Apmokama praktika susilaukia daugiau dėmesio
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis mano, jog praktikos metu darbuotoją labiausiai motyvuoja galimybė pasilikti dirbti po praktikos ar vėliau pabaigus mokslus.
„Taip pat studentus motyvuoja noras save išbandyti darbinėje veikloje, o ypač svarbus yra atlygis, jei praktikos vietą sunku pasiekti. Esame pastebėję tendenciją, kad tie praktikos skelbimai, kurie nurodo, jog už praktiką bus atlyginta, sulaukia žymiai didesnio studentų susidomėjimo. Tai leidžia darbdaviams išsirinkti tikrai iš pačių geriausių“, – aiškina jis.
Praktikantų uždarbis gali būti labai įvairus. Anot V. Levickio, tai priklauso ir nuo darbo pobūdžio, ir nuo praktikanto turimos praktikos bei žinių.
Visgi didesnė dalis įmonių studentams už praktiką nemoka. „Daugiausiai uždirbančius praktikantus visai nesunku įvardinti. Viskas labai paprasta – daugiau uždirba tie, kurių rinkoje labiausiai trūksta. Tai IT, inžinerinių mokslų, biochemijos, farmacijos specialistai“, – vardina pašnekovas.
Už praktiką iškart gali pasiūlyti ir 850 eurų
Programų sistemų bakalauro studijas baigiantis studentas Tomas neslepia, jog sunkumų ieškant vietos praktikai atlikti nekilo – atėjus metui pasirinkti, vaikinas žinojo, kad nemokamai dirbti neteks. Šiuo metu jis skaičiuoja trečius darbo įmonėje, kurioje atliko praktiką, metus.
„Kalbant apie IT sritį, praktikos pasiūlymų būna pačių įvairiausių. Praktikanto atlyginimas gali siekti 300-850 eurų. Esame pasirašę konfidencialumo sutartis, pagal kurias įsipareigojame viešai neatskleisti savo atlyginimų, todėl įmonės neįvardinsiu, tačiau tokios sumos IT pasaulyje yra įprastos“, – atskleidžia jis.
Vis dėlto studentas supranta, jog ne kiekvienas praktikos metu gali būti naudingas darbdaviui. „Esama ir tokių nelaimėlių, kurie visą laiką pražioplinėja, nesilanko darbo vietoje, o jei ir pasirodo, tai tik trukdo kolegoms. Teko apie tai girdėti. Nebūtų logiška tokiam studentui siūlyti tokį patį užmokestį kaip ir tam, kuris greitai gali įnešti realios naudos į darbovietę“, – svarsto jis.
Studento teigimu, praktikos metu svarbu atsižvelgti į realius darbo rezultatus. Jo manymu, pasakymas, jog praktika bus atlygintina atsižvelgiant į darbo rezultatus, motyvuos siekti pačių geriausių rezultatų.
„Tarkime, būtų galima darbdaviui užsiminti apie tam tikrą intervalą, kad žmogus žinotų, ko gali tikėtis, ko gali siekti. Supraskime, jog šiomis dienomis vien gerais žodžiais ir įgyta patirtimi motyvuoti nepakanka – juk studentai įprastai praktikai skiria visą darbo dieną, o tai reiškia, kad tuo metu realių galimybių gauti pajamas iš kur nors kitur nėra įmanoma. Atrodo, kad vis dažniau atsiranda tai suprantančių darbdavių, kurie studentams už darbą atsidėkoja ne tik geru žodžiu“, – teigia jis.
Praktika neapmokama, tačiau po studijų – įspūdingas atlygis
„Studentai numatytu laiku atvažiuoja į aerodromą ir pagal programą vykdo skrydžius su instruktoriais. Kiekvienas įstojęs į orlaivių pilotavimo programą turi išskraidyti apie 215 skrydžio valandų su skirtingo tipo orlaiviais – tiek vienmotoriu, tiek dvimotoriu. Dalis praktikos atliekama skrydžių navigacijos ir procedūrų treniruoklyje“, – aiškina pašnekovas.
Anot J. V. Jusionio, ne mažiau neįprasta yra dar viena studijų programa – skrydžių valdymas. Joje orientuojamasi į praktinį studentų parengimą tam, kad, gavę magistro diplomą, studentai galėtų nuosekliai integruotis į aviacijos darbo rinką.
Nors AGAI direktorius pripažįsta, jog tokia praktika studentams nėra apmokama, nes ją siūlo ne įmonės, o universiteto bazė, tačiau motyvacijos studentams netrūksta. „Dauguma įstojusių į aviacijos studijas yra žmonės, kurių papildomai motyvuoti nereikia – pasirinkusieji šį kelią ir taip žino, jog gali drąsiai sieti ateitį su aviacija ir mes tuo labai džiaugiamės. Jiems nereikia jokio papildomo impulso – tik išimtiniais atvejais“, – tikina jis.
Praktikanto atlyginimo dydis – derybinis objektas
Vilniaus universiteto viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys pastebi, jog studentams praktikos metu tenka atlikti tokias pačias užduotis, kaip ir darbuotojams, todėl jų motyvaciją iš esmės lemia tie patys veiksniai, kaip ir kitų darbuotojų. Jo teigimu, tai yra užduočių pobūdis, praktinė nauda, kolegos, o taip pat ir tinkamas praktikantus kuruojančių darbdavių dėmesys, nuolatinis grįžtamojo ryšio apsikeitimas su praktikų vadovais universitete, o tuo pačiu ir piniginis atlygis.
„Nors Lietuvoje vis dar vyrauja neatlygintinos praktikos, pastebime, kad vis daugiau darbdavių siūlo ir apmokamas praktikos vietas. Kaip ir įprastinių darbo pokalbių atveju, atlyginimų dydis dažniausiai būna derybinis objektas, kuriam įtakos turi patirtis, veiklos sektorius, organizacijos finansinės galimybės bei darbo kultūra“, – tikina pašnekovas.
E. Spūdžio teigimu, nemaža dalis VU studentų lieka dirbti įmonėse ar organizacijose, kuriose būna atlikę praktiką. Jo teigimu, tai rodo, kad studentai gali būti puikia paspirtimi įmonių veikloje siekiant geriausių įmanomų jų veiklos rezultatų.
Siekiant gerinti studentų ugdymo kokybę, darbdaviai skatinami aktyviai organizuoti praktikas įmonėse ir daugiau dėmesio skirti studentų verslumo bei kūrybiškumo ugdymui. Tam numatyta skirti beveik 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.