Siūlo didžiulius atlyginimus, bet dėl specialybės pavadinimo neranda darbuotojų

Profesinė praktika – puiki galimybė studentui išbandyti save, įgyti daugiau žinių ir galbūt netgi susirasti darbą. Kaip tik todėl kolegijos tam stengiasi skirti daug dėmesio. DELFI domisi, kokios naudos iš to turi studentai.

Palaiko ryšį su darbdaviais

Jokia paslaptis, kad kolegijų paskirtis – ruošti praktikus, kurie greitai ir lengvai įsilietų į darbo rinką ir jau studijų metu turėtų garantuotą darbo vietą. Ir ES skiria investicijas praktiniam studentų rengimui Lietuvoje stiprinti. Tačiau darbdaviui, prieš priimant į darbą dar visai „žalią“ specialistą, taip pat svarbu žinoti, ką jis moka ir ko jam dar reikėtų išmokti. Todėl, kaip pasakoja Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas, visos kolegijos bendradarbiauja su darbdaviais norėdamos išsiaiškinti, kokios srities ir kokių sugebėjimų specialistų šiandien reikia darbo rinkai. Suteikdamos galimybę studentui atlikti praktiką įmonės pamato, ko šios srities atstovams dar reikia išmokti ir šia informacija pasidalija su kolegija, kad būtų ruošiami kuo profesionalesni darbuotojai.

Kitaip tariant, darbdaviai informuoja kolegijas, kokių gebėjimų šiandien trūksta studentams, kur reikia labiau atkreipti dėmesį, todėl ruošiami tikri specialistai, jau pasirengę darbo rinkai.

„Kauno technikos kolegija palaiko ryšį su darbdaviais praktiškai nuo savo egzistavimo pradžios. Mokslo įstaigai viso jau 97 metai, iš jų 15 metų mes gyvuojame kaip kolegija. Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Kauno tiltai“, taip pat dirba jau virš 50 metų ir tiek laiko klostosi mūsų bendradarbiavimas. Įmonėje didžioji dalis darbuotojų, ko gero, buvusio politechnikumo ir vėliau jau kolegijos absolventai. Todėl santykiai išlikę gilūs ir jie yra palaikomi“, – aiškina Kauno technikos kolegijos direktorius N. Varnas.

Mato technikos specialistų poreikį

Be kita ko, įmonės, su kuriomis kolegija palaiko ryšį, į ją investuoja: kuriamos laboratorijos su visomis reikalingomis priemonėmis ir įranga. Ten apmokomi ne tik kolegijos studentai, bet ir perkvalifikuojami ir paruošiami įmonių darbuotojai.

N. Varnas pasakoja, kad šiuo metu technologijų srityje darbuotojų poreikis yra didelis dėl įvairių priežasčių. Todėl Kauno technikos kolegija jaučia labai išaugusią studentų, galinčių atlikti praktikas įvairiose tam tikrų specializacijų įmonėse, paklausą. Tai mokslo įstaigai sudaro galimybes užmegzti santykius su įmonėmis ir visiems savo studentams sudaryti galimybes atlikti praktiką.

„Praktiškai visos mūsų specialybės (jų yra 10), na, vienos daugiau, kitos mažiau, bet visos yra reikalingos šiuo metu ir paklausios“, – teigia Kauno technikos kolegijos direktorius.

Anot jo, didžiausią paklausą šiuo metu turi medžiagų apdirbimo ir kelių inžinerijos sritys. Čia, pasak N. Varno, specialistų trūksta labiausiai.

„Ypač didelė paklausa jaučiama medžiagų apdirbimo srityje, tačiau ji yra ir bene nepopuliariausia tarp jaunimo. Uždarbis tikrai labai geras, bet mažiau vilioja turbūt pavadinimas ar kiti dalykai. Per metus šią programą renkasi 30 – 40 studentų. Tai šios specialybės studentai be problemų gauna ir praktikos vietą, ir po praktikos jau turi garantuotą darbo vietą. Tiesiog įmonės, kurios jau rekomenduoja, kokių specialistų trūksta, sudaro tam studentui visas galimybes po praktikos pasilikti, papildomai gauti įmonės vardinę stipendiją“, – pasakoja kolegijos vadovas.

Atsisako studijų dėl didelio krūvio

N. Varnas tęsia, kad kelių inžinerijos specialybė taip pat nėra labai populiari tarp studentų: studijų programa gana sunki, todėl nemažai pirmakursių pritrūksta kantrybės.

„Daug dirbame ir tam, kad pirmo kurso studentai būtų motyvuoti, nes inžinerinės krypties studijos nėra lengvos ir ne visada jaunam žmogui užtenka kantrybės, kai reikia pirmame kurse mokytis matematikos ir fizikos. Dalis išsigąsta. Tai turime pažintines praktikas, kada vežame jaunuosius studentus į įmonę pas mūsų absolventus praktikantus, kurie pasakoja ir rodo darbo specifiką. Vežame į objektus ir supažindiname, kaip jie atrodo, ką tektų dirbti“, – tvirtina pašnekovas.

Jis tęsia, kad kolegija kartu su įmone „Kauno tiltai“ net yra įsteigusi „Kauno tiltų“ akademiją, kurios paskirtis ir yra populiarinti kelių inžinerijos specialybę, traukti abiturientus mokytis šioje studijų programoje.

Darbdaviai: su studentais tenka daug dirbti

„Kauno tiltų” personalo direktorės Jūratės Pozniakovienės teigimu, šiuo metu įmonėje paklausiausi yra tiltų sąmatininkai, projektuotojai. Tačiau dėl veiklos specifiškumo, tiesiogiai besisiejančio su sezoniniais darbais ir jų krūviu, labiausiai trūksta kelio darbininkų ir mechanizatorių. Tiesa, anot pašnekovės, įmonei dar tenka ir nemažai padirbėti su potencialiais darbuotojais.

„Papildomas specialistų dėmesys, laikas, skiriamas praktikanto ugdymui, yra labai netolygus – mūsų organizacijoje praktiką atliekantys studentai skiriasi savo gebėjimais, pasižymi nevienodais mokymosi įstaigose sukauptais teorinių žinių bagažais ar asmeninėmis savybėmis, motyvacija ir pan. Tačiau projektų vadovai sutartinai tvirtina, jog visuomet labai norėtų stipriau praktikai pasiruošusių kandidatų, mat mokyti ir papildomai dirbti su jaunais būsimaisiais specialistais tenka tikrai nemažai“, – aiškina J. Pozniakovienė.

Beje, specialistė priduria, kad toli gražu ne kiekvienas studentas būna motyvuotas: dažnas praktikoje pasyvus, nesiima iniciatyvos.

„Čia taip pat pastebime skirtumus, netgi iš studijuojančiųjų tą pačią specialybę toje pačioje švietimo institucijoje. Visuomet džiaugiamės, matydami itin motyvuotus, iniciatyvius, nuoširdžiai besidominčius praktikos užduotimis studentus. Tokie žingeidūs, nuolat klausiantys ir tobulėjantys jauni žmonės visuomet yra pastebimi vyresniųjų kolegų, esame atidūs ir vertiname tokį potencialą. Antra vertus, susidūrėme ir su kitokiu atveju, kai buvo paprašyta tiesiog praktiką patvirtinančio parašo“, – pasakoja „Kauno tiltai” bendrovės personalo direktorė.

Atlyginimas stebina

J. Pozniakovienė tęsia, kad jų įmonėje besipraktikuojančių studentų nemažai, tačiau darbuotis lieka ne visi. Dažnas jaunas žmogus, atlikęs praktiką, supranta, kad tai, ką jis darys po mokslų baigimo, visai ne jo svajonių profesija. Žinoma, kai kurie sudvejoja, ar jį tenkins būsimas atlyginimas. Nors, pasak „Kauno tiltai” bendrovės personalo direktorės J. Pozniakovienės, atlygis už darbą jų bendrovėje yra gan konkurencingas.

„Organizacijos siūlomos pozicijos skiriasi ir pasižymi nevienodu atsakomybių lygiu, patirtimi, reikalingomis kompetencijomis ir pan. Bendrai vertinant tiek administracijos jauną kolegą, tiek gamybos būsimą specialistą, startuojama su 600-900 eurų alga (atskaičius mokesčius). Pavyzdžiui, jaunas specialistas, pradėjęs eiti meistro pareigas, priklausomai nuo sezoninių darbų intensyvumo, vykdomų projektų apimties, gali gauti apie 900 eurų (atskaičius mokesčius). Visuomet pabrėžiame, kad darbuotojai turi realias galimybes augti, tobulėti ir, natūralu, gauti didesnį atlygį. Taip pat darbuotojų motyvaciją skatiname siūlydami papildomų naudų – užsienio kalbų kursus, kvalifikacijos kėlimo mokymus ir kt.“, – teigia pašnekovė.

Praktikuojasi ir savo įmonėse

Kauno technikos kolegijoje yra 10 studijų programų, todėl kiekvienam studentui surasti praktikos vietą yra nesunku. Štai Kauno kolegija abiturientams siūlo 50 studijų programų, bet kolegijos karjeros centro vadovas Mindaugas Samuolaitis teigia, kad programų kiekis nėra kliūtis praktikų pasiūlai. Čia besimokantieji taip pat be jokių sunkumų gali išsirinkti, kur nori atlikti praktiką, o norintys patys pasiūlyti praktikos vietą irgi gali tai padaryti.

„Mes duodame rekomenduojamų įmonių sąrašą, kur galima atlikti praktiką, tačiau jei studentas parodo iniciatyvą ir pats pasiūlo įmonę, kurioje nori praktikuotis, vyksta praktikos vietos patikrinimas ir deramasi dėl ilgalaikio bendradarbiavimo. Na, pavyzdžiui, yra šeimos verslas, ar studentas jau turi savo nuosavą įmonę, tai mes negalime uždrausti atlikti praktiką“, – pasakoja M. Samuolaitis.

Pusė baigiančiųjų jau turi darbus

Tiesa, kiek studentų po praktikos lieka dirbti praktikos vietose, statistikos nėra, tačiau aišku, kad net 46 proc. absolventų tą dieną, kai atsiima diplomą, jau turi ir užtikriną darbo vietą. M. Samuolaitis akcentuoja, kad šis skaičius neparodo, ar žmogus dirba pagal įgytą specialybę.

„Tai 46 proc. absolventų tą dieną, kai atsiima diplomą, jau turi užtikrintą darbo vietą. Nebūtinai pagal specialybę, nes tai yra gana diskusinis klausimas, ar tas darbas pagal specialybę. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba vadybininku logistikos srityje, tačiau baigė reklamos vadybą, tai ar jis dirba pagal specialybę, labai dviprasmiškas klausimas“, – aiškina Kauno kolegijos atstovas.

Pašnekovas priduria, kad tokią dirbančiųjų absolventų statistikos išraišką kolegija pasirinko dėl tikimybės, kad studentas savo noru nesutiko darbuotis praktikos vietoje, nes jam nepatiko darbo specifika, o galbūt jis nusprendė keisti specializaciją.

Rinkoje trūksta inovatorių

M. Samuolaitis taip pat įvardija, kokių specialybių studentų labiausiai pageidauja darbdaviai – tai logistų, technologų ir administravimo srities specialistų. Jau pirmo kurso studentai čia darbuojasi ir sulaukiama vis daugiau praktikos pasiūlymų. Jų, beje, kur kas daugiau nei stojančiųjų į šias studijų programas.

„Automatinio valdymo specialistų paklausa bene didžiausia. Tai visi technologiniai mokslai: kompiuterinių tinklų administravimas, robotika, automatinis valdymas, baldai, leidyba – pasiūlymų praktikai yra daugiau nei turime studentų šiose studijų programose“, – sako M. Samuolaitis.

Vieno didžiausių statybos ir namų apyvokos prekių prekybos centro, su kuriuo bendradarbiauja Kauno kolegija, komunikacijos vadovė priduria, kad įmonė šiuo metu jaučia ir verslo vystymo vadybininkų stygių, nors būsimi šios srities specialistai ir turi visas galimybes pasilikti darbuotis po praktikos.

Mūsų įmonėje nemažai pavyzdžių, kai darbuotojai ir net vadovai karjerą pradėjo nuo praktikos. Priimti praktikantą yra naudinga ir įmonei, ir praktikantui. Įmonė gali tokiu būdu užsiauginti lojalų darbuotoją, o praktikantas, atlikęs praktiką įgaus darbinės patirties.

„Dažniausiai praktikantas neturi darbinės patirties, įgūdžių dirbti su reikiamomis kompiuterinėmis programomis, užsienio kalbos žinių (verslo kalbos praktikos). Studentams trūksta praktinių įgūdžių, todėl atlikdami praktiką įmonėje, jie turimas teorines žinias, gali pritaikyti praktiškai ir išbandyti savo jėgas pasirinktame padalinyje.Įmonė sudaro galimybę atlikti praktiką tam, kad galėtų įsidarbinti sėkmingai atlikusius praktiką studentus. Vadovai pamato studento potencialą, motyvaciją. Atsiradus laisvai darbo vietai – ji siūloma sėkmingai praktiką atlikusiems praktikantams. Tokių darbuotojų, pas mus pasilikusių po praktikos, yra nemažai.“, – komentuoja prekybos centro atstovė.

Visos kolegijos yra orientuotos į praktinį būsimųjų specialistų mokymą. Todėl abiturientai, kurie žino, kokios srities specialistai nori būti bei nori kuo greičiau save išbandyti darbo rinkoje, renkasi kolegijas.