Pripažįsta, kad dėmesio tam skiria per mažai
Remiantis 2021 m. Eurobarametro jaunimo apklausos duomenimis, pagrindiniai veiksniai, skatinantys jaunimą balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, buvo pilietinės pareigos jausmas (32 proc.) ir noras prisiimti atsakomybę už ateitį (32 proc.), skelbia ispanų žiniasklaida. Lietuvos jaunuoliai taip pat supranta, kad Europos politikų sprendimai – tiesiogiai susiję su jų pačių gyvenimu ir ateitimi, tačiau dažnas pripažįsta, kad Europos Parlamento veikla domisi gana vangiai ir išties per mažai.
„Negalėčiau pasakyti, kad Europos Parlamento rinkimais domiuosi pakankamai daug, nors ir suprantu, kad tai yra svarbu. Žinau, kada jie įvyks, esu girdėjusi apie keletą šių rinkimų kandidatų Lietuvoje. Kol kas – tik tiek“, – teigė mergina.
„Tiesą pasakius, kol kas apie tai nežinau beveik nieko. Žinau, kada įvyks rinkimai ir juose tikrai dalyvausiu, tiesiog kol kas nesu pasidomėjusi ir nusprendusi, kam turėčiau skirti savo balsą. Gali būti, kad toks mano požiūris nėra labai atsakingas, tačiau, kaip studentai mėgsta, sprendimą priimsiu beveik paskutinę akimirką“, – sakė kita pašnekovė.
Merginų mintims antrino ir kalbintas vaikinas. Jis taip pat pripažįsta, kad Europos Parlamento rinkimams dėmesio tiek jis pats, tiek jo bendraamžiai skiria gerokai mažiau, nei kitiems šalyje vykstantiems rinkimams.
„Man atrodo, prieš kitus rinkimus tarp jaunuolių diskusijų būna tikrai daugiau. Dauguma turi vienokius ar kitokius favoritus, tarpusavyje dalijasi įdomiomis įžvalgomis, aptaria kandidatų jau nuveiktus ir ateityje planuojamus darbus. Su Europos Parlamentu yra kiek kitaip. Galbūt mes apskritai turime per mažai suvokimo, kaip tai yra svarbu“, – svarstė jaunuolis.
Vis dėlto, sprendimus, kuriuos priimame balsuodami už kandidatus, vaikinas įvardijo kaip labai reikšmingus.
„Visų pirma, tai yra visų piliečių pareiga, o pareigas atlikti mes tiesiog privalome. Turbūt nenorime, kad mūsų šalį atstovautų neaiškių pažiūrų, kritikuotiną praeitį turintys ar vizijos dėl ateities neturintys žmonės. Dėl to, mano manymu, turėčiau ir aš pats, ir mano bičiuliai apie viską pasidomėti, pagalvoti daugiau“, – teigė vaikinas.
Pasakė, kur ieškos sprendimų priėmimui svarbios informacijos
Lietuvos jaunuolių taip pat klausėme, kur jie ketina ieškoti informacijos apie rinkimus į Europos Parlamentą.
„Turbūt nenustebinsiu sakydama, kad viliuosi, jog visą man reikalingą informaciją rasiu internete“, – teigė mergina.
Ji pridūrė, kad tam tikrą informacijos analizę jau yra atlikusi.
„Neseniai vienoje jaunimo mėgstamoje tinklalaidėje išgirdau keletą minčių apie mūsų šalies kandidatus į Europos Parlamentą. Tada supratau, kad apie tai absoliučiai nieko nežinau ir nusprendžiau, kad pats laikas apie tai pasidomėti. Tai padariau, tačiau kokius sprendimus priimsiu ir už ką balsuosiu – kol kas tikrai nežinau“, – sakė pašnekovė.
Mintimis pasidalijo ir kita studentė.
„Manau, kad peržiūrėsiu internete publikuotus debatus, kurie yra vykę iki šiol. Paprastai, tokio tipo informacija man padeda apsispręsti daug lengviau, nei paprasti aprašymai internete. Man atrodo, debatuose lengviau pastebėti asmenybių išskirtinumus, išgirsti jų geras ir ne tiek geras idėjas“, – teigė ji.
Kur jaunimas randa svarbiausią informaciją apie rinkimus ir karščiausias su jais susijusias naujienas – jų teiravosi ir Rumunijos žiniasklaida. Nenuostabu, kad didžioji dalis jaunuolių atsakė, jog pagrindiniu informacijos šaltiniu net ir rinkiminiu laikotarpiu jiems išlieka būtent internetas. Konkrečiai – politiką nušviečiantys Instagram puslapiai bei įvairūs žiniasklaidos leidiniai, tokie kaip „Euronews“, „PressOne“, „HotNews“ ir „Recorder“.
Kas nulems jaunuolių pasirinkimus?
Jauni Lietuvos žmonės taip pat pasidalijo, kas daro didžiausią įtaką jų sprendimų priėmimui. Panašu, kad jie visi dėmesį atkreipia į panašius dalykus.
„Pasitikiu tais politikais, kurie yra verti visuomenės pasitikėjimo. Suprantu, kad gyvenime būna visko, tačiau jei žmogus, norintis atstovauti Lietuvą, iki šiol dalijosi įvairiais pasisakymais, kurie neatitinka mūsų šalies vertybių, bandė kažkam pataikauti ar vienomis problemomis nukreipti dėmesį nuo kitų – man tai pasitikėjimo nekelia. Į tai dėmesį tikrai atkreipsiu“, – teigė jaunuolė.
„Man atrodo, kad už pačius politikus, dažnu atveju, daug geriau kalba jų darbai. Rinkdamasi favoritus, pasidomėsiu, kurie jų gali pasigirti kažkokiomis iniciatyvomis tuose klausimuose, kurie yra svarbūs man, kaip jaunam žmogui – žmogaus teisės, tvarumas ir kiti panašūs dalykai, apie kuriuos šių dienų visuomenėje diskutuojama išties daug“, – kalbėjo kita mergina.
O trečiasis pašnekovas atkreipė dėmesį į politikų drąsą ir ryžtą.
„Neabejoju, kad mano dėmesys nukryps į tuos politikus, kurie nebijo drąsiai kalbėti ir ryžtasi spręsti tuos klausimus, kurie kažkam gali pasirodyti ne visai „patogūs“. Mums reikia tikrų lyderių, ne tik tam tikro skaičiaus žmonių parlamente. Tikiuosi, kad tokius lyderius ten ir išsiųsime“, – vylėsi vaikinas.
Skirtingų šalių gyventojams rūpi ir skirtingi klausimai
Nacionalinių partijų rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos jau prasidėjo ir Ispanijoje. Kaip skelbia ispanų žiniasklaida, šį kartą, be ideologijų, itin didelį svorį šiuose rinkimuose turi Europos Sąjungai Ispanijoje atstovaujančios viešosios institucijos, kurios jau nuo pat metų pradžios sutelkė pastangas, kad sukurtų dalyvavimo rinkimuose kampaniją šalyje.
Iš tiesų, Europos Parlamentas Ispanijoje sukūrė dalyvavimo skatinimo tinklą, apimantį įtakingųjų nuomonės formuotojų profilius ir kitas paskyras apie Europos politikos sklaidą, kurios pagrindinis tikslas – raginti balsuoti, ypač jaunimą.
Pasak Europos Parlamento atstovo spaudai ir institucijos komunikacijos generalinio direktoriaus Jaume Duch Guillot, pastebėtina, kad kiekvienoje šalyje jaunų žmonių prioritetai europarlamentarų veiklos klausimais yra išties skirtingi.
„Šiuo metu Europos Sąjungoje yra šalių, kuriose tikrasis jaunimo prioritetas yra saugumas, apsauga, gynyba nuo to, kas vyksta Ukrainoje Rusijos puolimo akivaizdoje, arba galimybė, kad, pavyzdžiui, gali būti atnaujinta privalomoji karinė tarnyba, nes turime pradėti ruoštis, pavadinkime, pasauliui, kurį šiek tiek pamiršome arba visai pamiršome“, – teigė jis.
Tam tikrose šalyse, kur baimės dėl saugumo situacijos yra mažiau, anot Europos Parlamento atstovo spaudai, jaunimas labiau rūpinasi būtent aplinkosaugos klausimais.
„Yra šalių, sakyčiau, įskaitant ir mūsų šalį, kuriose jaunimui rūpi klimato kaita, tačiau jiems taip pat rūpi tokie dalykai, kurie šiuo metu juos veikia labiau tiesiogiai. Ekonominė politika, galimybė gauti darbą, ilgalaikės sutartys, galimybė gauti būstą, sveikata, sveikatos politika, psichikos sveikata ir visada tai, kas susiję su kova su skurdu“, – teigė J. Duch Guillot.
Ispanijos jaunuoliai pasakė, kokie klausimai svarbiausi jiems
Ispanų žiniasklaida taip pat pasidalijo trijų Madrido universiteto studentų, dalyvavusių tiesioginėje ispanų kandidatų į Europos Parlamentą debatų televizijos laidoje, įžvalgomis apie artėjančius rinkimus ir jų kandidatus šalyje. Dvidešimtmetė Sara teigė Europos Parlamento rinkimuose balsuojanti pirmąkart. Mergina atskleidė, kokių klausimų sprendimas Europos Parlamente jai atrodo svarbiausias.
„Pirma, klimato kaita yra gana svarbi, nes Europoje siekiama daug tikslų, tačiau kaip tai daroma, kokios yra trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės? Kita tema, kuri patraukia mano dėmesį, yra psichikos sveikata. Manau, kad Europoje yra daug jaunų žmonių, turinčių įvairių psichikos sveikatos problemų arba patiriančių įvairių rūšių stresą, su kuriuo susiduriame kiekvieną dieną. Manau, kad Europa gali imtis priemonių psichikos sveikatai reguliuoti“, – vardijo Sara.
Be to, jaunoji pašnekovė atkreipė dėmesį ir į užsienio politikos klausimus.
„Pasaulyje vyksta daugybė dalykų, daugybė karų, kaip šiuo metu matome Gazoje. Ką tos politinės partijos darys, kai ateis į valdžią?“, – kėlė klausimus ji.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir fizikos inžinerijos studentė Amina. Šešerius metus Madride gyvenanti pabėgėlė iš Kazachstano teigė, kad jai yra svarbūs migracijos, užimtumo ir klimato kaitos klausimai.
„Mano atveju, migracija yra gana svarbi, nes atvykome į Ispaniją kaip pabėgėliai. Mums, pirmiausia, rūpi tai. Būdama jauna studentė, klimato kaitą taip pat laikau labai svarbia. Be to, kadangi studijuoju fizikos inžineriją, mes apimame kai kuriuos klausimus šiomis temomis ir man patinka matyti, ką Europa daro, kad juos tinkamai išspręstų. Kita svarbi tema yra užimtumas. Mokausi trečius metus, o po dviejų metų įeisiu į darbo rinką. Kalbos apie didelį nedarbą Europoje ir, ypač, Ispanijoje, mus šiek tiek gąsdina“, – teigė jaunuolė.
Tiesa, mergina pripažino apie Europos Parlamento rinkimus nežinanti itin daug, tačiau teigė suprantanti, kad ši institucija – svarbi ir reikšminga Europos ateičiai.
„Kadangi aš studijuoju inžineriją, mūsų universitete apie rinkimus kalbama mažai, bet manau, kad tai labai svarbu. Kadangi esu kilusi iš Azijos šalies, nežinau daug, bet žinau, kad Europa yra reikšminga galia, todėl turime žinoti, kas vyksta, nes nuo šių sprendimų priklausys daug dalykų“, – kalbėjo jaunuolė
Jai antrino ir studentė Safae, kuri teigė, kad kurį laiką svarstė rinkimuose nedalyvauti apskritai, tačiau, galų gale, savo sprendimą ji pakeitė.
„Balsuosiu. Iš pradžių, norėjau susilaikyti, nes nelabai išmanau šią temą, bet dėl daugybės renginių geriau susipažinau su daugybe Europos Sąjungos klausimų ir dabar manau, kad žinių turiu pakankamai, kad priimčiau gerą sprendimą“, – teigė Safae.
Ji pridūrė, kad labiausiai šiuo metu jai taip pat rūpi Ispanijos darbo rinkos klausimai.
„Matau, kaip toje srityje auga kitos šalys, tokios kaip Vokietija ar Olandija, o mes, ispanai, atsiliekame. Ypač, jaunimo užimtumo srityje. Manau, kad tai yra kažkas, ką Europos Sąjunga galėtų pagerinti, taikydama daugybę priemonių. Europos Sąjunga taip pat turėtų atsižvelgti į planetos ateitį“, – teigė jaunuolė iš Ispanijos.
Kaip balsuos Rumunijos jaunimas?
Verta apžvelgti situaciją ir kitose Europos šalyse. Štai rumunų žiniasklaida skelbia, kad 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Rumunijoje balsavo 43 proc. 18-35 metų amžiaus žmonių, o štai šiais metais, pasak Rumunijos Nuolatinės rinkimų tarnybos, vien žmonių, kurie iki šiol niekada nebalsavo, yra daugiau nei 1 milijonas. Ar pavyks jaunuolius šaliai prikviesti į rinkimus?
Rumunijoje atlikta IRES apklausa rodo, kad iš 800 apklaustų respondentų (18-35 metų amžiaus) tvirtą norą ir pasiryžimą dalyvauti rinkimuose balsuojant išsakė net 58 proc., o 8 proc. jų mano, kad to tikrai nedarys.
Paklausti apie Europos Parlamento rinkimų svarbą, Rumunijos jaunuoliai pripažino, kad jie politika per daug nesidomi.
„Aš nieko nežinau. Aš, deja, nesuprantu Rumunijos politikos“, – teigė viena studentė.
Tiesa, yra ir tokių, kurie dėmesio domėjimuisi apie tai skiria kiek daugiau.
„Skyriau vieną dieną savo gyvenimo, kad ištyrinėčiau daugumą kandidatų ar bent jau pirmaujančius iš atitinkamų partijų, bet ir nepriklausomus. Daugiausia skaitydavau jų rinkimų programą, kurią galėdavau rasti. Patikrinau ir jų biografiją apie tai, ar jiems buvo pareikšti kaltinimai, ar jie buvo nuteisti, taip pat, jei reikia, kaip jie balsavo Seime dėl rinkimų programos klausimų ir man svarbių klausimų“, – sakė dvidešimtmetė Anda.
Studentės iš Rumunijos taip pat pasidalijo, kokie kandidatai, jų manymu, Europos Parlamente turėtų atstovauti jų šalį.
„Idealus kandidatas į Europos Parlamento rinkimus turėtų dirbti piliečiams įprastoje srityje, būti kuo geriau susipažinęs su dabartine Rumunijos darbo rinkos padėtimi ir gebėti perteikti Europos Parlamente siūlomus įstatymus, kad informacija pasiektų daugumą socialinių kategorijų“, – teigė studentė Bianca.
O štai studentė iš Bukarešto mano, kad idealus kandidatas turėtų nebijoti naujovių ir puikiai išmanyti, ko reikia šių dienų jaunimui.
„Jis/ji turėtų būti sąžiningas(-a), įsitraukti, išklausyti, ką sako piliečiai ir visada veikti lygybės bei laisvės dvasia, nepaisant asmeninių įsitikinimų. Manau, kad mes, jaunimas, turėtume rinktis tuos, kurie iš tiesų mus atstovautų, suprastų mūsų kartą ir palaikytų mūsų vizijas. Vyresni žmonės taip pat turėtų rinktis dėl jaunimo, o ne tik dėl savęs“, – teigė Roksana.
Savo mintimis pasidalijo ir dvidešimtmetė Anda. Jos manymu, idealus kandidatas turėtų būti progresyvus ir turintis šiam svarbiam darbui reikalingos patirties.
„Norėčiau, kad to nereikėtų minėti, bet jis neturėtų turėti ir kalbos, pagrįstos populizmu, rasizmu, ksenofobija, homofobija ar nueinančios į kokius nors kraštutinumus“, – pridūrė mergina.
Studentės taip pat įvardijo ir keletą Ruminijos visuomenėje dažnai diskutuojamų temų, apie kurias, jų manymu, itin svarbu klausimus kelti bei kalbėti ir Europos Parlamente.
„Švietimas, moterų teisės, pragyvenimo lygis, Rumunijos ekonominė kryptis ir būdai, kaip užtikrinti orų pragyvenimą bei sustabdyti didžiulius skirtumus tarp klasių, nesvarbu, ar tai būtų seksualinė ar etninė orientacija“, – vardijo studentė Anda.
O štai pašnekovė Georgiana mano, kad Europos Parlamento nariai turi sutelkti savo dėmesį į socialines sritis. Jos nuomone, viena svarbiausių iš jų yra geresnė vaikų gyvenimo apsauga.
„Daugelyje Europos šalių vaikai vis dar yra verčiami elgetauti, jiems gresia mirtis ir prievarta“, – pastebėjo pašnekovė.