Nėštumo metu COVID-19 liga susirgusi gydytoja – atvirai apie tai, ką teko patirti: jautiesi kaip fantastiniame filme

Šiandien skaičiuojame daugiau nei mėnesį, kai pati gydytoja ginekologe dirbanti Akvilė Vilkaitienė ant rankų sūpuoja savo naujagimį sūnų Džiugą Joną, tačiau moters nėštumo ir gimdymo patirtis – išskirtinė. Būdama aštuntą mėnesį nėščia, ji gavo teigiamą SARS-CoV-2 viruso atsakymą.

Neramu buvo dėl vaisiaus

Apie tai, kaip jautėsi sužinojusi, kad serga COVID-19 liga ir kokiomis sąlygomis teko gimdyti, pasakoja viena pirmųjų teigiamą koronaviruso testo atsakymą turėjusių gimdyvių Lietuvoje – A. Vilkaitienė.

Moteris pasakoja, kad nepaisant to, jog pati yra medikė, sužinojus, kad yra užsikrėtusi virusu, išgąsčio neišvengė, o labiausiai stresą kėlė tai, kad iki gimdymo buvo likęs vos mėnuo: „Streso ir nerimo buvo, bet esu dėkinga prižiūrėjusiems medikams, kurie profesionaliai pagelbėjo ir padėjo nurimti ne tik kaip medikei, bet ir kaip būsimai mamai.“

Daugiausia nerimo, jos teigimu, kilo dėl nežinojimo, kaip ši situacija galėtų paveikti vaisių, tačiau nusiraminti padėjo ne tik kolegos, bet ir internete rasta mokslinė informacija: „Internete rasta informacija ramino, nes būtent tame nėštumo periode, kuriame susirgau, blogų prognozių buvo labai mažai – nuo 1 iki 2 proc., bet nerimo vis tiek buvo.“

Simptomų nejuto

Pirmiausia susirgo vyras – jam gavus teigiamą testo atsakymą, A. Vilkaitienė pirmiausia susisiekė su šeimos gydytoju, kuris nukreipė ją į karštąją liniją, o pastaroji – į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kadangi tuo metu keitėsi šių institucijų atsakomybės: „Per ten buvau užregistruota PGR testui ir vėliau, jau esant teigiamam atsakymui, su manimi susisiekė NVSC specialistai, kurie papasakojo, kaip reikės elgtis toliau, apie saviizoliacijos tvarką ir apie tai, kaip elgtis, jei jausčiausi prasčiau.“

Nors moteris nejuto jokių viruso simptomų, kadangi buvo nėščia, jai buvo rekomenduojama pasireiškus net ir mažiausiems simptomams ar kilus nerimui, keliauti į infekcinių ligų priėmimo skyrių. „Visi suplanuoti vizitai pas ginekologą buvo atšaukti, o tolimesnė nėštumo priežiūra vyko labiau nuotoliniu būdu, bendraujant tiek su šeimos gydytoju, tiek su ginekologu“, – apie tolimesnę nėštumo eigą pasakoja A. Vilkaitienė.

„Buvau įspėta, kad jei prasidėtų gimdymas, turėčiau būtinai skambinti greitajai ir pranešti, kad esu COVID-19 teigiama, kad medikai būtų pasiruošę. Prasidėjus gimdymui, kai nutekėjo vandenys, taip ir elgiausi“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Turėjo gimdyti su kauke

Moteris pasakoja, kad gimdymo tvarka šiek skyrėsi – moteris buvo įleista pro atskirą įėjimą, jai buvo skirta atskira izoliacinė gimdykla ir net atskiras personalas su visomis apsauginėmis priemonėmis. Akvilė juokiasi, kad galvojant apie kolegas medikus, kurie ateidavo jos konsultuoti apsivilkę pilną aprangą, gimdymo patirtis ir laikas po jo atmintyje liks ilgam. „Jautiesi kaip fantastiniame filme, kai matai, kaip medikai rengiasi specialią aprangą“, – prisimena Akvilė.

Gimdymo procesas nuo įprastinio skyrėsi tuo, kad Akvilė viso gimdymo metu turėjo dėvėti kaukę, tačiau, pasak jos, to bijoti nederėtų. „Aišku, pats gimdymas yra toks procesas, kai jaučiami skausmai ir bendra savijauta yra tokia, kad norėtųsi laisvės, bet nežinau, ar tuo metu kaukė man jau nebuvo svarbu, ar labai patogią kaukę pasiūlė personalas“, – juokiasi moteris. – Tarpuose, kai buvo labai sunku, kai reikėjo giliau įkvėpti, kaukę buvo leista nusiimti. Toje situacijoje nėra viskas taip baisu, nes visi į situaciją žiūri žmogiškai.“

Po gimdymo moteris pasakoja gulėjusi specialioje operacinėje palatoje, kuri buvo ganėtinai didelė ir atskirta nuo kitų skyrių stiklinėmis varstomomis durimis, šalia kurių jai palikdavo maistą ir vaistus.
Pati gydytoja ginekologe dirbanti moteris teigia, kad pogimdyvinis laikotarpis nuo kitų gimdyvių skyrėsi tuo, kad buvo mažiau vizitų, o priežiūra vyko labiau šiuolaikiškai ir gauti žinutę „kaip jaučiatės? Ar nereikia užeiti?“, pasak moters, buvo įdomu. „Sesutės ateidavo aplankyti mane keletą kartų per dieną ir palikdavo savo telefono numerius, kad jei kažkas būtų ne taip – skambinčiau. Bendravimas vyko tikrai visada, jaučiau, kad mane stebi, prižiūri, tik vyko mažiau realių vizitų ir gyvų kontaktų“, – prisimena A. Vilkaitienė.

Po gimdymo – izoliuoti naujagimį

PGR testas naujagimiui buvo atliktas du kartus, taip pat jam atlikti ir kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar neužsikrėtė gimdymo metu. A. Vilkaitienė džiaugiasi, kad visi tyrimai buvo geri ir sūnus virusu neužsikrėtė. „Išvykstant gavome nurodymus sekti vaikučio būklę. Taip pat buvo nurodyta nuo išvykimo momento dešimt dienų naujagimį izoliuoti, nepriimti svečių, nes jis buvo laikomas turėjusiu kontaktą“, – pasakoja Akvilė.

A.Vilkaitienė, paklausta, kokia tvarka gimdymo stacionaruose galioja šiuo metu, teigia, kad, kiek jai yra žinoma, tvarka iš esmės liko tokia pati, kokia buvo taikoma jai, tačiau dėl augančio sergančių gimdyvių skaičiaus, moterys susitinka tarpusavyje: „Dabar medikai turi daugiau patirties ir aiškumo, tačiau didėjant sergančiųjų skaičiui, nėščioms ir gimdančioms moterims mažėja lovų, galbūt mažiau privatumo – daugiau bendruomeniškumo, nes daugiau moterų viena kitą pamato“, – pasakoja Akvilė, kuri tuo metu Santaros klinikose buvo vos trečia Covid-19 serganti gimdyvė.

Paklausta, ko palinkėtų tokioje situacijoje atsidūrusioms moterims, A.Vilkaitienė pataria kaip galima ramiau priimti žinią ir pasikliauti sveikatos priežiūros specialistais: „Jie tikrai daro viską, kad palengvintų eigą ir kad pagerintų žinios gavimą iki to momento, kol ant rankų moteris turės vaikutį. Tai, linkiu pasitikėjimo ir kuo ramiau priimti.“

MEDIKO KOMENTARAS

Situaciją komentuoja Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė

Prof. dr. D. Ramašauskaitės teigimu, šiuo metu Lietuvoje fiksuota per mažai COVID-19 liga nėštumo ar gimdymo metu sirgusių moterų, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie viruso įtaką nėštumo eigai ir gimdymui, tačiau apžvelgiant užsienio literatūrą bei atliktus tyrimus, galima rasti daugiau duomenų.

Skirtumai nežymūs

„Rugpjūtį pasirodė gan rimtas tyrimas, kuriame išanalizuoti 77 atvejai – tai gana pagrįsti duomenys. Remiantis jais, nėštumo eiga, komplikacijos nelabai skiriasi nuo moterų, kurios nesirgo COVID-19, išskyrus tai, kad joms dažniau fiksuotas priešlaikinis gimdymas, tačiau reikia suprasti, kad kuo daugiau naujų atvejų atsiranda, tuo labiau kinta skaičiai“, – komentuoja medikė.

Kai pavyzdį D. Ramašauskaitė pateikia vienus užsienyje atliktus tyrimus kovo mėnesį, kurie rodo, kad prieš laiką gimdančių moterų, sergančių COVID-19 liga, dalis siekė beveik 60 proc., tačiau gavus daugiau duomenų, šis skaičius drastiškai krito iki 17 proc, o iš jų vos 6 proc. priešlaikinis gimdymas prasidėjo savaime – likusioms moterims jis buvo sukeltas dėl sunkios būklės.

Pasak D. Ramašauskaitės, jei palygintume sirgusių nėščiųjų ir kitų moterų ligos eigą, minėto tyrimo išvadoje pateikiama, kad jos pusantro karto dažniau turėjo sunkias ligos formas, bet, taip pat kaip ir bendroje populiacijoje, sunkiau sirgo tos moterys, kurios turėjo per didelę kūno masę, diabetą, hipertenziją, o 13 proc. buvo nustatyta sunki ligos forma, kai reikėjo deguonies, intensyvios terapijos, ventiliacijos, taigi, sunkiai sirgo maždaug kas dešimta moteris.

Per placentą infekcija perduodama nėra

„Kalbant apie naujagimius, buvo pavienių atvejų, kai jiems buvo rasta ankstyva COVID-19 ligos forma, tačiau šiai dienai manoma, kad per placentą infekcija nėra perduodama“, – komentuoja Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė. Jos teigimu, infekcija nepatenka ir per pieną, todėl naujagimius leidžiama žindyti, tačiau, kol mama yra užkrečiama, tai daryti reiktų su kauke.

Anot D. Ramašauskaitės, likus porai savaičių iki gimdymo ypatingai svarbu užtikrinti kuo mažiau socialinių kontaktų, nes COVID-19 ligos sunkėjimas pastebimas būtent antrąją savaitę. „Jei moteris jau sužino, kad ji susirgo, neturėtų būti panikos, reiktų, kaip ir dėl kitų ligų, pasitarti su šeimos gydytoju, ką toliau daryti. Dažniausiai užtenka namų režimo ir nieko ypatingo nereikia“, – rekomenduoja medikė. Taip pat ji pastebi, kad temperatūrą, atsidūrus tokioje situacijoje, reikėtų mušti paracetamoliu.

Skubėti pas akušerį ginekologą nederėtų

Skubėti pas akušerį ginekologą, jei grėsmingų požymių neatsiranda, anot D. Ramašauskaitės, taip pat nederėtų – nuvykti į eilinę patikrą reiktų tuomet, kai moteris nebeužkrečiama: „Jei nėra komplikacijų, jei gerai jaučiate judesius, tai skubėti pasitikrinti pas ginekologą nėra būtinybės, tačiau jei jaučiate pavojingus ženklus, pavyzdžiui, judesiai sulėtėja arba jų visai nebejaučiate, prasideda kraujavimas, atsiranda sąrėmiai, pakyla kraujospūdis, ko iki tol nebuvo, aišku, tuomet reiktų kuo skubiau kreiptis ir į akušerį ginekologą.“

Pasak medikės, kalbant apie situaciją svarbu tai, kad visos poliklinikos, šeimų centrai šiuo metu dirba ir prižiūri nėščiąsias, todėl ir griežtėjant karantino sąlygoms nereikia bijoti, kad besilaukiančios liks be priežiūros.
-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti „Delfi“ skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu [e-mail].