Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai pabrėžia, kad nuo pat karo pradžios Lietuva suprato energetinės infrastruktūros svarbą ir teikė reikšmingą pagalbą.
„Esame tarp didžiausią paramą suteikusių šalių. Perduota daugiau nei 1225 generatoriai (bendra galia viršijo 7,1 MW), 338 transformatoriai. Artėjant žiemai Lietuva planuoja perduoti Ukrainai nebeveikiančios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TE-3) bei kitą energetikos įrangą. Taip pat Ukrainą jau pasiekė du itin didelės galios autotransformatoriai, trečiasis šalį turėtų pasiekti artimiausiu metu“, – sako ministerijos atstovai.
Bulgarijos portalo „Mediapool“ duomenimis, atsargines dalis, agregatus ir mechanizmus apgadintoms šiluminėms ir hidroelektrinėms Charkovo srityje planuoja siųsti ir Bulgarija. Taip pat šalis perparduos du anksčiau įsigytus rusiškus reaktorius, kurie buvo skirti atšauktam Belenės atominės elektrinės projektui.
Čekijoje visą pagalbą Ukrainai koordinuoja Valstybė, tačiau siekiama sutelkti kuo daugiau verslo sektoriaus paramos. Pasak, portalo „Denik Referendum“, Čekijos pramonės ir prekybos ministerija įsteigė platformą „Ukrainos verslo klubas“, kuri sudaro sąlygas abiejų šalių įmonėms ir institucijoms bendradarbiauti. Dar 2023 m. vasario mėn. buvo skirta 68 mln. kronų (daugiau nei 2,7 mln. Eur) šildytuvams, energiją taupantiems prietaisams ir apgadintos energetikos infrastruktūros remontui. Privatus Čekijos dujų skirstytojas „GasNet“ pristatė 20 tonų specialios dujų įrangos, skirtos apgadintiems objektams remontuoti. Įranga paskirstyta vienuolikos Ukrainos sričių skirstomųjų sistemų operatoriams. Taip pat organizuojamos įvairios socialinės akcijos ir iniciatyvos lėšoms pritraukti.
Už skubią pagalbą Ukraina susimoka
Rumunijos portalas „HotNews“ atskleidžia, kad Ukrainos artimiausioms kaimynėms: Lenkijai, Slovakijai, Rumunijai, tenka svarbi užduotis – reaguoti į staigius elektros sutrikimus karo niokojamoje šalyje.
„Nuo Rusijos invazijos pradžios Lenkija, Rumunija ir Slovakija, teikė skubią pagalbą tiekdamos elektros energiją nuo Rusijos atakų smarkiai pažeistam elektros tinklui subalansuoti. Visas energijos tiekimas buvo vykdomas komercinėmis sąlygomis, Ukrainos pusei atsiskaitant už suteiktas paslaugas“, – atskleidė Rumunijos energetikos ministras Sebastianas Bourjduja.
Kiek labiau nuo Ukrainos nutolusioje Bulgarijoje aptariama galimybė žiemos sezonui atverti elektros energijos eksporto koridorių. Laikinojo energetikos ministro Vladimiro Malinovo teigimu, toks koridorius leistų eksportuoti Bulgarijoje pagaminamą energiją ir užtikrinti jos stabilumą Ukrainoje.
Atsižvelgiama į realią situaciją
Situacija Ukrainoje kinta nuolat, todėl paramą teikiančios ES šalys glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje bei analizuoja gautus pagalbos prašymus.
„Paramos prašymai gaunami tiesiogiai iš Ukrainos gynybos ministerijos per Ukrainos ambasadą Lietuvoje. Dalį jų išplatina JAV Ukrainos Gynybos Kontaktinės Grupės (Ramštein) susitikimų metu. Gautą karinę paramą paskirsto Ukrainos gynybos ministerija ir kariuomenė pagal poreikius. Pavyzdžiui, šiuo metu Ukrainos kariuomenei labiausiai reikia oro gynybos ir artilerijos sistemų ir amunicijos, dronų ir kovos su dronais priemonių, išminavimo įrangos, taip pat įvairių mokymų bei paramos sužeistų karių reabilitacijos srityje“, – vardija KAM atstovai.
Lietuva, KAM duomenimis, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovas ir kitą paramą. Pasidalinta žiemos sezonui reikalinga įranga ir šiltų rūbų komplektais.
URM atstovai pabrėžia, kad mūsų šalis aktyviai prisideda ir informaciniame lauke, skleisdama žinią apie Ukrainą ir paramos jai svarbą. Be to, iki rudens pabaigos Ukrainą turėtų pasiekti 5000 lietuviškų dronų.