Ginklavimasis ir gynybos stiprinimas jaučiamas visoje Europoje. Švedijos tyrimų instituto „Sipri“ (Stockholm International Peace Research Institute) duomenimis, Prancūzijos karinis biudžetas 2023 metais siekė 69 milijardus eurų, o Vokietija tais pačiais metais skyrė apie 58 milijardus eurų. Lygiagrečiai Italija gynybai skyrė 28 milijardus eurų, o Jungtinė Karalystė viršijo 60 milijardų eurų. Apskaičiuota, kad iki 2025 m. bendros Europos išlaidos gynybai pasieks 400 milijardų eurų, o tai taip pat paskatins NATO tikslas skirti gynybai 2 proc. BVP – šį tikslą kelios šalys, tarp jų ir Lietuva, jau viršija. Pavyzdžiui Lenkija skiria apie 4 proc., Graikija 3,8 proc. Lietuvoje iš viso gynybai per 2022–2024 m. laikotarpį buvo skirta beveik 6,1 mlrd. eur., o 2024 metais gynybos biudžetas jau sudaro 3,2 proc. BVP.
„Išaugęs gynybos finansavimas leidžia vis daugiau lėšų skirti naujoms ir modernioms ginkluotės sistemoms, karinei technikai, įrangai ir amunicijai įsigyti. 2022-2024 m. laikotarpiu didžiausia dalis – apie 1,2 mlrd. eur arba beveik 46 proc. įsigijimų sumos skirta ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimui, apie 35 proc. įsigijimų sumos skirta amunicijai įsigyti, o likusi dalis skirta įvairios technikos, ryšių ir logistinės įrangos įsigijimams“, – pasakoja KAM atstovai.
Ne tik importuoja, bet perka ir Lietuvoje
Italų dienraščio „Il Sole 24 ore“ duomenimis, ginklų gamyboje Europoje dominuoja kai kurios didžiausios žemyno ekonomikos – Prancūzija, Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė. Šios šalys ne tik turi pažangią pramonės bazę, bet ir dalyvauja eksporto rinkose visame pasaulyje, taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį strateginiuose aljansuose, tokiuose kaip NATO ir ES. Lietuva su karo pramone susijusius pirkinius dažniausiai taip pat renkasi šiose valstybėse.
„Pirmoje vietoje yra JAV – pagal kontraktinius mokėjimus sudarė beveik 20 proc. įsigijimų sumos. Iš JAV įsigyjami šarvuoti visureigiai JLTV, reaktyvines raketinės sistemos HIMARS, universalūs sraigtasparniai Black Hawk UH-60, prieštankinės sistemos JAVELIN ir amunicija, koviniai dronai, ryšio priemonės, įvairios paskirties karinė įranga ir kt. Antroje vietoje – Vokietija, iš kurios įsigijimai pagal kontraktinius mokėjimus sudarė daugiau kaip 10 proc. įsigijimų sumos. Iš Vokietijos įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos ir su ja susijusios kovinės paramos bei simuliacinės sistemos, haubicos PzH2000, transporto priemonės, automatiniai šautuvai, SPIKE raketos ir kt. Toliau – Norvegija. Čia įsigyjamos oro gynybos sistemos NASAMS, Prancūzijoje įsigyjamos savaeigės haubicos, Jungtinėje Karalystėje – įsigyjamas paieškos ir gelbėjimo bei išminavimo laivas, Olandijoje – įsigyjami artileriniai radarai, įvairios transporto priemonės ir įranga“, – vardija ministerijos atstovai.
Anot KAM, dalis pirkimų įvyksta ir iš Lietuvos įmonių, todėl karinei parengčiai skirti pinigai lieka cirkuliuoti šalies ekonomikoje.
„Nemažiau kaip 62 proc. gynybos išlaidų kasmet lieka Lietuvos ekonomikoje per prekių ir paslaugų įsigijimus iš Lietuvos įmonių, mokamus atlyginimus ir išmokas, sumokamus mokesčius. Priklausomai nuo srities, krašto apsaugos sistemos įsigijimų dalis iš Lietuvos įmonių kasmet svyruoja. Pastaruoju metu pradėjusi sparčiau vystytis Lietuvos gynybos pramonė lemia tai, kad nacionalinių įsigijimų dalis kasmet auga“, – sako KAM.
Aiškūs šalies prioritetai
Išliekanti ir didėjanti įtampa skatina Baltijos regiono ir greta esančias šalis dar aktyviau ginkluotis ir stiprinti savo gynybą. Vienareikšmiai lyderiai šioje srityje – lenkai. Varšuva pasirašė milijardinės vertės sutartis dėl oro gynybos sistemų, sunkiosios artilerijos ir bepiločių orlaivių, siekdama tapti viena pažangiausių Rytų Europos pajėgų. Tarp naujausių užsakymų yra 366 K2 tankai ir 212 haubicų K9 iš Pietų Korėjos, kurių bendra vertė siekia apie 8 milijardus eurų.
Artimiausio laikotarpio prioritetas mūsų šalyje skiriamas nacionalinės divizijos kūrimui ir sunkinimui, oro gynybai, kovinei galiai ir manevrui, netiesioginei paramai ugnimi, dronams ir antidronams, modernaus kario aprūpinimui ir kt. Pasak KAM atstovų, kartu su ginkluotės įsigijimu derinamas amunicijos įsigijimas bei laikymo ir aptarnavimo infrastruktūros kūrimas. Ypač didelis dėmesys – priimančiosios šalies infrastruktūros kūrimui, siekiant užtikrinti Vokietijos brigados ir kitų sąjungininkų pajėgų dislokavimą Lietuvoje.