„Kauno Bernardinų bažnyčia – viena seniausių bažnyčių Kauno mieste. Pradėta statyti 1492 m., baigta – 1502 m. Manoma, kad ją suprojektavo Mykolas Enkingeris. Bažnyčią puošia net aštuoni altoriai, bet ypatinga svarba šioje bažnyčioje tenka ne jiems, o išskirtinio dydžio kryžiaus kelio stotims, nutapytoms 1743 m.“, – pasakoja restauratorė.
Anot profesionalės, didžiausias atradimas įvyko atidenginėjant iliuzinį altorių, kuris, manoma, tapytas 1705 m. Paaiškėjo, kad jis turi kelis tapybinius sluoksnius, t. y., altorius ant altoriaus.
Architektės R. Prichockienės teigimu, šis bernardinų ansamblis yra išskirtinės svarbos objektas ir Kauno miestui, ir visai šaliai. „Tai yra vienas iš pačių seniausių tokio dydžio ansamblių Lietuvoje. Bernardinų vienuolynas buvo pirmasis Kauno mūrinis gyvenamas namas. Prieš tai buvo pastatyta pilis, buvo statoma katedra ir Vytauto bažnyčia, bet gyvenamas namas, vienuolynas, buvo pirmasis“, – tvirtina profesionalė.
Ji pasakoja, kad pirmame ansamblio aukšte buvo koridorius aplink vidaus kiemelį ir kambariai bendravimui, svečių priėmimui. Antras aukštas – vadinamoji klauzūra, brolių gyvenamoji zona. Trečias aukštas statytas 1924 m., dabar čia įrengtas konferencijų centras, pokalbių kambariai, o pastogėje – svečių namai.
Architektė-restauratorė Kauno bernardinų vienuolyne dirba beveik visą savo karjeros laiką – nuo 1983 m. Jį, drauge su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia, vadina savo gyvenimo objektais.
„Šiame ansamblyje slypi visa 500 metų Kauno miesto istorija. Kiekvieną kartą, pradėjus tvarkyti, vienuolynas parodo vis kažką naujo: tai tapybos plotelį mūre, tai krosnies gabaliuką. Kiekvienais metais, kiekvieną kartą pradėjus darbus, atsiranda vis kažkas naujo. Kauno miesto istorija, Lietuvos architektūros istorija, vienuolyno ir bažnyčios gyvenimas – visa tai galima rasti viename ansamblyje“, – įsitikinusi A. Prikockienė.