Baigusiems matematikos ir kompiuterių mokslus – lengviausia
Analizuojant Švietimo informacinių technologijų centro (ŠVIS) ir „Sodros“ 2015 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų duomenis matyti, jog per pusę metų nuo studijų baigimo įsidarbino apie 70 proc. bakalauro studijų absolventų (tiek universitetų, tiek kolegijų) bei 80 proc. magistro studijų absolventų.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikas Gintautas Jakštas pabrėžia, jog didžiausias įsidarbinimo procentas yra tarp universitetų magistro studijų absolventų. Praėjus pusmečiui nuo magistratūros baigimo dirba apie 90 proc. technologijų, matematikos ir kompiuterių mokslo bei švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės absolventų. Prasčiau sekasi gyvybės mokslų bei istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų absolventams – trečdalis šių studijų krypčių absolventų praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo nedirba.
Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo dirba 87 proc. matematikos ir kompiuterių mokslo, 78 proc. inžinerijos ir 77 proc. teisės studijų krypčių bakalauro studijų absolventų. Prasčiau darbo paieškos sekasi istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų absolventams, per pusmetį nuo studijų baigimo įsidarbina tik pusė šių studijų krypčių absolventų.
Įgijusiems profesinį bakalaurą kolegijose įsidarbinti sekasi panašiai kaip ir universitetų bakalaurams. Po pusmečio nuo studijų baigimo dirba apie 70 proc. švietimo ir ugdymo, matematikos ir kompiuterių mokslų bei medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupių absolventų. Įsidarbina apie pusė (56 proc.) meno studijų krypčių grupės absolventų, baigusių studijas kolegijose.
Žymiai didėja besirenkančių fizinius mokslus
MOSTA analitikas pastebi, jog esant tam tikros srities specialistų pertekliui, aukštos kvalifikacijos specialistai dirba nekvalifikuotus darbus arba apskritai nedirba. „Ir atvirkščiai, kalbėdami apie tam tikras specialybes, matome deficitinę rinką – specialistų trūkumą. Šios tendencijos trukdo spartesniam ekonomikos vystymuisi“, – teigia jis.
„Paklausiausi darbo rinkoje yra fizinių ir technologinių mokslų absolventai, o socialinius ir humanitarinius mokslus baigusiems asmenims įsidarbinti yra sunkiau. Šioje vietoje galima pasidžiaugti, kad pamažu keičiasi ir stojančiųjų prioritetai. Susidomėjimas skirtingomis studijų sritimis tampa tolygesnis – nors didžioji dalis stojančiųjų vis dar renkasi socialinius mokslus, tačiau per praėjusius penkerius metus besirenkančių šią sritį sumažėjo 36 proc. ir tai yra didžiausias santykinis pokytis“, – aiškina analitikas.
Dabartinę situaciją lyginant su ankstesniais metais, 2012-2016 m. abiturientų, besirenkančių fizinius mokslus, skaičius išaugo 26 proc., 2016 m. fiziniai mokslai buvo vienintelė sritis, kurioje, mažėjant bendram priimamų studentų skaičiui, matomas augimas.
Trečdaliui praktikantų pasiūlo nuolatinio darbo vietą
O kokių priemonių reikėtų imtis ir ką keisti, kad kiekvienas absolventas nesunkiai rastų darbą? „Laisvos rinkos ekonomikoje sveika konkurencija tarp darbo vietos ieškančių asmenų yra natūralus reiškinys. Vis dėlto pastebime, kad vienų specialybių absolventai įsidarbina kone be konkurencijos, o kitų karjeros pradžia kur kas sudėtingesnė. Idealiu atveju tarp darbo rinkos pasiūlos ir paklausos turėtų vyrauti pusiausvyra. To siekiant, pastangas turi dėti tiek studentai, tiek aukštosios mokyklos ir verslas, tiek valstybė“, – pabrėžia pašnekovas.
G. Jakštas įsitikinęs, jog studentai turėtų skirti daugiau dėmesio studijų praktikai. „Fiksuojame, kad trečdaliui studentų, atliekančių praktiką, įmonė pasiūlo nuolatinio darbo vietą. Taip pat studentai turėtų daugiau dėmesio skirti neformaliam ugdymui ir užklasinėms veikloms, kurių metu įgyjamos bendrosios kompetencijos ir socialiniai įgūdžiai padeda lengviau integruotis į darbo rinką. Aukštosios mokyklos ir verslo subjektai turėtų ieškoti efektyvesnių bendradarbiavimo modelių“, – aiškina jis.
Parengtame aukštojo mokslo reformos plane numatyti pokyčiai stiprinant socialinių partnerių ir darbdavių dalyvavimą ruošiant specialistus, kad studentai įgytų reikalingų profesinių įgūdžių ir nesunkiai rastų darbą ar patys sukurtų darbo vietą. Dabar tik kiek daugiau nei pusė absolventų dirba aukštojo mokslo reikalaujantį darbą. Tad bus numatomas aiškesnis užsakymas dėl specialistų rengimo, pasirašomos valstybės ir aukštųjų mokyklų sutartys. Aukštųjų mokyklų studijų kokybė bus vertinama pagal tai, kaip studentams sekėsi įsidarbinti, ar studijos atitinka profesijos standartus.
Studijų kokybei ir praktiniam studentų pasirengimui gerinti skiriamos ir ES investicijos.
Paklausios specialybės skirtingose apskrityse skiriasi
Vilniaus teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Montvidienė fiksuoja, jog per 2016 m. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registravosi 3114 absolventų. Iš jų 74 proc. baigę aukštąsias ir 26 proc. profesinio rengimo mokymo įstaigas.
Iš visų per minėtą laikotarpį užsiregistravusių absolventų, įgijusių aukštojo mokslo diplomus, daugiausiai buvo teisininkų, ekonomistų, verslo vadybininkų, psichologų, tarptautinio verslo, viešojo administravimo, socialinio darbo, istorijos, architektūros specialistų ir kt. Iš visų užsiregistravusių absolventų, įgijusių profesinę kvalifikaciją, daugiausiai buvo automobilių mechanikų, logistų ekspeditorių, virėjų, apdailininkų, automobilių elektromechanikų, kirpėjų, kosmetikų, konditerių ir kt.
Iš viso per 2016 m. buvo įdarbinti 2439 (78 proc.) per tuos pačius metus registruoti absolventai, iš jų 77 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą ir 23 proc. – profesinį pasirengimą. Daugiausiai tarp įdarbintų buvo verslo ir pardavimo vadybininkų, reklamos specialistų, pardavėjų, virėjų, statybines profesijas turinčių asmenų, kepėjų ir konditerių, padavėjų ir kt.
Palankesnes įsidarbinimo galimybes turi tie darbo ieškantys absolventai, kurie yra įgiję konkrečios apskrities, šiuo atveju Vilniaus, darbo rinkoje paklausias specialybes ir profesijas, t. y. pardavimo, reklamos ir rinkodaros specialistai, taikomųjų programų kūrėjai ir kiti informacinių technologijų specialistai, gydytojai, auklėtojai ir socialiniai pedagogai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai.
Taip pat nesunkiai įsidarbinti gali sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto vairuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, pardavėjai, siuvėjai, virėjai, kepėjai ir konditeriai, padavėjai ir barmenai, statybininkai, betonuotojai, apdailininkai, plytų mūrininkai, tinkuotojai, suvirintojai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, elektromechanikai ir elektromonteriai, slaugos specialistai.
Didžioji jaunuolių klaida – nesidomi darbo rinka
R. Montvidienė įsitikinusi, jog sėkmingam, rezultatyviam darbo paieškos procesui be paklausios specialybės ar profesijos diplomo nemažiau įtakos turi ir paties darbo ieškančio asmens motyvacija. Anot jos, greičiau įsidarbina asmenys, kurie ne pasyviai lankosi Darbo biržoje jiems paskirtu laiku, bet patys aktyviai ieško informacijos apie laisvas darbo vietas internete, spaudoje, dalyvauja atrankose pas darbdavius.
„Siekiant spartesnio absolventų įsidarbinimo, reikia, kad kiekvienas jaunuolis atsakingiau apsvarstytų savo būsimą karjeros kelią. Pastebima, kad dalis jaunimo, prieš rinkdamiesi profesiją, nesidomi darbo rinka, kokios vyrauja tendencijos, kokios profesijos turi paklausą ir kokių profesijų atstovai gali turėti problemų ieškodami darbo. Nereti atvejai, kai jau baigus studijas ir įgijus profesiją po to gaištamas laikas jos keitimui“, – pastebi R. Montvidienė.