Ispanijoje sezoninės bedarbystės rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje. Praėjusių metų gruodį fiksuotas daugiau nei 10 proc. sezoninio nedarbo lygis. Portalo „El Confidencial“ duomenimis, nuo šios problemos labiausiai kenčia restauracijos bei žemės ūkio sektoriai. Siekiant išvengti ilgalaikių atleidimų, šalyje galioja ERTE modelis, dar kitaip žinoma kaip laikino atleidimo iš darbo procedūra. Pagal ją galima laikinai nutraukti sutartis arba sutrumpinti darbo valandas. Visgi, galimybė skirta tik samdomiems darbuotojams, o dirbantys savarankiškai jokios apsaugos negauna.
Lietuvoje papildomų apsaugų sezoninį darbą dirbantiems darbuotojams neturime visai. Lietuvos užimtumo tarnybos specialistai atskleidžia, kad šalies darbo rinkai būdingas sezoniškumas ir jos aktyvumas cikliškai svyruoja atitinkamai pagal metų laikus, visgi reguliuoti proceso institucijos neplanuoja.
„Darbo rinka vertinama pagal darbo jėgos paklausos ir pasiūlos, registruoto nedarbo rodiklius, kuriai daro įtaką šalies ekonominė situacija, geopolitinė padėtis ir kt. Sezonams labiausiai imlus paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriai. Reguliacinio mechanizmo nėra, nes sezoniškumą Lietuvos darbo rinkoje lemia specifiniai ekonominės veiklos ciklai tam tikrais metų laikotarpiais“, – teigia specialistai.
Jų teigimu, pasyviausias metų laikas – vėlyvas ruduo ir žiema, kai darbuotojų poreikis mažėja, ypač laikinų, dirbančių terminuotą darbą.
Sezono metu – darbuotojų stygius
Personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas atkreipia dėmesį, kad sezoniniai darbo jėgos svyravimai paliečia didžiąją dalį sektorių, o aktyviais veiklos periodais darbuotojų net ima stigti.
„Sezoninė bedarbystė labiausiai liečia žemesnės kvalifikacijos darbuotojus ir tam tikrus sektorius. Prieš Šv. Kalėdas padidėja siuntinių, dovanų pakavimo poreikis, tad šiuose sektoriuose tam laikotarpiui reikia daugiau žmonių, taip pat ir prekyboje, aptarnavime, logistikoje. Pavasarį prasideda lauko darbai, tad vėlgi žemės ūkyje, durpynuose yra reikalinga papildoma darbo jėga iki rudens, tačiau ne paslaptis, kad dalis lietuvių vasaros laikotarpiu važiuoja uždarbiauti į Skandinaviją, o dėl to vėl atsiranda darbuotojų poreikis vietose, kur jie darbavosi per žiemą, ypač gamyboje“, – darbuotojų kaitos mechanizmą pristato pašnekovas.
Darbuotojams keičiantis ir migruojant, kai kuriose sektoriuose aktyviuoju periodu darbuotojų ima trūkti. Su vienu ryškesnių iššūkių šiuo klausimu susiduria žemės ūkio sektorius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pasakoja, kad darbuotojų mažėjimas stebimas kasmet ir tam tenka ieškoti sprendimų.
„Žemės ūkyje, palyginus 2010 metus su pastaraisiais, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 369000 iki 164000. Tas pats ir su laikinai samdomais darbuotojais: atitinkamai nuo 3000 sumažėjo iki 760. Tai – oficiali statistika“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, darbuotojų įdarbinimui ir atleidimui galioja analogiškos taisyklės kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje, o dažnas įsivaizdavimas, kad žemės ūkio sektorius sulaukia daugiau privilegijų yra neteisingas. J. Sviderskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbo sąnaudos žemės ūkyje sudaro 16,1 proc. nuo visų kitų išlaidų., todėl laikyti nedirbantį žmogų 9 mėnesius per brangu.
„Tokios praktikos, kad sezoniniams darbuotojams būtų priskiriami kiti darbai ne obuolių ar uogų skynimo metu nėra, nes tai ne tos kvalifikacijos darbai“, – teigia pašnekovas.
Naudojamasi laikino įdarbinimo galimybe
Darbo pasiūlymų pikai sezoniniams darbams, anot Užimtumo tarnybos stebėsenos, yra apie kovą-gegužę, kai aktyviausiai darbuotojų ieško apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, kovą – kai darbuotojų renkasi statybos sektorius bei kovą-balandį, kuomet darbuotojų paieškas pradeda žemės ūkio įmonės. Fiksuojama, kad pavasariop auga ir meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančių darbuotojų paieška.
„Darbdaviai dažniausiai jau kovą pradeda ieškoti traktorininkų, pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio bei nekvalifikuotų augalininkystės, gyvulininkystės ūkio darbininkų, grybų rinkėjų, miškų ūkio darbininkų, nekvalifikuotų melžėjų, mechanizatorių, miško medelyno darbininkų. Statybų sektoriuje anksčiausiai darbuotojų pradeda ieškoti kelių tiesimo ir remonto įmonės. Gausesnio darbo pasiūlymų skaičiaus taip pat sulaukia statybininkai, kai darbuotojų aktyviau pradeda ieškoti ir pastatų statybos įmonės. Pastaraisiais metais, kaip rodo Užimtumo tarnybos stebėsena, gerokai ankščiau darbuotojų samdai pradeda ruoštis apgyvendinimo ir maitinimo įmonės, ypač kurortuose“, – sako tarnybos specialistai.
Tuo tarpu J. Sviderskis pasakoja, kad uogų ir vaisių ūkiuose gelbsti darbas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus.
„Tokių ūkių yra apie 20 000, bet svarbu paminėti, kad tai išskirtinai sezoniniai darbai ir pagal paslaugų kvitus negalima dirbti ilgiau nei 3 mėnesius“, – sako pašnekovas.
Sprendimas – didinti atlyginimus
Graikijoje, portalo „Efsyn“ duomenimis, didžiausias sezoninis nedarbas fiksuojamas viešbučių, viešojo maitinimo ir žemės ūkio sektoriuose, o vyriausybė bando rasti sprendimą, kaip situaciją suvaldyti. Kalbama apie galimybę didinti atlyginimus šiuose sektoriuose tiek, kad sezono metu gautas atlygis atsvertų ne darbo mėnesius, tačiau visų pirma planuojama apriboti sezoninių darbuotojų galimybes gauti nedarbo išmokas.
„Taigi pagal Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos skatinamą bandomąją programą vietoj 125 darbo dienų, kurių reikia sezoniniam darbuotojui, kad jis būtų įtrauktas į subsidijuojamų bedarbių registrą, reikės maždaug 175 dienų. Šio pakeitimo esmė – suvokimas, kad pašalpa atgraso nuo darbo paieškų, todėl sezoniniai darbuotojai ne darbo mėnesiais ilsisi arba leidžia laiką dirbdami kur nors „šešėlinėje ekonomikoje“, be bedarbio pašalpos gaudami ir kitas nuslėptas pajamas“, – pasakoja žurnalistas Kostas Zafeiropoulos.
Lietuvoje panašių svarstymų nėra, o kalbintas personalo specialistas A. Francas pažymi, kad problemos sprendimas dažniausiai gula ant darbdavių pečių, kurie bando rasti darbuotojus, siekiančius būtent laikino darbo.
„Įmonėms išties sudėtinga valdyti sezoniškumą, dažnai tam yra pasitelkiami laikinieji darbuotojai. Kai kurios įmonės vasaros metu priima į darbą savo darbuotojų vaikus (paskutinių klasių moksleivius), kad jie padėtų, ieško laisvų studentų“, – sako pašnekovas.
