Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė atkreipia dėmesį, kad Jungtinių tautų organizacija išskiria 3 žmogiškosios raidos indeksus: pajamas, išsilavinimą ir sveikatą.
„Šie trys indeksai tarpusavyje glaudžiai susiję. O pajamų nelygybė – vienas iš iššūkių, su kuriuo vis dar sunkiai dorojamės Lietuvoje. Deja, turime ir tokį gėdingą reiškinį, kaip dirbančiųjų skurdas. Stebima tendencija, kad darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo dirbančiųjų nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos vis viena yra 8,2 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą, jeigu žmogus negauna kitų pajamų“, – patikina pašnekovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SOCMIN) atstovai situaciją švelnina, pažymėdami, kad dirbančiųjų situacija vis tiek yra geresnė, negu daugumos kitų pažeidžiamų socialinių grupių, o dirbančių skurdžių kategorijos augimas ne toks jau ir didelis.
„Remiantis skurdo rizikos lygio duomenimis apie dirbančius asmenis, statistika rodo, kad dirbančių ir skurstančių asmenų šalyje 2023 m. buvo 7,9 proc. Iš tiesų šis rodiklis yra padidėjęs 0,3 procentiniais punktais, lyginant su 2022 m., tačiau nuo 2020 m. nesiekia 8 proc. Taip pat šis rodiklis yra reikšmingai žemesnis už bendrą visų Lietuvos gyventojų skurdo rizikos lygį, kuris, paskutiniais duomenimis, siekia 20,6 proc., bei Europos sąjungos šalių vidurkį“, – teigiama ministerijos atsakymuose.
Minimalus atlyginimas auga, tačiau situacija prasta
SOCMIN duomenimis, dirbančių asmenų pagrindiniu pajamų šaltiniu išlieka darbinės pajamos. Siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis, kasmet yra didinama minimali mėnesinė alga (MMA). Nuo 2021 metų ji jau kilo 44 proc. ir tai yra vienas sparčiausių MMA augimų Europoje. Lygiagrečiai mažinamas neapmokestinamas pajamų dydis, kasmet didinamos socialinės išmokos.
„Kitąmet MMA sieks 1038 eurus. Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugtų 69 eurais ir siektų 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai“, – pasakoja ministerijos atstovai.
Visgi, realybėje situacija kiek kitokia, mat augantis minimalus atlygis nespėja pasivyti didėjančių gyvenimui skirtų išlaidų. D. Bukeikaitė atskleidžia, kad prasčiausia situacija visada pastebima artėjant žiemos sezonui.
„Mums, kaip organizacijai, dirbančiųjų skurdas kelia nerimą. Sulaukiame prašymų padėti „pragyventi žiemą“, nes viskam neužtenka iš gaunamos algos. Sutinkame žmonių, kurie gauna itin kuklias pajamas gyvendami labai žemo darbo intensyvumo namų ūkiuose, dirbdami pagal netipines darbo sutartis ar dėl kitų priežasčių gaudami labai mažas algas. Tokios situacijos dažnos regionuose, bet aktualios ir mieste. Galimybes dirbti ir užsidirbti mažina sveikatos problemos, kiti žmonėms kylantys iššūkiai“, – vardija „Caritas“ atstovė.
Nesulaukia pakankamo dėmesio
Skurstančių dirbančiųjų tema politinėje arenoje vengiama ar net ignoruojama. D. Bukeikaitės teigimu, būtent „Caritas“ ne kartą siekė atkreipti dėmesį į šią situaciją, tačiau dažniausiai didžioji dalis priemonių, skirtų dirbančiųjų skurdui mažinti, buvo nukreiptos į mažas pajamas gaunančių asmenų darbo užmokesčio didinimą.
„Nepaisant ženklaus MMA didinimo, dirbančiųjų skurdas nesumažėjo. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad dirbančiųjų skurdo mažinimas negali apsiriboti tik šiuo sprendimu. 2024 m. vasario mėnesio Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo inicijuota apklausa parodė, kad 14,3 proc. žmonių trūko pinigų maistui. Žemiausias, iki 500 eurų per mėnesį pajamas gaunančiųjų grupėje tokių žmonių šiemet buvo kone trečdalis, kai 2023 m. ši dalis siekė 23,5 proc.“, – pažymi pašnekovė.
Jos teigimu, šiai jautriai socialinei problemai spręsti ieškoma papildomų priemonių.
„Nuo šių metų gruodžio 1 d. įsigalios „skolų atostogos“. Jų metu skolų turintys įsidarbinę žmonės galės pasinaudoti galimybe sustabdyti skolų išieškojimą pusei metų. t. y. pasinaudoti iki 6 mėn. „skolų atostogomis“, nepriklausomai nuo skolos tipo. „Skolų atostogų“ laikotarpiu visas atlyginimas liks žmogui kaip galimybė „stotis ant kojų“, o paskui pamažu pradėti skolą atidavinėti. Remiantis mūsų patirtimi – taikliausios priemonės padėti žmonėms yra kompleksinės“, – sako D. Bukeikaitė.
Reiškinys matomas ne tik Lietuvoje
ES statistikos tarnybos vertinimu, praėjusiais metais 19-oje regionų žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis buvo ne mažesnė kaip 35,0 proc. Didžiausia koncentracija yra Bulgarijoje, pietvakarių Graikijoje, pietų Ispanijoje, atokiausiuose Prancūzijos regionuose, pietų Italijoje ir rytų bei pietų Rumunijoje.
Dienraščio „El Confidencial“ duomenimis, Ispanijos regionuose pastebimai didėja dirbančių skurdžių grupė. 9,3 proc. gyventojų teigė, kad 2023 m. jiems buvo labai sunku išgyventi nu atlyginimo, iki atlyginimo. Šis procentas buvo 0,6 punkto didesnis nei ankstesniais metais. Tuo tarpu 37,1 proc. ispanų neturėjo galimybių padengti nenumatytų išlaidų, 33,1 proc. gyventojų negalėjo sau leisti išvykti atostogauti toli nuo namų bent vienai savaitei per metus, tiek pat gyventojų negali sau leisti atostogauti ne namuose bent vieną savaitę per metus.