Pasiteisinę sprendimai
Pirmoji iš Baltijos šalių, atsisakiusių valstybinio elektros energijos kainos reguliavimo bei visuomeninio tiekėjo, buvo Estija, kuri tai padarė dar 2013 m. Tiesa, kitaip nei Lietuvoje, šioje šalyje nebuvo pereinamojo laikotarpio: visi vartojai elektros energiją už nereguliuojamą kainą pradėjo pirkti vienu metu. Kaip pasakoja Estijos energijos skirstymo operatoriaus „Elering“ Komunikacijos vadovas Ainas Kösteris, tam, kad šis procesas vyktų sėkmingai, reikėjo įgyvendinti keletą ypatingai svarbių uždavinių.
„Elering“, kaip valstybinis energijos skirstymo operatorius, turėjo įsteigti duomenų centrą, kuriame visi privatūs vartotojai galėtų matyti savo elektros suvartojimo duomenis, o potencialūs elektros energijos tiekėjai turėtų prieigą prie šių nuasmenintų duomenų. Visa duomenų bazė buvo paruošta keli mėnesiai iki laisvos rinkos atidarymo, t.y 2012 m. antroje pusėje. Dabar joje yra saugoma visa informacija apie elektros energijos suvartojimą ir pirkimo bei pardavimo sutartis.
Antrasis uždavinys buvo toks, jog kiekvienas privatus vartotojas būtų suinteresuotas pasirinkti elektros energijos tiekėją. Todėl buvo nuspręsta, kad tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams bus užtikrinamas garantinis tiekimas, tačiau už jį jie turės mokėti ir papildomą garantinio tiekimo kainos dedamąją. Taip gyventojai buvo skatinami greičiau pasirinkti tiekėją ir sutaupyti. Mūsų duomenimis, daugiau nei 60 procentų vartotojų elektros energijos pardavėją pasirinko jau pirmaisiais elektros rinkos liberalizavimo metais“, – sako A. Kösteris.
Verta paminėti, kad garantinio tiekimo dedamoji bus taikoma ir laiku tiekėjo nepasirinkusiems Lietuvos gyventojams, o garantinis tiekimas jiems bus užtikrinamas iki 6 mėnesių.
Abejones pakeitė akivaizdi nauda
Praėjus beveik 8 metams nuo kainų dereguliavimo Estijoje, dabar, pasak „Elering“ atstovo, šalyje veikia konkurencija elektros tiekėjų rinka.
„Šiuo metu rinkoje turime apie 10 aktyvių elektros tiekėjų, tačiau „šalies čempionas“ „Eesti Energia“ vis dar kontroliuoja apie 60% rinkos. Nors elektros kainos yra panašios, skiriasi tiekėjų pasiūlymai. Kai kurie pardavėjai, norėdami pritraukia naujus klientus, siūlo įvairius elektros paketų sujungimus: elektra, gamtinės dujos ir benzinas ar dyzelinas“, – pasakoja A. Kösteris.
Anot jo, prieš elektros rinkos liberalizavimą, daugelis šalies gyventojų buvo gana skeptiški dėl šio proceso, tačiau netrukus pakeitė savo nuomonę.
„Daugiausiai abejonių sukėlė tai, jog elektros kaina atviroje rinkoje atrodė šiek tiek didesnė nei reguliuojama kaina. Tačiau daugelis žmonių greitai suprato, kad ilgainiui atvira rinka yra patikimesnė, teikia geriausią kainą bei išplečia pasirinkimo laisvę. Pavyzdžiui, dabar gyventojai gali nustatyti savo elektros kainą tam tikram laikotarpiui arba už elektrą mokėti valandiniu tarifu. Taip pat jie gali rinktis mišrų paketą, kuriame pusė kainos yra fiksuota, o antroji pusė – susieta su neatidėliotina kaina“, – aiškina „Elering“ Komunikacijos vadovas.
Vertindamas monopolinio visuomeninio elektros tiekėjo atsisakymą, A. Kösteris sako, kad jei ne rinkos liberalizavimas, veikiausiai, Estijos gyventojai ateityje už elektrą būtų mokėję kur kas daugiau.
„Normalu, kad elektros rinka veikia taip pat, kaip degalų ar pieno rinka. Kiekvienas gyventojas privalo turėti galimybę pasirinkti pardavėją. Manau, kad rinkos atvėrimas, tai lyg sėkmės receptas, nes kitu atveju, reguliuojama kaina, greičiausiai, būtų tik augusi“, – sako pašnekovas.
Latvijoje – gausus tiekėjų pasirinkimas
Po lygiai dviejų metų laisva elektros energijos rinka susiformavo ir kaimyninėje Latvijoje. Ir nors šioje šalyje rinkos liberalizavimas vyko keturiais etapais, pirmuose trijuose jų dalyvavo tik juridiniai asmenys, o tik ketvirtajame etape į rinką buvo įvesti ir privatūs vartotojai.
Kitaip nei Latvijoje, iki elektros kainų dereguliavimo pradžios, Lietuvoje verslas jau naudojasi nepriklausomais elektros tiekėjais, todėl nors ir visas monopolinių visuomeninio tiekėjo sąlygų atsisakymas taip pat vyks etapais, šiuo atveju orientuojamasi bus tik į privačius vartotojus. 2021 m. prasidės pirmasis etapas, į kurį pateks gyventojai, per metus sunaudojantys daugiau nei 5000 kWh elektros energijos. Atitinkamai antrasis etapas vyks jau 2022 metų sausį ir į jį pateks gyventojai, kurie suvartoja nuo 1000 iki 5000 kWh per metus, o visas kainų dereguliavimas pasibaigs 2023 metais, trečiuoju etapu, į kurį pateks mažiau nei 1000 kWh suvartojantys privatūs vartotojai.
Latvijos ambasados Lietuvoje duomenimis, 2012 m., prasidėjus pirmajam atviros elektros rinkos etapui, šalyje veikė 12 registruotų elektros energijos tiekėjų (4 iš jų siūlė elektrą namų ūkiams). Tačiau šiuo metu Latvijoje jau veikia 41 nepriklausomas elektros tiekėjas (17 iš jų siūlo elektrą namų ūkiams), todėl, galima teikti, kad gyventojai turi ypatingai platų tiekėjų pasirinkimą.
Pirmuosius dvejus metus po rinkos liberalizavimo Latvijos namų ūkiai nebuvo labai aktyvūs rinkdamiesi elektros tiekėją, todėl tie vartotojams, kurie pasibaigus terminams pasiliko prie visuomeninio tiekėjo, automatiškai gavo vadinamąją „universaliąją paslaugą“, pagal fiksuotos kainos sutartį, pateiktą Latvijos valstybinės energetikos bendrovės „Latvenergo“. Tačiau šiuo metu Latvijos namų ūkiai daug aktyviau renkasi elektros energijos tiekėją: kasmet vidutiniškai 6% namų ūkių keičia elektros tiekėją.
Tai rodo, kad elektros tiekėjai konkuruoja laisvoje rinkoje ir stengiasi pateikti geriausius pasiūlymus savo klientams, o pastarieji turi daugiau pasirinkimo galimybių. Kai kurie tiekėjai siūlo ir papildomas paslaugas, tokias kaip saulės baterijos. Įmonės ir namų ūkiai, dalyvaudami laisvoje elektros energijos rinkoje ir rinkdamiesi tiek tiekėją, tiek tinkamiausią paslaugų tarifą, daugeliu atvejų gali sumažinti sąskaitas už elektrą. Tad drąsiai galima teikti, kad atvira energijos pasiūla yra svarbus žingsnis siekiant sukurti veiksmingą, konkurencingą ir saugią energijos rinką.