Nors anksčiau nebuvo planuota atlyginimų keisti nuo naujų mokslo metų, tačiau Vyriausybė, įvertinusi vidutinio darbo užmokesčio augimą, nusprendė prie sausio mėnesį skirto 10 proc., pridėti dar 15,5 proc. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas atlyginimų pokyčius vertina teigiamai, tačiau pabrėžia, kad norint pedagogo profesiją paversti patrauklia jaunimui, pasistengti reikės labiau.
„Anksčiau iš viso nebuvo siūloma nuo rugsėjo didinti atlyginimus. Tai jau yra geriau. Darbo užmokesčio didinimas, randant papildomų lėšų ir skolinantis, yra teigiamas dalykas“, – įsitikinęs A. Navickas.
Padidinus atlyginimus, esame ties viduriu, lyginant skirtingas Europos šalis. Panašūs atlyginimai mokytojams skiriami Ispanijoje ir Čekijoje, gerokai lenkiame bulgarus, tačiau iki prancūzų ar austrų – dar yra kur pasitempti.
Skirtumai tarp privačių ir valstybinių mokyklų
Mokytojų atlyginimo skirtumai Lietuvoje priklauso nuo kvalifikacijos, darbo krūvio ir net savivaldybės, kurioje dirbama. Be to, šiek tiek skiriasi valstybinio ir privataus sektoriaus atlyginimai. Tiesa, ŠMSM duomenų apie privačiose mokyklose dirbančių mokytojų atlyginimus neturi. Peržvelgus rinkoje matomus skelbimus, panašu, jog privatus sektorius mokytojams siūlo nuo 600 iki 1400 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius. Atlyginimas čia priklauso nuo kvalifikacijos bei darbo krūvio.
Skirtumai tarp valstybinio ir privataus sektoriaus matomi visoje Europoje. Įdomu tai, kad daugelyje šalių griaunamas mitas apie privačiose mokyklose mokamus geresnius atlyginimus. Ispanų portalo „El Confidencial“ duomenimis, privačiose mokyklose dirbantys pedagogai gauna vidutiniškai 500 eurų mažesnius atlyginimus nei valstybinėse mokyklose. Panaši situacija ir Prancūzijoje, kur atlyginimo skirtumas siekia 400 – 500 eurų, valstybinių mokyklų naudai. Portalas „Voxeurop“ atskleidžia, jog skirtumą lemia ir tai, kad viešajame sektoriuje dirba daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių mokytojų. Be to, privačiame dažniau dirbama ne pilną darbo dieną, iš privačių mokyklų mokytojų bruto darbo užmokesčio išskaičiuojama daugiau socialinio draudimo įmokų nei iš valstybės tarnautojo statusą turinčių valstybinių mokyklų pedagogų. Kalbinti mokytojai Ispanijoje pabrėžia, kad valstybinių mokyklų pranašumas ne vien finansinis. Dirbdami jose mokytojai jaučiasi saugiau, nėra rinkos svyravimų.
Bulgarijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, valstybinėse mokyklose taip pat mokama daugiau nei privačiose. Vidutinis atlyginimas valstybiniame švietime yra 26 007 BGN (13 000 Eur) per metus, o privačiame - 25 377 BGN (12 688 Eur). Kaip ir visur, atlyginimas priklauso nuo kompetencijos bei darbo krūvio. Pažymima, kad šalyje mokytojo profesijai skiriama vis daugiau dėmesio. Per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai padidėjo trigubai, o mokytojų darbas pagaliau nebėra priskiriamas prie prasčiausiai apmokamų profesijų.
Austrijos portalo „Der Standard“ žurnalistė Anna Wiesinger pastebi, kad iš šalyje veikiančių beveik 6 tūkstančių mokyklų, 764 – privačios. Didžiąją dalį jų sudaro religinių bendruomenių mokyklos, o Valstybė jų pedagogams skiria vadinamąsias išgyvenimo subsidijas. Todėl jiems taikoma tokia pati darbo užmokesčio sistema kaip ir valstybinių mokyklų mokytojams.
Lenkija – vienintelė iš duomenis pateikusių valstybių, kur privataus sektoriaus mokyklos, priešingai nei visur, siūlo palankesnes sąlygas mokytojams. Žurnalistė Karolina Słowik iš portalo „Gazeta Wyborcza“ atskleidžia, kad privačios mokyklos gauna finansavimą iš dviejų šaltinių: Vyriausybės subsidijų bei tėvų, kurie moka už mokslą. Tačiau net nepaisant aukštesnių atlyginimų, privatus sektorius sunkiai pritraukia naujų pedagogų, todėl darbina pensinio amžiaus, žemos kompetencijos specialistus arba esamiems mokytojams didina darbo krūvį.
Pedagogų trūksta beveik visur
Didėjantys atlyginimai ir kalbos apie pedagogo profesijos įvaizdžio gerinimą jaunų specialistų nepritraukia. Lietuvoje, šių mokslo metų pradžioje fiksuotas maždaug 650 darbuotojų stygius.
„Į šį skaičių įeina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, neformaliojo ugdymo mokytojai. Siekiant pritraukti specialistų, Lietuvoje yra atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, skiriamos stipendijos prioritetinėse studijų programose, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti, yra nuosekliai didinamas darbo užmokestis“, – teigia ŠMSM atstovai.
Europos valstybėse padėtis irgi nedžiugina. Lenkijos didžiausios mokytojų profesinės sąjungos vadovas Sławomiras Broniarzas atskleidžia, kad šalyje trūksta 20-25 tūkst. mokytojų. Austrijoje ilgą laiką susiduriama su mokytojų krize, todėl Vyriausybė pradėjo specialią programą, kurioje studentai gali lygiagrečiai dirbti švietimo įstaigose, įgyti patirties ir gauti geresnius atlyginimus.
Kol vieni skundžiasi mokytojų trūkumu, Ispanija fiksuoja jų augimą. Naujausiais Ispanijos vyriausybės paskelbtais duomenimis, lyginant su praėjusiais mokslo metais, mokytojų skaičius padidėjo 11 155 pedagogų. Didžioji dalis jų dirba valstybinėse mokyklose, daugiau nei 200 tūkst. – subsidijuojamos ir privačiose. Priežastys, lėmusios profesijos populiarumo augimą, lieka nežinomos.