteisinta įstatyme, neišspręs visų problemų ir iššūkių, su kuriomis susiduria socialinis verslas. Tačiau, jos manymu, šis žingsnis yra labai svarbus, nuo kurio bus galima atsispirti. Pašnekovė sakė tikinti, kad poįstatymìnius teisės aktus galima paruošti ir likus vos keliems mėnesiams iki socialinio verslo kategorijos įsigaliojimo.
„Mes visais kanalais signalizuojame Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kad pasikviestų mus. Esame partneriai, kurie analizuoja situaciją, atliekame tyrimus, apklausas ir nuolat jaučiame pulsą. Taigi asociacija tiesia savo bendradarbiavimo ranką“, – sakė moteris.
Ji įvardino vieną iš pagrindinių socialinio verslo problemų – tai pradinių apyvartinių lėšų paieškos. Šio verslo atstovams, norintiems gauti paskolą ar kreditą, bankai uždaro duris. O to priežastis paprasta – niekur įstatyme nėra apibrėžta, kas yra socialinis verslas.
Anot V. Bražiūnaitės, netgi privatūs investuotojai pradėję nagrinėti esamą socialinių verslų situaciją negali niekuo pagelbėti.
Pašnekovės tikinimu, savivaldybėse taip pat kyla nemažai neaiškumų ir problemų dėl to, kad socialinio verslo kategorija vis dar nėra apibrėžta.
„Yra labai daug neapibrėžtumo, todėl visi ekosistemoje vienbalsiai sutarė, kad tikrai reikia apibrėžtumo, ypač kai kalbame apie finansus. Jau yra signalų iš Europos Komisijos, nes jie investuoja į šią sritį. Taigi klausia: į ką mes investuojame?“ – paaiškino V. Bražiūnaitė.
Ji taip pat įvardino keletą šalių, kurios gali būti gerais pavyzdžiais, vertinant per socialinio verslo prizmę. Viena jų – Kanada. Pavyzdžiui, Kvebeke, kuris yra Vilniaus dydžio, socialinis verslas į miesto ekonomiką atneša virš 40 mlr. Kanados dolerių. Čia veikia tūkstančiai socialinių verslų, kur darbuojasi šimtai tūkstančių darbuotojų ir savanorių.
Netgi Latvija šioje srityje yra pasiekusi daugiau, nes turi įstatymą, todėl gali pamatuoti, kokią dalį ekonomikos sukuria socialiniai verslai. Jau yra paskaičiuota, kad jie sukuria apie 2 proc. BVP.
„Mes to paskaičiuoti negalime, nes nesame apsibrėžę, kas tai yra“, – pabrėžė laidos pašnekovė.