Jauna šeima su koronavirusu susidūrė spalio viduryje, tačiau, kaip patys sako, kova buvo ilga, o atsipūsti jie nedrįsta dar iki dabar.
Toma pasakoja, kad pirmasis šeimoje koronaviruso simptomus pajuto jos mažametis sūnus Ąžuolas.
„Mūsų vaikas sukarščiavo trečią dieną nuo įtariamo kontakto su sergančiuoju. Kai vaikas sukarščiavo pirmadienį, dar nežinojome, kad čia koronavirusas. Įtarėme, bet mintis vijome šalin, galvojome, gal tiesiog sutapimas. Antradienį, kai sukarščiavau aš pati, iš karto nuojauta sakė, kad mums – koronavirusas“, – pirmuosius nuogąstavimus dėl COVID-19 prisimena Toma.
Moteris pasakoja, jau kitą dieną po to, kai jai pačiai pradėjo kilti temperatūra su sūnumi pasidarė COVID-19 testą. Jos atsakymas buvo teigiamas, sūnaus – neigiamas.
Vaiko kvėpavimas tapo apsunkintas, prasidėjo bėrimas
Nepaisant neigiamo sūnaus testo rezultato, Toma neabejojo, kad berniukas kaip ir ji, serga koronavirusu.
„Temperatūra buvo pakilusi iki 39 laipsnių, vėliau, kiek nukritusi, laikėsi visą savaitę. Iš pradžių labai išsigandome, kadangi sūnui nustatyta bronchinė astma, o greta temperatūros prisidėjo ir apsunkintas kvėpavimas. Net ramybės būsenoje jis neįprastai giliai kvėpuodavo, dėl ko nuolat palaikėme kontaktą su medikais, – nerimo dėl susirgusio sūnaus neslepia moteris, nors tuo pat metu ją pačią kamavo koronaviruso sukelti simptomai.
Dar viena gąsdinanti aplinkybė, kuri privertė šeimą nerimauti dėl sūnaus, – berniukui prasidėjęs bėrimas, kuris jiems pasirodė panašus į būdingą meningokoko infekcijai. Kadangi vaikas nuo šios ligos nėra paskiepytas, šeima nedelsiant kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau nuvykus į ligoninę, meningokokinė infekcija nebuvo patvirtinta.
Koronaviruso simptomai visai šeimai
Savaitės pabaigoje sukarščiavo ir Tomos vyras, tačiau pasidaręs testą jis kaip ir sūnus gavo neigiamą atsakymą. „Bet mes manome, kad visa šeima persirgome koronavirusu, tiesiog gal testas vyrui ir sūnui buvo ne laiku paimtas, todėl sulaukėme neigiamo atsakymo“, – sako iki šiol atsakymo, kodėl visi sirgdami vienu metu sulaukė skirtingų COVID-19 testo rezultatų, nerandanti moteris.
Pasak Tomos, vyrui kaip ir jai, pasireiškė ta pati klinika: temperatūra, didžiulis raumenų skausmas, dingusi uoslė.
„Atrodo, kad negali atsikelti iš lovos. Kai visi sako, kad čia kaip gripas, tai mano patirtis visiškai priešinga. Gripas atrodo, palaužo kaulus, išgeri vaistų, temperatūra nukrenta ir tu bent tuo momentu jautiesi geriau. O su šituo virusu taip nebuvo. Nors temperatūra laikėsi nedidelė, nekosėjom, nedusom, bet savijauta buvo labai prasta: skaudėjo visus kaulus ir raumenis“, – vos prieš mėnesį patirtus koronaviruso simptomus vardija Toma.
Moteris su šeima karantinavosi keturias savaites. Tiek laiko ji jautė koronavirusui būdingus simptomus.
Po COVID-19, vaikui dar didesnis smūgis
Po mėnesio, kai jau šeima galvojo, kad įveikė koronavirusą ir sėkmingai grįžo į ankstesnį gyvenimą: tėvai į darbus, o vaikas į darželį, liga grįžo.
„Praėjus vos keturioms dienoms po grįžimo į įprastą ritmą, Ąžuolui staiga pakilo temperatūra iki 40,5 laipsnių. Vaikas labai prastai jautėsi, pasidarė vangus. Jo ir kojos, ir rankos pasidarė ledinės. Greitai išvežėme sūnų į priimamąjį. Temperatūra nuo vaistų trumpam pakrito iki 38 laipsnių, tačiau per pusvalandį, kol laukėme priimamajame vėl sukilo iki 40-ties. Mus iš karto paguldė į ligoninę, izoliavo nuo kitų pacientų“, – nerimą dėl staigaus sūnaus būklės pablogėjimo prisimena Toma.
Moteris pasakoja, kad net ir gulint ligoninėje, sūnaus temperatūra nuolat šokinėdavo: vaistais pavykdavo ją sumažinti, tačiau per 10 minučių ji vėl staiga šokdavo aukštyn.
„Kai mus paguldė į ligoninę, nepaisant mūsų vaikui neįprastai aukštos temperatūros, kraujo tyrimai rodė nedidelį uždegimą, o išklausius plaučiukus, buvo panašu į eilinį astmos paūmėjimą. Deja, po poros dienų pakartojus tyrimus, uždegiminiai kraujo rodikliai buvo žymiai pakitę, o plaučių nuotraukos rodė abipusį plaučių uždegimą“, – prisimena berniuko mama.
„Ligoninėje su vaiku pragulėjome daugiau kaip savaitę, išleido mus lapkričio pabaigoje, vaiko iki šiol nevedame į darželį. Atsižvelgdami į medikų rekomendacijas bei į bendrą situaciją šalyje, nusprendėme, kad jis liks namie iki pat naujų metų, ar net ilgiau. Bijau, kad dabar jam bet koks virusas gali išprovokuoti dar ūmesnį atkrytį. Susirgę šiuo virusu daug skaitėme apie ligos eigą, galimas komplikacijas. Mokslininkų teigimu, sergant koronavirusu galimi staigūs pagerėjimai ir ūmūs pablogėjimai, todėl manome, kad toks ūmus plaučių uždegimas buvo koronaviruso komplikacija“, – sako trimetį sūnų po koronaviruso ir plaučių uždegimo vis dar namie slauganti mama.
Komentuoja Regioninės Telšių ligoninės vaikų ligų gydytoja Eglė Lysovienė
Kai Ąžuolas pateko pas mus į ligoninę pirmą dieną, dar atrodė, kad tai lyg beprasidedanti kažkokia virusinė infekcija, o po kelių dienų plaučiuose atsirado karkalų, nuotraukose – pneumonijos vaizdas, padidėjo uždegiminiai rodikliai.
Vaikui atvykus į ligoninę, darėme pakartotinį koronaviruso testą, bet jis vėl buvo neigiamas. Tačiau mes remiamės klinikiniais požymiais ir anamneze: šeima buvo sirgusi koronavirusu. Pagal tai vienareikšmiškai galima teigti, kad Ąžuolas persirgo koronavirusu. Šeima turėjo sąlyti su sergančiuoju ir jei bent vienam buvo nustatytas COVID-19, visi šeimos nariai tuo pačiu metu sirgo, tai man, kaip gydytojai, net nekyla klausimas, ar vaikas irgi sirgo koronavirusu.
Tuos klaidingai neigiamus testus lemia labai daug dalykų: pirma, kuriuo metu paimtas mėginėlis, antra – paėmimo kokybė. Labai daug atvejų žinome, kai žmogus atvyksta darytis testo, du atvejai būna neigiami, o paskutinis teigiamas. Neigiamas atsakymas dar neįrodo, kad nėra ligos.
Ąžuolas turi bronchinę astmą, o gretutinės ligos, ypač plaučių ligos, prisideda prie to, kad sergant koronavirusu, jo forma būna sunkesnė, nes patys plaučiai jau yra jautresni nei sveiko, neturinčių gretutinių ligų žmogaus.
Ąžuolo atveju, nuo koronaviruso jis jau buvo pasveikęs, tačiau jo plaučiai daug lengviau galėjo pagauti tas vadinamas bakterines infekcijas. Išėjęs į darželį, kur yra daug kontaktų, jis ir galėjo daug lengviau pasigauti dar vieną infekciją, kai organizmas dar nebuvo iki galo atsistatęs nuo prieš tai buvusios infekcijos.
Reikia turėti omenyje, kad net ir pasveikus nuo koronaviruso, negalima atmesti liekamųjų reiškinių galimybės, kai žmogus vėl suserga po kelių savaičių ar net mėnesio, nes šiai ligai būdingos ir ilgos formos.
Turime būti truputį atsargesni, net ir persirgę koronavirusu.
Apie tai, kad vaikai nebėra saugi amžiaus grupė, kuri koronavirusu neserga arba serga rečiau, dabar jau kalbama vis garsiau. Kiek žinau, intensyvios terapijos skyriuose Kaune ir Šiauliuose gydomi ir koronavirusu sergantys vaikai. Situacija keičiasi ne mūsų naudai.
Dar vienas aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – pavojingiausia gali būti ne pirma ligos stadija, o vėliau. Todėl turime stebėti, kaip po jos keičiasi vaiko organizmas ir kas jame įvyksta po ligos. Dauguma vaikų į ligonines patenka ne ligos pradžioje, o po savaitės ar vėliau.
-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti „Delfi" skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina@ugdantikomunikacija.lt.