FRA ataskaitoje teigiama, kad 15 Europos valstybių – Bulgarijoje, Kroatijoje, Danijoje, Estijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje – negalią turintys asmenys patiria problemų balsuoti rinkimuose.
Pabrėžiama, kad dalyje šalių trūksta lietimui jautrių balsavimo prietaisų, informacijos Brailio raštu, garsu pateiktų duomenų ar lengvai suprantamos informacijos, taip pat balsavimo vietų pasiekiamumo, o kai kuriose valstybėse įstatymu vis dar draudžiama balsuoti socialinę globą turintiems neįgaliesiems.
FRA direktoriaus Sirpa Rautio sako, kad galimybė balsuoti ir būti išrinktam yra pagrindinis gerai veikiančios demokratijos elementas. Vis dėlto, anot jo, per daug neįgaliųjų ES vis dar negali pasinaudoti šia teise.
„Nors padaryta pažanga, vis dar reikia daug nuveikti siekiant įveikti tebesitęsiančias problemas, kad rinkimuose būtų išgirsti visų neįgaliųjų balsai“, – sako jis.
Įvardija, su kokiais iššūkiais balsuoti susiduria negalią turintys asmenys Lietuvoje
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNOF) įtraukaus švietimo ir rinkimų prieinamumo ekspertė Lina Garbenčiūtė sako, kad ilgą laiką viena iš pagrindinių problemų balsuoti neįgaliesiems buvo balsavimo vietų neprieinamumas.
Anot jos, vyravo supratimas, kad rinkėjai, turintys negalią, balsuoja namuose ir dėl to nereikia nieko daryti.
„Vis dėlto daugeliui rinkimai yra demokratijos šventė, žmonės eina balsuoti su šeimos nariais, draugais, tad kodėl laiptų slenkstis ar durys žmones su negalia turėtų riboti nuo balsavimo kartu su visais“, – klausia pašnekovė.
„Žinoma, balsavimo namuose galimybė yra puiki, nes daliai asmenų tikrai sunku atvykti į balsavimo apylinkes dėl sveikatos būklės, tačiau aplinkos neprieinamumas neturi tapti priežastimi neiti į rinkimus, ypač kai rinkimai dažniausiai vyksta viešosios paskirties pastatuose – savivaldybėse, mokyklose, miesto ar rajonų įstaigose. Jos juk taip pat turi būti prieinamos visiems“, – priduria ji.
Anot L. Garbenčiūtės, kita svarbi problema – informacijos neprieinamumas.
„Daliai rinkėjų būtent informacijos alternatyviais būdais – Brailio raštu, gestų kalba, lengvai suprantama kalba – nebuvimas yra kliūtis“, – atkreipia dėmesį ji.
Specialistė tai pat pažymi, kad balsavimas specialiuose punktuose – globos įstaigose, įkalinimo vietose, ligoninėse – taip pat nėra visiškai sklandus.
„Apie jį turime labai mažai informacijos. Žmonės, esantys jautriose situacijose, taip pat turi teisę balsuoti, tačiau informacijos, ar ši teisė yra užtikrinama, turime labai mažai“, – sako ji.
Nors iššūkių netrūksta, nuo 2018 m. žmonėms su negalia Lietuvoje balsuoti – lengviau
Savo ruožtu Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pažymi, kad pastaraisiais metais rinkimų prieinamumas žmonėms su negalia labai pagerėjo. Anot jos, tam įtakos turėjo nevyriausybinių organizacijų pastangos, taip pat 2018 m. vykęs teismo procesas, kai du pareiškėjai laimėjo bylą prieš VRK bei Vilniaus miesto ir rajono savivaldybes dėl neprieinamos rinkimų apylinkės.
„Nuo to laiko situacija pasikeitė. VRK deda nemažai pastangų, kad rinkimų apylinkės būtų pritaikytos. FRA ataskaita rodo, kad 88 proc. rinkimų apylinkių šiuo metu yra prieinamos žmonėms neįgaliųjų vežimėliuose. Taip pat atsirado prieinamos – platesnės, su žemesniais stalais rašyti – balsavimo kabinos“, – įvardija ji.
Seimo narė taip pat pažymi, kad būtų dar geriau, jei visos apylinkės būtų prieinamos žmonėms neįgaliųjų vežimėliuose.
„Deja, kol kas taip nėra, kadangi rinkimų apylinkės yra įrengiamos mokyklose, bibliotekose, kitose viešojo naudojimo įstaigose’, – sako ji.
M. Ošmianskienė taip pat pabrėžia, kad labai svarbu į prieinamumą žiūrėti kompleksiškai.
„Tenka susidurti su situacijomis, kai įėjimas į pastatą pritaikytas, tačiau atvažiavus žmogui vežimėlyje nėra kur pasistatyti automobilio arba norint nuvažiuoti į balsavimo vietą tenka įveikti šaligatvio bortelius ar kitas kliūtis. Dar visai neseniai teko girdėti, kad žmones vežimėliuose į balsavimo vietą nešė laiptais. Tai vienareikšmiškai yra nepriimtina. Laimei, yra alternatyvų – gyventojai gali rinktis balsuoti gretimose apylinkėse arba iš anksto, taip pat vietose, kurios yra prieinamos. Be to, asmenys su negalia turi galimybę balsuoti namuose“, – sako ji.
Seimo narė taip pat pažymi, kad šiuo metu dagiau galimybių balsuoti be aplinkinių pagalbos turi ir žmonės su regos negalia – jie gali pasinaudoti specialiais šablonais.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pernelyg greitai nurašome žmones su intelekto ar psichosocialine negalia, manydami, kad jie negali balsuoti.
„Tai nėra teisinga nuostata. Tiek su šiais žmonėmis dirbantys socialiniai darbuotojai ar pedagogai, tiek šeimos nariai turėtų padėti jiems rasti informaciją, kad šie asmenys galėtų pasirinkti tuos kandidatus, kurie jiems atrodo geriausi, ir žinotų, kaip už juos balsuoti. Jie taip pat yra Lietuvos piliečiai, turintys savo nuomonę, todėl neturi būti ignoruojami. Jau galima su partijų programomis susipažinti lengvai suprantama kalba, tačiau teko susidurti, kad ne visi žmonės žino, kur jas rasti, ne visada moka naudotis kompiuteriu“, – teigia ji.
Įvardija galimus problemų sprendimo būdus
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNOF) įtraukaus švietimo ir rinkimų prieinamumo ekspertė L. Garbenčiūtė sako, kad įvardytų problemų sprendimo būdai yra ir paprasti, ir sunkūs vienu metu.
„Iš esmės turėtume daugiau galvoti, kaip mūsų aplinkoje mažinti aplinkos barjerus. Juk tai svarbu ne tik negalią turintiesiems, bet ir tėvams su vaikų vežimėliais, vyresnio amžiaus žmonėms bei visiems, patiriantiems laikinus judėjimo sunkumus. Mūsų miestai dar nėra draugiški prieinamumo atžvilgiu, todėl šiuos barjerus turėtume mažinti sparčiau“, – sako ji.
Jai antrina ir Seimo narė M. Ošmianskienė, pabrėždama, kad kalbant apie aplinkos prieinamumą, reikia supratimo, jog visos viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos, be jokių išlygų, turi būti pritaikytos žmonės su negalia. Tuomet, anot jos, ir dėl balsavimo apylinkių nekiltų jokių problemų.
L. Garbenčiūtė sako, kad informacijos prieinamumas – taip pat aktuali tema ne tik intelekto negalią turintiesiems, bet ir daugumai žmonių.
„Šiuo atveju tikrai galima pagirti VRK komandą, kuri nebediskutuoja, reikia ar ne didinti rinkimų prieinamumą žmonėms su negalia, tačiau išbando daug naujienų. Pavyzdžiui, visi VRK organizuojami debatai verčiami į gestų kalbą. To anksčiau nebūdavo, todėl natūralu, kad žmonės, turintys klausos negalią, labai retai dalyvaudavo rinkimuose, nes paprasčiausiai nesuprasdavo diskusijų turinio“, – teigia ji.
„Svarbu, kad fizinis ir informacinis prieinamumas nuosekliai gerėtų, tuomet ir žmonių su negalia į rinkimus ateitų daugiau, o tarp kandidatų į vieną ar kitą poziciją pamatytume vis daugiau žmonių, turinčių negalią“, – priduria L. Garbenčiūtė.
Situacija kitose ES šalyse
Europos Komisijos duomenimis, apie 87 mln. žmonių ES turi vienokią ar kitokią negalią, o 2019 m. daugiau nei 800 000 ES piliečių dėl jos negalėjo balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.
FRA atstovė Nicole Romain Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ sakė, kad nuo 2019 m. vykusių Europos Parlamento rinkimų valstybėse narėse padaryta pažanga užtikrinti sąlygas balsuoti neįgaliesiems. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Liuksemburge, Airijoje ir Slovėnijoje panaikinti balsavimo teisės apribojimai intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims. Kai kurios ES šalys taip pat pagerino rinkimų apylinkių prieinamumą.
Vis dėlto L. Romain pabrėžia ir tai, kad iki pilnavertiško negalią turinčių asmenų balsavimo rinkimuose dar reikia nueiti ilgą kelią. Ji ragina visas ES šalis panaikinti balsavimo teisės apribojimus (jie vis dar galioja asmenims, kuriems taikoma globa, Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje) bei remti neįgaliuosius, kad jie, kaip ir visi kiti, galėtų išreikšti savo nuomonę rinkimuose.
FRA duomenimis, iš 27 ES valstybių narių 2014 m. tik 12 šalių turėjo teisinius rinkimų apylinkių prieinamumo standartus. Po dešimtmečio, 2024 m., tokių šalių yra 14. Tai – Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Prancūzija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Prancūzija ir Švedija. Vis dėlto Kipre, Italijoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Kipre, Slovakijoje ir Slovėnijoje išsamių prieinamumo balsuoti gairių nėra.
Savo ruožtu Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistės Ana Somavilla ir Lola García-Ajofrín pažymi, kad Ispanijos Konstitucija garantuoja visuotinę rinkimų teisę, kuri reiškia, kad kiekvienas turi teisę balsuoti ir būti išrinktas be jokios diskriminacijos. Ispanijos įstatymuose nustatytos konkrečios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad neįgalieji galėtų visapusiškai ir be kliūčių pasinaudoti savo teise balsuoti.
„Šios priemonės apima balsavimo punktų prieinamumą, užtikrinant, kad jie būtų pritaikyti žmonėms su judėjimo ar bet kokia kita negalia. Be to, tiems, kuriems to reikia, teikiama pagalba ir parama, pavyzdžiui, galimybė balsuoti Brailio raštu arba naudojant specialius šablonus regos negalią turintiems asmenims, taip pat prireikus – patikimo asmens pagalba“, – įvardija žurnalistės.
32 metų ispanų programuotojas Oriol Gómez Sentís sako, kad Ispanijos balsavimo sistema yra gerai pritaikyta regos negalią turintiems asmenims, nes yra balsavimo Brailio raštu galimybė, kuria vyras ir pasinaudoja. Kai O. Gómez Sentís buvo jaunesnis, balsuodavo padedamas kitų žmonių. Vis dėlto jis sako, kad nors Ispanijos balsavimo sistema yra gera, tačiau ji niekada nebuvo visiškai pritaikyta visiems žmonėms.
Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool.bg“ žurnalistas Krasen Nikolov teigia, kad Bulgarijoje sudarytos galimybės balsuoti didelei daliai neįgaliųjų, pavyzdžiui, yra sąlygos balsuoti su palydovu arba balsadėžė gali būti nunešama į rinkėjo namus.
„Balsavimas su palydovais dažniausiai praktikuojamas tada, kai pilietis turi judėjimo sunkumų arba regėjimo sutrikimų, dėl kurių negali balsuoti vienas. Be to, pastatuose, kuriuose vyksta balsavimas, vietos rinkimų komisija pirmame aukšte įrengia erdvę, skirtą balsuoti žmonėms, turintiems regos sutrikimų arba judėjimo sunkumų. Sunkią negalią turintiems piliečiams vietos savivaldybė organizuoja balsavimą namuose, tam, įprastai likus dviem savaitėms iki rinkimų dienos, turi būti pateikiamas išankstinis prašymas „, – pažymi jis.