Patyčių prevencija tampa visos bendruomenės reikalu
Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija buvo pirmoji Lietuvoje 2017 m. teikusi paraišką ir gavusi galimybę būti pilotine mokykla diegiant „Friends” programą Lietuvoje. „Patyčių prevencija progimnazijoje įgyvendinama sklandžiai ir aktyviai. Dabar jau ir labai struktūruotai bei nuosekliai. Džiaugiamės turėję visokeriopą pagalbą iš labai patyrusių, patyčių prevencijos srityje lyderiaujančių, projekto partnerių „Vaikų linijos” ir švedų organizacijos „Friends”. Projektas buvo skirtas išbandyti ir įdiegti būtent „Friends” patyčių programą, tačiau mes, kaip mokykla, gavome žymiai daugiau – patarimų, konsultacijų apie bendrą mokyklos kuriamą saugią aplinką visiems bendruomenės nariams“, - sako Giedrė Krisikaitienė, „Friends“ patyčių prevencijos programos koordinatorė šioje mokymo įstaigoje.
Mokymai, susitikimai, konsultacijos buvo skirtos suteikti daugiau žinių ir stiprinti visų bendruomenės narių - mokytojų, mokinių, administracijos, tėvų ir net techninio personalo - pastangas kuriant saugią mokyklą, sutelkti visus bendram tikslui.
„Didžiausia šios programos stiprybė ir yra tai, kad į saugesnės aplinkos kūrimą aktyviai įtraukiamos visos grupės žmonių, visa bendruomenė. Pirmą kartą atlikus mokinių apklausą apie patyčių paplitimą ir saugesnės aplinkos kūrimą mokykloje pati buvau nustebusi, kokią didelę reikšmę šioje srityje turi visas personalas. Iki tol, kuriant saugesnę aplinką mokykloje, buvome labiau susitelkę į mokinius ir mokytojus, nemaža dalimi įtraukiami pagalbos mokiniui specialistai, tėvai, bet dabar didelį dėmesį skiriame ir techniniam personalui. Jie čia taip pat labai svarbūs.
Programa labai prisidėjo ir prie kiekvieno bendruomenės nario atsakomybės pasidalijimo įgyvendinant patyčių prevenciją progimnazijoje. Jei ankščiau patyčių prevencija buvo tik mokytojo, mokinio ir pagalbos specialisto reikalas (kai įvyksta konkreti situacija), tai dabar patyčių prevencija yra mūsų visų, kas priklauso progimnazijos bendruomenei, reikalas. Ir stebint tyrimo rezultatus, tą suvokia jau didžioji dalis mokyklos darbuotojų ir mokinių. Atsiranda daugiau susikalbėjimo tarp pedagogų ir tėvų. Pereinama nuo atsakomybės „numetimo” kitam prie asmeninės atsakomybės prisėmimo, nuo kaltinimo, prie susitelkimo, įgalimos pagalbos suteikimą: ką aš asmeniškai galiu padaryti, kad konkrečioje situacijoje vaikas pasijustų geriau, o ne ieškoti kaltų“, - teigė G. Krisikaitienė.
Vaikai pradėjo labiau pasitikėti suaugusiais
„Stengiamės kuo daugiau veikti prevenciškai, kad išvengtume incidentų. Patyčios labai dažnai aptarinėjama tema, tad norint nesulaukti vaikų atstūmimo ir išlaikyti susidomėjimą – turime vis kūrybiškiau, plačiau ir iš netikėtų perspektyvų pažiūrėti į temos pristatymą“, - sako Rozvita Brazaitienė, trečius metus programoje „Friends“ dalyvaujančios Kauno V. Adamkaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Pavaduotoja pasakoja, kad gimnazijos puslapyje yra anoniminio pranešimo apie patyčias funkcija, yra sistema, kurios pagalba mokytojai sistemiškai gali reaguoti į pastebėtas patyčias. Psichologės ir socialinė pedagogė organizuoja tiek prevencinius, tiek intervencinius užsimėmimus, priešmokyklinės ir pradinių klasių mokytojos savo klasėse įgyvendina programas „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“. Mokytojai integruoja prevencinius užsiėmimus į pamokas, o pradėjus dalyvauti „Friends“ programoje į prevencinį procesą įtraukiama visa gimnazijos bendruomenė. „Išties, pradėjus intensyviai mokytis nuotoliniu būdu susirūpinome, kad vaikų bendravimas keičiasi ir verta su vaikais kalbėti ir apie elektronines patyčias, integravome šviečiamuosius užsiėmimus apie tai į pamokas, bei atlikome vyresniųjų klasių mokinių apklausą, kuri leidžia pasidžiaugti, kad vaikai pastebi patyčias, jei jos vyksta, žino kaip reaguoti, o didžioji dali teigia, kad nėra su jomis susidūrę“, - sako R. Brazaitienė.
Ugdymo įstaigoje neseniai baigta trečioji lyginamoji mokinių ir mokytojų apklausa. „Po antrosios apklausos jau matėme tendencijas, kad mokiniai ima labiau pasitikėti suaugusiaisiais, jaučiasi saugesni ir didesnė apimtis mokinių su didesniu pasitikėjimu kreipiasi pagalbos. Labai naudinga tokiu plačiu mąstu stebėti pokyčius gimnazijoje, šie metai buvo visai kitokie bendravimo ir mokymosi prasme, įdomu, kaip tai atsispindės rezultatuose. Tikimės gauti naudingos informacijos. Kuomet į mokymų programą įtraukiama visa organizacija, tai labai padeda geriau vieniems kitus suprasti, greičiau analizuoti ir nuosekliau reaguoti situacijose“, - pasakoja pavaduotoja.
Kaip sustabdyti patyčias: patarimai tėvams
R. Brazaitienė sako, kad pagrindiniai principai, kurių privalu laikytis norint sumažinti bei stabdyti patyčias tarp mokinių, yra reaguoti, nemanyti, kad aj... čia pajuokavo: „Mūsų reakcija, kad mes matome ir mums svarbu – yra keičiantis mokinių požiūrį į žeminantį elgesį, iš principo. Antras dalykas tai – neišvengiamumas. Svarbu, kad reaguotų visa bendruomenė ir, kad mokiniams būtų aišku, kad žeminantis ar priekabus elgesys nebus toleruojamas kaip norma. Tėvai gauna informaciją tiek el. dienyno pagalba, tiek klasės susirinkimų metu, tiek individualių pokalbių metu apie tai, koks elgesys gimnazijoje yra priimtinas ir koks ne. Kitas žingsnis, kai matome, kad mokinio elgesys tendencingas, tikslingas ir tyčinis, kviečiame tėvus į pagalbą siekiant sukurti sistemą, kuri padėtų mokiniui spręsti savo asmeninius sunkumus tiek būnant aukos, tiek agresoriaus vaidmenyje“.
Paklausus, kaip tėvams įsitraukti į patyčių stabdymą, pavaduotoja ugdymui sako, kad pirmiausia yra mūsų pačių pavyzdys: „Pasistenkime mažiau vertinti kitų elgesį, išvaizdą, poelgius ir labiausiai rūpinkimės savimi šiose srityse. Antras dalykas – nebūti abejingais ir bendradarbiauti. Tikrai yra labai daug tėvelių, kurie ateina, klausia, domisi, ieško pagalbos ir informacijos – jie drąsūs tėvai, gali pripažinti, kad ne viskas visada su vaikų elgesiu būna taip, kaip norime ir tai normalu. Visada esame atvėrę duris gernoriškam ir susirūpinusiam gimnazijos bendruomenės nariui, net ir karantino metu, aišku, laikantis visų saugumo reikalavimų“.
Programos koordinatorės vienoje iš Vilniaus progimnazijų G. Kriskaitienės manymu, pagrindiniai principai, kurių privalu laikytis, siekiant sumažinti patyčias tarp mokinių, yra visapusiška bendruomenės įtrauktis, pasitikėjimas, atsakomybė, neabejingumas, dėmesys erdvėms ir aplinkai. Mokykla, vaikas ir tėvai yra sistema, atsiradus nesusikalbėjimui vienoje iš grandžių, sunku tikėtis greito ir efektyvaus prograso. Elgesio keitimas, pats iš savęs nėra paprastas procesas nei suaugusiam, tuo labiau vaikui ar jaunuoliui - tad pagalba, dėmesys, susitarimai ir palaikymas tinkamo elgesio šeimoje yra vienas iš kelių pagrindinių sėkmės kriterijų.
„Prieš pradedant gilintis į patyčių prevenciją tiek man, tiek ir kitiems mokytojams buvo nemažai nerimo, o kokius čia stebuklus reikės daryti? Juk tokia jautri sritis: vaikais, santykiai, emocijos, jausmai. O pasirodo pradžia labai paprasta – nebūti abejingiems, pastebėti kiekvieną netinkamą elgesį ir kaip nors sureaguoti, tuo konkrečiu momentu sustabdyti skriaudėją. Tai visai nesudėtinga, bet labai veiksminga. O vėliau tereikia žinoti kam pranešti apie atvejį. Pagalbos mokiniui specialistai atliks visa reikiamą „giluminį” darbą“, - sako G. Krisikaitienė.
Kaip įgyvendinama programa
Eglė Tamulionytė, kordinuojanti Vaikų linijoje „Friends“ programą, sako, kad programos tikslas labai konkretus – kad mokykloje mažėtų bet kokių patyčių ir kitokio žeminimo apraiškų. Nuo 2016 m. ji pradėta diegti Lietuvos mokyklose. Šiandien 20 mokyklų įgyvendina šią patyčių ir kitokio žeminimo prevencijos programą.
„Mokykloje programa įgyvendinama dvejus metus. Į programos vykdymą įtraukiama visa mokyklos bendruomenė: darbuotojai, mokiniai, tėvai/globėjai. Kiekvienais metais veikla tęsiama, rezultatai tikrinami“, - sako E. Tamulionytė.
„Programa prasideda nuo anoniminės anketos apklausos, kurioje dalyvauja mokyklos mokiniai ir darbuotojai. Po apklausos susitinkama su mokinių atstovais, jiems pristatomi visi tyrimo rezultatai. Mokiniai kviečiami išsakyti savo nuomonę bei atsakyti į klausimus, padėsiančius geriau įvertinti saugią mokyklos aplinką bei galimybes ją pagerinti. Toliau vyksta susitikimas su mokyklos vadovu ir kitais administracijos nariais. Mokyklos vadovas sprendžia, kas kartu dalyvauja susitikime. Gali dalyvauti ir pagalbos vaikui specialistai, pvz., psichologai, socialiniai pedagogai, vaiko gerovės komisijos nariai. Susitikime pristatomi atliktos apklausos bei susitikimo su mokiniais rezultatai, aptariamas apklausos rezultatų pristatymas visiems mokyklos darbuotojams bei mokymų mokyklos bendruomenei planas“, - programos eigą pasakoja Vaikų linijos atstovė.
Toliau seka susitikimas su mokinių tėvais/globėjais. Tėvams pristatomi apklausos rezultatų duomenys. Diskutuojama apie pagalbos vaikui - patyrus patyčias, tyčiojantis ar stebint jas – galimybes, aptariamas bendradarbiavimas tarp mokyklos ir tėvų.
Tuomet vyksta mokymai mokyklos darbuotojams. Pirmiausia mokyklos kolektyvas sukviečiamas į mokymus apie efektyvią prevenciją – čia dalyviai sužino apie apklausų rezultatus programos vykdymo metais, dirbdami grupėse diskutuoja, kaip pagerinti saugumą konkrečiose mokyklos vietose, išsikelia prevencijos tikslus einamiesiems metams. Taip pat „Friends“ programa kviečia į mokymus klasės auklėtojus, kuratorius. Šių mokymų tikslas – patiems išbandyti ir aptarti metodus, kuriuos galima būtų naudoti klasėse, siekiant įtraukti mokinius į saugumo mokykloje kūrimą, bendradarbiavimo, pasipriešinimo bendraamžių spaudimui tyčiotis ugdymą. Galiausiai visi mokykloje dirbantys suaugusieji kviečiami į mokymus apie reagavimą į žeminantį elgesį.
„Tai yra praktiniai mokymai apie apie tai, kaip pasielgti susidūrus su konkrečiomis žeminančio elgesio situacijomis. Remiantis įvairių situacijų modeliais aptariami reagavimo būdai ir įtvirtinami praktiniai įgūdžiai, aptariamas bendras mokyklai reagavimo planas. Pedagogai, remdamiesi metodine medžiaga, pradeda vesti klasės valandėles mokiniams, sudaro mokyklos darbuotojų metodines grupes, numato veiksmus“, - teigė E. Tamulionytė.
Mokyklose įgyvendinamas patyčių prevencijos programas, kurios moko pedagogus, mokinius ir jų tėvus atpažinti patyčias ir užkirsti joms kelią, dalinai finansuoja ES struktūriniai fondai.