Galvojo, kad eilinis peršalimas
„Skaičiau straipsnį, kad 3 procentai visų pasaulio žmonių turi tokį sutrikimą – viską ir visada neigia“, – juokiasi B. Gučaitė, kalbėdama apie tuos, kurie numoja ranka į viruso plitimą ir kaukių dėvėjimą.
B. Gučaitė pasakoja, kad ligos eiga prasidėjo nuo paprasčiausio peršalimo. Kaip įprasta, po keturių dienų peršalimą pavyko išsigydyti. Paprastu peršalimu suserganti kasmet, sakė B. Gučaitė. Bet praėjus dar dviem dienoms, simptomai sugrįžo.
„Šis buvo absoliučiai kitoks susirgimas, ir pajutau, kad tai visai kitokia savijauta, nei įprastas peršalimas“, – ligos eigą nupasakoja senjorė.
Pradžia buvusi labai sunki – palaipsniui kilo temperatūra, vėliau temperatūra pradėjo svyruoti, nesinorėjo valgyti, kilo kosulys, pasakoja B. Gučaitė – „tiesiog jaučiausi labai blogai“. Aukšta temperatūra laikėsi dešimt dienų. „Gydžiausi tik paracetamoliu. Net nenutuokiau, kad kažkas yra plaučiuose“, – sako B. Gučaitė.
Pajutusi nepažįstamus simptomus, senjorė suskubo skambinti į pagalbos liniją, bet pagalbos reikėjo palaukti. Dvi dienas bandžiusi susisiekti bendruoju Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) numeriu, B. Gučaitei prisiskambinti nepavyko. Tik trečiąją dieną senjorė susisiekė su vietiniu, Raseinių rajono visuomenės sveikatos centru, kurio konsultantai iškart užregistravo B. Gučaitę koronaviruso tyrimui. Atsakymo taip pat teko laukti.
„Tik paskambino (visuomenės sveikatos centro konsultantas – aut. past.) ir pradėjo klausinėti – su kuo gyvenu, su kuo bendrauju, visko išklausinėjo. O aš ir sakau – kad dar nežinau, ar sergu. O man ir sako – aš matau, kad sergat“, – pasakoja senjorė. „Taip sužinojau, kad sergu ir aš“.
B. Gučaitei kelis kartus teko kviesti greitąją pagalbą. Nors pirmą kartą atvažiavę gydytojai nieko nepasakė, antrą kartą išsikvietus, senjorė jau buvo nuvežta į LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Ten, atlikus rentgenogramą, pastebėti pažeisti plaučiai ir senjorei skirta deguonies terapija.
„Pati nesupratau, kad trūksta deguonies – bloga, visur bloga ir tiek. Kai davė deguonies (ligoninėje – aut. past.) savijauta visiškai pasikeitė, ir širdis atsigavo, ir daug geriau jaučiuosi“, – teigia Birutė, kuri jau daugiau nei savaitę gydosi ligoninėje.
Greitosios pagalbos automobiliai kursuoja visą naktį
B. Gučaitės palatoje guli su dar 4 koronaviruso liga sergančiomis moterimis – už ją jaunesnėmis, bet turinčiomis daug stipresnius simptomus. „Jis (koronavirusas – aut. past.) yra žiaurus, negalima lyginti su gripu“, dalinasi B. Gučaitė ir priduria – labiausiai baugina nežinia dėl liekamųjų ligos reiškinių.
„Pas mus pro langą matosi vidinis kiemas, į kurį atvažiuoja greitosios pagalbos automobiliai, tai dabar ir dieną, ir naktį važiuoja ir važiuoja“, pasakoja senjorė. Ją taip pat atvežė naktį ir tiesiai paguldė į koronaviruso infekcija sergančiųjų palatą – „kad nebūtų jokio kontakto“.
Vienai seselei – 30 ligonių
Paklausta apie rūpinimąsi ligoniais, senjorė tikina – visais ligoniais rūpinamasi kiek tik įmanoma, net ir maitina gerai. „Ir gydytojai, ir seselės man čia atrodo kaip didvyriai ir kankiniai“, – pasakoja B. Gučaitė.
„Vienai seselei reikia rūpintis 30 ligonių, tikrinti lašelines, vaistus, antibiotikus, o jos labai draugiškai viena kitai padeda.“
Baisu ir stebėti medicinos darbuotojus su skafandrais. Kokį spaudimą ir sunkų darbą jiems tenka atlikti – „Su skafandrais iš viso baisu matyti, o jeigu dar su akiniais kuri slaugė, akiniai aprasoja, o reikia į veną pataikyti“, – su atjauta pasakoja senjorė. „Jiems (gydytojams, medicinos darbuotojams – aut. past.) tikrai labai sunku, labai. Koridoriais bėgioja.“
Pas gydytojus paskutinį kartą lankėsi prieš 5 metus
B. Gučaitė – aktyviai savo laiką leidžianti senjorė – vaikštanti, sportuojanti, mėgstanti maudytis net ir šaltuoju metų laiku, o labiausiai mylinti kalnus. „Kalnietė esu,“ – juokiasi pati B. Gučaitė. Kiekvieną dieną ji stengiasi nueiti bent 7 kilometrus – po Šiluvos miškus, takelius, savo pačios sudarytu maršrutu, „ir toms ligoms nelabai pasiduodu“, – sako B. Gučaitė. „Paskutinį kartą pas gydytojus buvau tikriausiai prieš 5 metus“.
Senjorė pripažįsta, kad pirmosios koronaviruso bangos metu jautė didelį nerimą – „buvo kažkaip baisoka, reikėjo saugotis, atrodė, kad visur virusas skraidžiojo“, – pasakoja B. Gučaitė. Bet prasidėjus antrajai bangai, virusas nebeatrodė ypatingai pavojingas.
„Parduotuvėje, autobuse, gatvėje, atvykus į Vilnių, jeigu matau, kad daug žmonių – visada užsidėdavau kaukę. Žmonių daug, tai gali būti ir kontaktas“, – kalba B. Gučaitė. „O pas mus kaime, miškuose, žmonių nesutinki, o jeigu ir sutinki, tai per didesnį atstumą“.
Nors į ligos eigą senjorė žiūri ramiai, bet prisipažįsta – kaip užsikrėtė koronavirusu, nežinanti. „Tikrai neįsivaizduoju, kur vėjelis pūstelėjo“.
Kaukių bijoti nereikia
Paklausta, ką norėtų perduoti koronaviruso skeptikams, B. Gučaitė juokiasi ir tvirtina – „nereikia bijoti kaukių ir nereikia askaluoti, kad kaukės nepadeda. Net telefonu kalbėdama galiu čiaudėti ir tie seilių lašeliai keliaus tolyn. Tai kaukė apsaugo nuo to, kad nebebarstau užkrato.“
B. Gučaitė tikisi, kad greitu metu jau ir ją paleis namo, nors gydytojai neskuba prognozuoti. Tačiau B. Gučaitė nepraranda pozityvaus požiūrio, jeigu susirgo, tai ir išsikapstys – „Kapstysiuosi, o grįžus – vėl po miškus reikės lakstyti“.
Gydytojo komentaras
Apie neaiškias užsikrėtimo koronavirusu priežastis ir peršalimo įtaką paklausėme LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės, profesorės Auksės Mickienės.
„Šis atvejis gali turėti du paaiškinimus – pirminis peršalimas taip pat galėjo būti koronaviruso infekcijos pradžia“, - komentavo prof. dr. A. Mickienė. – „Taip pat, koronaviruso inkubaciniu laikotarpiu peršalimo simptomus galima jausti ir dėl kitų priežasčių, o tik vėliau išsivysto koronaviruso infekcija“.
„Koronaviruso inkubacinis laikotarpis yra dvi savaitės, todėl kiekvienas galimas sąlytis su koronaviruso nešiotoju galėjo būti lemiamas koronaviruso susirgimui. Panašūs į peršalimo simptomai galėjo būti koronaviruso pradžia, tai buvo galima išsiaiškinti tik atlikus COVID-19 nustatymo testą. Vėliau koronavirusas išsivystė į plaučių uždegimą, todėl buvo reikalinga ir deguonies terapija“, – aiškina prof.dr. A. Mickienė.
Kadangi koronavirusu galima užsikrėsti bet kokio kontakto metu dviejų savaičių laikotarpiu, užsikrėtimo kelią atrasti išties sudėtinga – visuomenė yra užsikrėtusi, kaip pasakoja prof. dr. A. Mickienė. Dar daugiau, „per dvi inkubacinio laikotarpio savaites gali pasireikšti ir kiti simptomai, gali pakilti temperatūra, bet tai gali būti ir nesusiję su koronaviruso infekcija – taip pat ir peršalimo simptomai“, - komentavo prof. dr. A. Mickienė.
-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti DELFI skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina @ugdantikomunikacija.lt.