- ES skiria investicijas studijų kokybei Lietuvoje gerinti. Tačiau vien to negana. Kokie pokyčiai jūsų akimis reikalingiausi reformuojant aukštąjį mokslą Lietuvoje?
- Teko diskutuoti apie aukštojo mokslo veikimą jūsų šalyje. Mano manymu, jis yra fragmentiškas. Pagrindinė problema, be abejo, yra pernelyg didelis mokymosi institucijų kiekis Lietuvoje. Kalbant apie tai reikėtų atsižvelgti ir į demografinius pokyčius Lietuvoje. Studentų, siekiančių aukštojo mokslo, skaičius linkęs mažėti, todėl prasmės turėti tokį didelį universitetų skaičių taip pat nebelieka. Būtų išmintinga turėti mažesnį skaičių efektyviai veikiančių ir stiprių, svariai tarptautiniu lygmeniu galinčių konkuruoti aukštųjų mokyklų.
Būtų gerai pagalvoti ir apie išorinį aukštųjų mokyklų veikimo finansavimą remiantis įvairiais tarptautiniais ištekliais. Šiai dienai turite apie 50 aukštųjų mokyklų, o tuo metu mūsų šalyje veikia 14 universitetų ir 23 taikomųjų mokslų universitetai. Turint galvoje, kad mūsų šalies populiacija yra dvigubai didesnė nei jūsiškė, jaučiamas didelis skirtumas.
Prioritetinis pokytis Lietuvos aukštojo mokslo srityje – aukštųjų mokyklų jungimas. Tai pagerins ir pačių studijų kokybę, jos atrodys patrauklesnės. Esu įsitikinęs, jog kryptingas mąstymas apie universitetų vienijimą išties bus naudingas jūsų šaliai.
- Kokiomis priemonėmis gerinate aukštojo mokslo kokybę savo šalyje?
Per pastaruosius 10 metų žymiai sumažinome aukštojo mokslo įstaigų skaičių, dalis jų susijungė tarpusavyje tapdamos stipresnėmis įstaigomis.
Ties tuo tikrai nesustojame ir toliau diskutuojame, kaip aukštojo mokslo scenarijus galėtų keistis ir tobulėti ateityje, kas galėtų turėti dar didesnį efektą keliant aukštojo mokslo kokybę tarptautiniu mastu. Aukštojo mokslo kokybės gerinimas – viena didžiausių ir plačiausiai vykstančių diskusijų Suomijoje pastaruoju metu. Šia tema kalbamės ne tik su švietimo ekspertais, bet ir su pačiais studentais, rektoriais, įvairių ministerijų ir verslo atstovais, politikais. Tai yra plati diskusija, kurios idėjas renkamės iš įvairaus požiūrio taškų. Iš esmės aukštojo mokslo vystymas mūsų šalyje nuo to ir prasideda.
Dar 2015 m. Suomijos valdžia susitelkė į tai, kad mokymosi institucijos kooperuotųsi, o jų veikla būtų nuosekli ir tarpusavyje glaudžiai susijusi. Pavyzdžiui, mezgamas stipresnis ryšys tarp vidurinių mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų, taip pat stiprinamas aukštojo mokslo įstaigų ir verslo atstovų ryšys – stengiamasi, kad šie skirtingi dėmenys būtų artimesni vienas kitam, o šio sprendimo dėka gimsta daugiau inovatyvių idėjų.
- Kaip užtikrinate, kad studentai būtų pasiruošę įsitraukti į darbo rinką?
- Kiekvienas universitetas susitelkia į labai konkretų ir apibrėžtą lauką, pavyzdžiui, sveikatos mokslus ar kitokio pobūdžio studijas. Aukštojo mokslo institucijos mūsų šalyje pačios formuoja savo studijų modelio braižą. Tai nereiškia, jog neturime visiems galiojančių bendrų normatyvų – savaime suprantama, jog laikomasi atitinkamo pavyzdžio – tačiau aukštojo mokslo įstaigos turi išties didelę laisvę kurti savo veidą.
Didelis dėmesys skiriamas ir rodikliams, kokia yra atitinkamos krypties studentų paklausa šalyje, kaip jiems sekasi įsidarbinti. Stebime šią sistemą, o jeigu tam tikros studijų programos paruošia studentus, kuriems nėra lengva įsidarbinti, diskutuojame apie tai ir ieškome problemos sprendimo. Kiek man žinoma, aukštojo mokslo reformos palaiko glaudžius ryšius su atitinkamame regione veikiančiu verslu. Aiškinamasi, kokie yra verslo poreikiai, kaip studentai galėtų juos patenkinti ir tuo pačiu būti reikalingi.
- Kokia studentų praktikos svarba jūsų šalyje?
- Darbo praktika studijuojant Suomijoje yra labai reikšminga ir užima didelį vaidmenį. Taikomųjų mokslų universitetuose praktika apima ilgesnį laikotarpį nei įprastuose universitetuose, studentai anksti įdarbinami pagal studijuojamą specialybę. Kita vertus, aš asmeniškai nemanau, kad universitetuose yra didelis praktikos viduryje mokslo metų poreikis ar bent ji galėtų būti kiek trumpesnė, tačiau dauguma atvejų praktika studentams yra tiesiog būtinybė.
- Kaip vertinama dėstytojo profesija Suomijoje ir kaip ruošiami jai tinkami žmonės?
- Mūsų šalyje susiklosčiusi išties dėkinga situacija – dėstytojo profesija yra labai mėgstama. Turime daug norinčiųjų tapti mokytojais, nors, kiek man žinoma, jūsų šalyje taip nėra. Nors kaimyninėje Švedijoje aukštojo mokslo situacija yra labai panaši į tai, kas siūloma Suomijoje, dėstytojo profesija šioje šalyje nėra tokia mėgstama ir tokios daugybės norinčių tapti dėstytojais kaip mūsų šalyje nesulaukiama.
Suomijoje situacija tikrai neįprasta – jauni žmonės trokšta tapti dėstytojais, mokytojais. Tiesą sakant, aš pats net nežinau, kodėl mums taip pasisekė ir kodėl viskas taip yra. Dėstytojo atlyginimas mūsų šalyje palyginus yra vidutiniškas ir niekuo neįspūdingas. Tai reiškia, jog pinigai nėra priežastis, kodėl žmonės taip noriai renkasi dėstytojo profesiją.
Žinoma, po viskuo slypi keletas priežasčių, kodėl Suomijoje norima tapti dėstytojais. Galima sakyti, jog tai susiję su senomis mūsų krašto tradicijomis, kuriose dėstytojas visada užėmė svarbią vietą visuomenėje. Dėstytojo profesija nuo seno yra vertinama ir gerbiama mūsų šalyje.
Suomijoje švietimo sistema veikia taip, jog mokytojams ir dėstytojams suteikiama milžiniška profesinė autonomija – iš esmės jie patys gali spręsti, kaip ir ko mokyti studentus nenukrypstant nuo bendro nustatyto modelio. Jie gali visiškai pasikliauti savo mokymo metodais be jokių didelių apribojimų. Gali būti, jog dėstytojo profesija yra tokia trokštama dėl didelės profesinės laisvės.
Juokinga, tačiau labiau įtikinančių priežasčių, kodėl šios profesijos mūsų šalyje nesibaiminama, nežinau.