Valstybės duomenų agentūros duomenimis iš Lietuvos 5250 asmenų nuo 20 iki 29 metų. Lyginant su laikotarpiu prieš beveik dešimtmetį, išvykstančiųjų skaičius sumažėjo daugiau negu keturis kartus. Vis dažniau jaunimas renkasi darbą savoje šalyje, tačiau kelia jam gana aukštus reikalavimus.
Jaunuoliams darbo vieta nebėra lygu finansiniam atlygiui. Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, jaunuoliai geba drąsiau išsakyti savo poreikius ir imtis veiksmų, jeigu situacijų jų netenkina.
„Jie linkę labiau rizikuoti, keisti darbą, labiau ieškoti savęs nei vyresnio amžiaus žmonės, tai tikėtina, kad turėsime tokių pokyčių, kai tas jaunimas galbūt per metus ar dvejus pakeis vieną ar kelias darbovietes, nes nepatiks aplinka, mikroklimatas, darbdavio pasakymas ar kolegos poelgiai“, – teigia G. Sinkevičė.
Panašias tendencijas stebi ir graikai. Portalo „EFSYN“ duomenimis, jaunuoliai, kurie pasirenka privatų sektorių tikisi gauti orų atlyginimą ir turėti laiko savo pomėgiams bei laisvalaikiui, o viešasis sektorius patraukia savo stabilumu ir garantijomis, tačiau nėra pirmasis šios kartos pasirinkimas.
Darbdaviai jau prisitaikė prie pokyčio
Portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis įsitikinęs – naujoji darbuotojų karta didžiulio perversmo į rinką neatnešė. Anot jo, atlyginimas vis tiek išlieka svarbiausiu kriterijumi renkantis darbo vietą, tačiau papildomi poreikiai, kuriuos drąsiau reiškia jaunesnė karta verčia darbdavius pasitempti. Tai, pasak pašnekovo, naudos duoda ne tik jaunuoliams, bet ir visiems dirbantiesiems.
„Darbdaviai tikrai bando prisitaikyti prie jaunosios kartos lūkesčių. Tokie dalykai kaip didesnis darbo laiko lankstumas, galimybė dirbti iš namų, siūlomos įvairios papildomos naudos, mokymai ir tobulėjimo galimybės, dėmesys darbuotojų psichologinei gerovei (pvz. nemokamos psichologo konsultacijos kaip papildomas priedas) yra labai vertinami Z kartos darbuotojų. Matome, kad būtent tokius kriterijus įmonės vis labiau įtraukia į savo darbo pasiūlymus. Tačiau kita vertus, šie dalykai naudingi ne tik jaunajai kartai. Iš to naudą gauna visi – ir jauni, ir vyresni darbuotojai“, – tikina specialistas.
Poreikiai kinta – metodai ne
T. Toleikio teigimu, darbo skelbimų portalai išlieka nr.1 darbo paieškų priemone ir jaunimo tarpe. Nepaisant to, kad jų kasdienybę užvaldę socialiniai tinklai, darbo paieškos vyksta laiko patikrintais metodais.
„Tai yra natūralu – nes darbo portalai yra šiam tikslui sukurtas įrankis, juose kandidatai randa didžiausią skaičių pasiūlymų, portalai turi specialias funkcijas, reikalingas šiam procesui: CV kūrimo, prenumeratos ir t.t. Negana to, portalai taip pat nuolat keičiasi ir taikosi prie naujų tendencijų, išplečiant informacijos kiekį skelbimuose, įtraukiant papildomas naudas, lankstaus darbo galimybes ir pan.“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, socialiniai tinklai darbdaviams veikia kaip papildoma rinkodaros priemonė, padedanti atvesti būsimąjį darbuotoją į darbo skelbimą specializuotame portale. Tai, anot T. Toleikio, tik papildoma sklaidos priemonė, tačiau pirminis kontaktas tarp darbdavio ir būsimojo jauno darbuotojo dažniausiai vis tiek įvyksta būtent darbo skelbimų portaluose.