Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pažymi, kad mobilieji telefonai, kaip ir kompiuteriai, kita įranga, gali būti viena iš priemonių, padedanti paįvairinti ugdymo procesą, tačiau kiekviena mokykla turi priimti individualią išvadą – telefonai mokiniam labiau padeda ar trukdo.
„Kai kurios mokyklos, matydamos, kad tai blaško mokinių dėmesį, naudotis mobiliaisiais telefonais yra uždraudusios arba leidžia juos tik tam tikru laiku, ugdymosi tikslais. Duomenys, kiek mokyklų uždraudė naudotis telefonais, nėra fiksuojami“, – teigia ŠMSM atstovai.
Reikia ir infrastruktūros ir pasiryžimo
Akmenės savivaldybė – viena tų, kuriose mokykloms keliamas reikalavimas visiškai atsisakyti mobiliųjų telefonų naudojimo. Ventos gimnazijoje draudimas įsigaliojo nuo praėjusių mokslo metų pradžios. Atskleidžiama, kad įgyvendinti sprendimą tapo įmanoma todėl, kad mokykla aprūpinta saugiomis ir individualiomis moksleivių daiktų laikymo spintelėmis. Be to, savivaldos atstovai atkreipia dėmesį į būtinybę mokyklas aprūpinti išmaniais įrenginiais: planšetėmis, lentomis, kurie padėtų moksleiviams susipažinti su naujausiomis technologijomis, nenaudojant mobiliojo įrenginio. Panaši tvarka veikia ir Širvintų savivaldybėje.
Vilniaus „Erudito“ licėjaus pagrindinio ugdymo vadovė Kristina Malikėnienė teigia, kad mokyklos pozicija dėl moksleivių naudojamų mobiliųjų telefonų griežta: naudotis mobiliaisiais telefonais ne ugdymo(-si) tikslais yra draudžiama tiek pamokų, tiek pertraukų ar neformaliojo ugdymo metu. Visgi, anot jos, suprantama, koks svarbus naujovių diegimas ir informacinių technologijų pažinimas mokykliniame amžiuje, todėl ieškoma balanso.
„Mobiliojo telefono tikslingas naudojimas pamokoje gali būti puikus darbo įrankis: ugdyti mokinio kritinio mąstymo įgūdžius, tarkime, aptariant aktualią situaciją iš realaus pasaulio, galima greitai patikrinti informaciją, faktus, analizuoti daug įvairių šaltinių, skaitmenizacijos įrankiai padeda ruoštis debatams, kurti socialinius eksperimentus ir panašiai. Tačiau mobilusis telefonas gali būti naudojamas pamokoje tik kaip mokymo(si) priemonė, kai tai nurodo mokytojas“, – pabrėžia pagrindinio ugdymo vadovė.
Daliniam mobiliųjų įrenginių draudimui pritaria ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. Jo teigimu, galimybė priimti sprendimus, atsižvelgiant į pačios mokyklos bendruomenės poreikius – yra tinkamas kelias.
„Galima labai įvairiai taikyti draudimus kiekvienai konkrečiai situacijai. Svarbu, kad vyktų diskusija, o ji tikrai vyksta. Manau, daugelis mokyklų taiko lanksčias draudimo priemones: atskirose pamokose mokytojas paprašo sudėti tuos telefonus į dėžutę, o po pamokos juos pasiimti, galbūt, draudimas taikomas tik vienai amžiaus grupei, pasitarus su specialistais ir taip toliau. Manau, kad visuotinio draudimo reikėtų vengti, bet jeigu reikia atskirose pamokose tai taikyti – kodėl gi ne?“, – svarsto pašnekovas.
Kaip situaciją valdo Europa?
Europos Parlamentas nėra nustatęs gairių, kaip mokykloms elgtis su mobiliųjų telefonų naudojimu. Klausimas lieka atviras kiekvienoje valstybėje, tačiau sutinkama, kad reglamentavimas turėtų atsirasti.
Ispanijos portalo „El Confidencial“ žurnalistės Anos Somavillos kalbintas psichologas Antonio Labanda atkreipia dėmesį, kad knygų ar tradicinių rašymo metodų pakeitimas prietaisais labai paveikia mokymosi procesą, nes mūsų smegenys geriau veikia be elektroninių dirgiklių. Jam pritaria ir mokytojas Francisco Zambrana, kurio teigimu mokykla tampa dar viena erdve priklausomybėms augti.
„Vienas dalykas yra duoti mokiniams planšetinį kompiuterį darbui, o kitas – leisti naudotis telefonu, su kuriuo jie vienu brūkštelėjimu pereina nuo užduoties atlikimo prie „TikTok“ platformos. Tai trukdo susikaupti“, – įsitikinęs pedagogas.
Nors Ispanijoje pasigirsta politikų raginimų uždrausti mobiliuosius mokyklose, tačiau bendrystės trūksta. Nuo šių mokslo metų 9 iš 17 regionų šalyje ėmėsi telefonų draudimo, jeigu jie pasitelkiami ne mokymo procesui.
Belgijoje išmaniųjų telefonų mokyklose tema pasiekė piką vasarą vykusių rinkimų metu, siekiant įvesti pirmuosius ribojimus. Flandrijoje bendro nutarimo nėra, o Valonijos ir Briuselio federacija priėmė griežtesnes priemones. Nuo šių mokslo metų Valonijos ir Briuselio švietimo tinklas nurodė, kad pradinėse mokyklose bus atsisakyta išmaniųjų prietaisų, o tai palies daugiau nei 132 tūkst. mokinių. Pagrindinė reglamento priežastis – kovoti su patyčiomis ir pagerinti mokinių koncentraciją pamokose.
Panašiomis priemonėmis problemą sprendžia Austrijos švietimo ministerija, išplatinusi nuostatą, kad bet koks prietaisas, kuris trukdo pamokai, turi būti grąžintas mokytojui pareikalavus ir gali būti laikomas iki pamokos pabaigos.
Čekija problemos telefonų naudojime nemato
Europai diskutuojant, visgi atsiranda ir šalių, kurios nesirenka jokių apribojimų moksleiviams. Viena jų – Čekija. „Denik Referendum“ duomenimis, šiuo metu galiojančio reglamento nėra, tačiau yra valstybinė institucija, kuri reguliuoja, ar reikia imtis veiksmų, sukurta – tai Mokyklų inspekcija. Šią vasarą Vsetino miestas bandė uždrausti naudotis išmaniaisiais telefonais visose pradinėse mokyklose, tačiau Mokyklų inspekcija paskelbė, kad tai neteisėta, mat sprendimą turi priimti pačios mokyklos, o ne savivaldybės. Pasisakė ir Švietimo ministerija, nurodžiusi, kad šalyje nėra įstatymo, visiškai ribojančio naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.