Pasipuošia taip, kad gali išgąsdinti klientus

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys ir UAB ,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ direktorius dr. Laimutis Paškevičius pastebi, jog egzistuoja du skirtingi darbdavių požiūriai į praktikantus. Kai kurie praktikoje mato galimybes, o kitiems tai yra sunkumų ir daug kantrybės reikalaujantis periodas.

„Vieni darbdaviai žiūri į praktikantus kaip į būsimus darbuotojus, galinčius suteikti įmonei pridėtinę vertę, naujų įžvalgų, kitokį požiūrį ir pasiūlyti sprendimus, kurie yra geriau suprantami naujajai kartai. Tai ypač svarbu žinant, kad X kartos žmonėms kartais prireikia žodyno bendraujant su Z kartos atstovais“, – teigia jis.

Vis dėlto egzistuoja ir kitoks požiūris į praktikantus. „Kiti darbdaviai žiūri į juos kaip į papildomus kaštus. Kai kuriais atvejais pagalvojama ir apie technologinę ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos nutekėjimo pavojų, tam tikrą riziką ir panašiai. Pasitaiko retsykiais darbdavių, kurie užkrauna praktikantą neįdomiais techniniais darbeliais ir paskui stebisi, kad trūksta iniciatyvos iš praktikanto pusės“, – aiškina Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys.

Vis dėlto pastebima, kad pirmuoju požiūriu besivadovaujantys darbdaviai sulaukia didesnio pasisekimo – geriau sekasi darbdaviams, kurie žiūri į darbo rinkos ateities praktikas kaip į galimybes, o ne į problemas. Savaime suprantama, ne viskas priklauso tik nuo darbdavio požiūrio ar atvirumo. Anot pašnekovo, svarbu paties praktikanto požiūris į darbą – ar jis ateina tik „pažymos“ ir „laiko prastumti“, ar išbandyti save. Būna, kad praktikantas nesuteikia reikšmės tam, kad ateitų į darbą laiku, sudalyvautų gamybiniuose susirinkimuose, kad pats būtų iniciatyvus. L. Paškevičius juokiasi, jog kartais tenka ieškoti „praktikanto“, nes išvis užmiršta, kad reikia į praktiką ateiti.

„Pasitaiko, kad ateina praktikantas kaip meno kūrinys – auskarai visur, kur įmanoma, tatuiruočių puokštė, plaukai – vaivorykštės spalvomis. Pačiam jam gal ir „vau“, o darbdaviui – galvos skausmas, kaip klientų neišgąsdinti. Būna ir tokių lėtapėdžių – kur pastumsi, ten ir eis, kur padėsi, ten ir rasi. Visko pasitaiko“, – teigia pašnekovas.
Laimutis Paškevičius

L. Paškevičius pabrėžia, jog mažiausiai laukiami stokojantys motyvacijos, pasyvūs, stumk-trauk ir tik į save orientuoti asmenys, o labiausiai laukiami iššūkių ištroškę, drąsūs, iniciatyvūs, kolegiški, į rezultatą orientuoti praktikantai.

„Jie turi puikią progą per kelias savaites ar mėnesį atkreipti potencialaus darbdavio dėmesį į save. Ir tai sakau iš mūsų įstaigos patirties, kurioje yra tokių atvejų, kai praktikantai tapo nuolatiniais darbuotojais. Norėčiau atkreipti praktikantų dėmesį į tai, kad nežinojimas vienų ar kitų dalykų anaiptol nėra problema, bet noro išsiaiškinti, išmokti, tobulėti, imtis atsakomybės nebuvimas – tai problema“, – tikina Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys.

Mano, jog naudingiau būtų praktiką derinti su teorija

L. Paškevičiaus teigimu, praktikos laikotarpis galėtų ir turėtų būti derinamas su studijomis. Šiuo metu tai organizuojama etapais, o geriau būtų, kad vyktų lygiagrečiai. Tuomet patiems praktikantams būtų daug įdomiau, jie galėtų derinti teorines žinias su praktika, o tai paskatintų labiau domėtis ir matyti prasmę studijose.

„Man pačiam teko mokytis keliuose universitetuose įvairiais laikotarpiais. Pačios efektyviausios studijos buvo tos, kurios buvo derinamos su darbine veikla, tuomet magistrinio darbo tematika pasirenkama tikslingai, atliekamiems tyrimams įmonėse suteikiama didelė svarba, nes tyrimo tematika derinama ir su įmonės poreikiais. Įmonė padeda studentui organizuoti tyrimą, nes yra suinteresuota jo rezultatų patikimumu, laukia tyrimo išvadų. Taip užtikrinama mokslo ir praktikos simbiozė, išvengiama niekam nereikalingų tyrinėjimų, beprasmio laiko gaišimo“, – aiškina jis.

Taip pat svarbu, kad prieš pradedant praktiką darbdaviai skirtų laiko būsimos praktikos aptarimui su praktikantais – kad abi pusės suprastų, ko viena iš kitos gali tikėtis, kokie tikslai keliami, kokių rezultatų tikimasi sulaukti. Tuomet būtina supažindinti praktikantą su įmone, jos kultūra, filosofija, tikslais, su įmonės darbuotojais, su kuriais praktikantui teks bendrauti, priskirti kuruojantį asmenį – praktikos vadovą, aprūpinti praktikantą visomis reikiamomis darbo priemonėmis, aptarti darbo tvarką ir kitus aktualius klausimus, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Darbas prie kompiuterio

„Jau pokalbio metu išaiškėja praktikanto požiūris į darbą, o gali atsitikti ir taip, kad po pirmo pokalbio paaiškės, kad lūkesčiai ir galimybės nesutampa. Visgi nemanau, kad visi praktikantai yra laukiami. Kaip minėjau, tikslo neturintys, stokojantys iniciatyvos, darbštumo ir kūrybiškumo asmenys nėra ir nebus laukiami nei praktikose, nei vėliau priimant į darbą. Nepaisant to, praktikantai gali įnešti naujų vėjų į įmones, pasiūlyti efektyvesnius sprendimus, ypač IT srityje, padėti geriau suprasti naujosios kartos klientų poreikius ir suteikti daug kitų pridėtinių verčių“, – teigia L. Paškevičius.

Didesnį dėmesį kreipia ne į studijų programą, o į asmenybę

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovaujamo projekto metu, aktyviai dalyvaujant konfederacijos įmonėms bei mokslo institucijoms buvo parengtas Praktikos vadovas, kuriame aptarti šie svarbūs aspektai, į kuriuos atkreipus dėmesį, įmonėse organizuojamos praktikos tampa efektyvesnėmis ir labiau patenkina tiek praktikantų, tiek darbdavių poreikius.

Paklausta, kokių specialybių studentai mažiausiai laukiami praktikose, Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros ir ugdymo centro vadovė Lina Slavickaitė skuba paprieštarauti, jog studentų galimybės atlikti praktiką dažniausiai priklauso ne nuo jų studijų programos, bet nuo įmonių organizacinės kultūros ar net nuo jų dydžio.

Anot jos, didžiosios kompanijos dažniau priima didesnį skaičių studentų, nes turi galimybę pasiūlyti jiems daugiau pozicijų bei organizacijoje dirbančių žmonių, kurie padėtų studentams praktikos laikotarpiu įmonėje ir taptų jų mentoriais.

„Didesnėje kompanijoje taip pat galimas ir įvairesnių praktikos pozicijų spektras, kai, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrimo kompanija gali pasiūlyti praktikos vietą tiek informacines sistemas studijuojančiam studentui, tiek marketingo, finansų ar žmogiškųjų išteklių vadybos studentui. Negalėčiau įvardinti konkrečios studijų programos, kurios studentams būtų sudėtingiau rasti praktikos vietą, nes labai daug priklauso ir nuo konkretaus studento asmenybės – jo žinių, gebėjimų ir motyvacijos“, – aiškina L. Slavickaitė.
Studentai

Vis dėlto, studentams taip pat labai svarbu, kad priimanti organizacija atitiktų jų pasaulėžiūrą, kad darbo kultūra sutaptų su studento darbo vietos siekiamybe ir jis galėtų pasijausti komandos nariu jau praktikos metu. L. Slavickaitė pastebi, jog dėl to studentai pasirinkimus daro vis atsakingiau ir atsižvelgia, ar įmonė išties turi kokybišką praktikos programą ir atsakingai koordinuoja studentų mokymąsi organizacijoje.

Studentų praktikų organizavimui ir verslumo ugdymui bus skirtos ES struktūrinių fondų investicijos.

Tikina, jog socialiniuose moksluose pasiūlymų irgi netrūksta

Nors stereotipiškai manoma, kad socialinių mokslų studentams ypač sunku susirasti praktikos vietą, specializuotu socialinių mokslų universitetu prisistatančio Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas Vaidotas Norkus pabrėžia, jog yra atvirkščiai.

„Turime labai platų socialinių partnerių tinklą, tarp kurių – ne tik privačios bendrovės, bet ir valstybinės įmonės ir įstaigos, kurios labai noriai ir geranoriškai priima studentus atlikti praktiką. Tam yra bent kelios priežastys. Pirma, šiose įmonėse visuomet reikalingi pagalbininkai, kurie galėtų atlikti nebūtinai žemos, tam tikros kvalifikacijos ar įgūdžių reikalaujančias užduotis. Antra, atlikdami praktiką studentai turi realias galimybes pasilikti tose įmonėse ir įsidarbinti bei siekti karjeros“, – aiškina pašnekovas.

O kokie studentai, anot V. Norkaus, mažiausiai laukiami įmonėse? „Labai daug priklauso ir nuo paties studento ir jo požiūrio ne tik į praktiką, bet ir pačias studijas. Tarkim, pas mus nemažai dėstytojų – ir įvairiose valstybinėse teisės institucijose, ir privačiuose teisės biuruose dirbantys praktikai, todėl gabius, žingeidžius, motyvuotus studentus jie ir patys pasikviečia atlikti praktiką, o po sėkmingos praktikos ir pasiūlo darbą. Bet jei reiktų įvardinti, kokie studentai mažiausiai laukiami – tai būtų pirmo kurso studentai, kuriems dar trūksta žinių ir kompetencijų, nes paprastai darbdaviai kelia gana aukštus reikalavimus praktikantams“, – pastebi V. Norkus.

Mano, jog daugelį problemų išspręstų aukštųjų mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas

Teisininkas Rolandas Valiūnas tikina, jog advokatų kontoroje „Ellex Valiunas“ praktiką atlikti renkasi teisės studentai, kuriems yra svarbūs profesiniai iššūkiai.

„Kaip ir daugumai Y kartos atstovų, praktikantams yra labai svarbus autoritetas, jie nori tobulėti ir mokytis iš geriausių savo srities profesionalų, todėl nuolat siekia grįžtamojo ryšio, įvertinimo. Kontoroje praktiką atliekantys studentai yra veržlūs, motyvuoti, veiklūs ir atviri naujovėms“, – aiškina jis.
Rolandas Valiūnas

Vis dėlto pašnekovas pastebi, jog šiandien studentams nebeužtenka vien teorinių teisės žinių, reikėtų ugdyti platesnį jų požiūrį šioje srityje, skatinti kūrybiškumą, verslumą ir socialinius įgūdžius.
„Per 25-erius kontoros veiklos metus matėme daug pokyčių. Tai nulėmė, kad teisė nebėra vien tik teorinės žinios ir teismo salės. Mūsų kontoros teisininkai teikia ne tik teisines paslaugas, bet kartu yra partneriai verslui, kurie siūlo inovatyvius bei integruotus verslo vystymo sprendimus“, – teigia teisininkas.

R. Valiūnas įsitikinęs, jog Lietuvoje yra būtina aukštojo mokslo reforma, kuri užtikrintų studijų kokybės gerinimą. Jo manymu, universitetų dėstytojai turėtų gauti gerokai didesnius atlyginimus, kad geriausi ir motyvuočiausi specialistai norėtų perduoti žinias jaunimui, o studijų programos turėtų būti koncentruotos ir realiai pritaikytos darbo rinkos poreikiams.

Vyriausybės Seimui pateiktame aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams.

Valstybės lėšas aukštosioms mokykloms numatoma skirti pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip jas vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus. Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo prof. Eugenijaus Butkaus, labai svarbu skatinti bendradarbiavimą tarp aukštųjų mokyklų ir darbdavių, kad darbdaviai aktyviai prisidėtų prie studijų proceso ne tik priimdami studentus į praktikas, bet ir dalyvautų studijų programų vertinime ir aukštųjų mokyklų valdyme, kad jų balsas būtų girdimas priimant strateginius sprendimus dėl aukštųjų mokyklų veiklos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (86)