„Sprendimą keisti sistemą priėmėme pamatę, kad socialinėje srityje yra labai daug neteisybės ir įstatymų spragų. Tai supratę, stengėmės viską įvertinti kompleksiškai, o tada priimti gerai pamatuotus sprendimus“, – teigė A. Pabedinskienė.
Pensijų sistema esą skaidresnė
DELFI skaitytojams daugiausia klausimų kilo apie naują pensijų mokėjimo tvarką bei pensinio amžiaus nustatymą. Jie domėjosi, kaip vyks socialiniame modelyje numatytas pensijų indeksavimas. Ministrė sakė, kad „kiekvienais metais, metų viduryje, ekspertai-ekonomistai suplanuos darbo užmokesčio fondo pokyčius įvertindami ne tik trijų praėjusių, bet ir dabartinių, taip pat ateinančių trejeto metų perspektyvą. Pagal jų siūlymus bus galima nuspręsti, kaip turėtų keistis pensijos dydis“.
Jos nuomone, tai leis išvengti politikavimo, kai bent kartą metuose vyresniems žmonėms ar pensininkams žadamas pensijų didinimas. Tai susiję ne tik su manipuliacija pensijų klausimu politiniais tikslais, bet ir su siekiu sistemą paversti skaidresne ir atviresne: „Kiekvienas pensininkas galės labai aiškiai matyti, kiek ir kaip didėja darbo užmokesčio fondas bei koks pensijos pokytis planuojamas“, – sakė ministrė ir patvirtino, kad tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl buvo teikti šie teisės aktai.
Skatins kaupti papildomai
Dar vienas DELFI skaitytojams rūpėjęs klausimas – pensijos sandara: „Pensijų įstatymas šiandien tikrai nėra tobulas, taigi pristatydami naują tvarką, pristatysime ir aiškias pensijos sandaros formules, į kurias įsiskaičiuos ir darbo stažas, ir priedai“,– sakė ministrė. Nors pateikti formulės ji negalėjo, patikino, kad ši bus gana paprasta ir lengvai suprantama.
Atsisakant pagrindinės pensijų dalies finansavimo iš „Sodros“ įvesta apskaitos vienetų („taškų“) sistema. A. Pabedinskienė sakė, kad „kiekvienas žmogus matys, kiek įmokų jis moka ir tos įmokos bus verčiamos taškais. Tada pagal formulę bus paskaičiuojamas pensijos dydis: žmogus aiškiai sužinos, iš kokių šaltinių ir kokiomis įmokomis jis finansuoja savo būsimąją pensiją.“
Tai leis žmonėms nuspręsti, apie savo pensijos perspektyvas ir paskaičiuoti – o gal verta papildomai kaupti fonduose? A. Pabedinskienė tvirtino, kad taip žmonės turės daugiau supratimo apie savo padėtį ir laisvės spręsti apie savo ateitį.
Dar viena naujovių, pasakojo ministrė, yra lubų nustatymas pensijų įmokoms: „Šiai dienai įmokos neribojamos, lubas turi tik išmokos. Norime, kad per šešerius metus atsirastų ir įmokų lubos“, – sakė ministrė ir patikino, kad tai leis pensijų sistemai būti socialiai teisingesnei ir motyvuos žmones kaupti pensiją kituose šaltiniuose.
Pensinis amžius didės
A. Pabedinskienė tvirtino, kad šiandien Lietuva turi gana didelę problemą: daug, pakankamai pinigų pensijai nesukaupusių žmonių. Ji pasakojo, jog į Vyriausybės priimamąjį labai dažnai ateina žmonių, turėjusių smulkius verslus, individualias įmones. Dažnai jie patvirtina, kad verslui atidavė 15-20 metų, tačiau gauna itin mažas pensijas.
Dėl to darbuotojų, patiriančių psichologinę įtampą (pvz. mokytojų, karininkų), ankstesnio išėjimo į pensiją klausimą ministrė svarstė atsargiai: „Jei mes žmogų išleidžiame į pensiją anksčiau, tai kaip jis sukaups jam reikalingą pensijos dalį?“. A. Pabedinskienė sakė, jog dabar dažniau kalbama apie pensinio amžiaus didinimą ir ilginimą, nes ilgėja žmonių gyvenimo trukmė.
Darbo užmokestis kils, kai mažės „šešėlis“
DELFI skaitytojų paklausta, kada kils atlyginimai, ministrė A. Pabedinskienė sakė, kad „tai priklauso nuo mūsų elgesio ir požiūrio į „šešėlį“.
„Dažnai tuo besipiktinančiųjų dar paklausiu, o ką jie padarė dėl darbo užmokesčio, dėl to, kad jis pakiltų? Ar jūs sutinkate su darbdavio pasiūlymu gauti dalį atlyginimo nelegaliai? Jei sutinkate, tai tikriausiai atsakymo apie didesnį atlyginimą ir nėra. Kol nebūsime sąmoningi ir pilietiški, tol apie aukštesnius atlyginimus galime tik pasvajoti“, – teigė A. Pabedinskienė.
Tačiau, jos nuomone, padėtis po truputį gerėja: „Daugelis verslo įmonių tampa socialiai atsakingesnės, nes paskutiniu metu pastebėjome tendenciją, jog jos jau pradeda mokėti didesnį atlyginimą nei Lietuvos minimumas ar atlyginimų vidurkis“. Ji pridūrė, kad tokių įmonių yra apie 5 tūkst.
Naujas socialinis modelis – arčiau realybės
Ministrė A. Pabedinskienė sakė, kad socialinį modelį sudaro septyni pagrindiniai teisės aktai ir 27 lydintieji teisės aktai, tarp kurių yra ir darbo kodeksas, kuris jau nebeatliepia nei darbuotojų, nei darbdavių lūkesčių.
„Pasižiūrėkime į kitas šalis – Latviją ar Estiją –, kurios priėmė lankstesnius ir paprastesnius sprendimus, realiai įvertinusios situaciją, jos dinamiškumą. Naujai pristatomas Lietuvos socialinis modelis, o ir darbo kodeksas turėtų atliepti šių dienų realijas“, – sakė A. Pabedinskienė.
Paklausta, kokias grėsmes įžvelgia siūlomoje sistemoje, ministrė tvirtino, nemananti, kad apie tai reikėtų kalbėti: „Jei mes būtume pasiūlę vieną ar kitą teisės aktą, tai tada gal būtų galima grėsmes apibrėžti, tačiau siūlome teisės aktų komplektą. Tai – daug sudėtingiau“, – pabrėžė ministrė.
Jos nuomone, „kai kurie sprendimai gali būti rizikingi dėl ekonominės šalies situacijos, kiti – dėl BVP augimo tendencijų ar darbo užmokesčio augimo... Žvelgiant kompleksiškai, viskas yra susiję ir tikėtina, kad veiks. Jei pradėtume įstatymų kompleksą ardyti ir priiminėti juos atskirai, tai pridėtinės vertės galime ir nesulaukti: kiltų fragmentiškos reformos rizika“.
Visą vaizdo konferencijos su ministre A. Pabedinskiene įrašą galite pamatyti čia: