Informacinės kampanijos kainuoja, bet duoda naudos
Kone sėkmingiausia 2023 m. pradžioje VRM inicijuota informacinė civilinės saugos kampanija „Esame komanda – turime planą“ per pusantro mėnesio pasiekė daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų.
„Pirmą kartą Lietuvoje inicijuota tokio masto civilinės saugos informacinė kampanija sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo ir stipriai prisidėjo prie geresnio žmonių informuotumo. Akivaizdu, kad karo Ukrainoje akivaizdoje šalies gyventojai daugiau investuoja į savisaugą ir žinias apie pasirengimą įvairioms nelaimėms. Būtent dabar, kai tiesioginio pavojaus nėra, yra tinkamiausias metas parengčiai, nes nelaimei įvykus galvoti, ieškoti ir ruoštis laiko nėra, reikia veikti pagal aiškų veiksmų planą“, – sako M. Bajarūnas, VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas.
Ministerijos duomenimis, startavus informacinei kampanijai per savaitę 3-4 kartus išaugo ekstremalioms situacijoms pasiruošti skirtos interneto svetainės www.lt72.lt lankytojų skaičius.
„Svetainėje apsilankę gyventojai aktyviai domėjosi, kaip pasiruošti konkrečiai ekstremaliai situacijai, kas yra šeimos planas, kokias maisto ir vandens atsargas reikia sukaupti ir kaip pasiruošti išvykimo krepšį. Kampanijos metu padidėjo ir civilinės saugos mokymų bei gyvų susitikimų su civilinės saugos specialistais darbovietėse, mokyklose, renginiuose paklausa. Informacinės kampanijos „Esame komanda - turime planą“ biudžetas – beveik 500 tūkst. Eur su PVM“, – atskleidžia VRM.
Aktyviai dirbama su NVO
Didinant visuomenės atsparumą grėsmėms ir gyventojų informuotumą VRM aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybiniu sektoriumi: vietos bendruomenėmis, Raudonuoju Kryžiumi, Katalikų bažnyčia, senjorų ir jaunimo organizacijomis, Lietuvos Šaulių Sąjunga, žmonių su negalia organizacijomis, rengiami mokymai ir civilinės saugos pamokos mokyklose.
„Šiemet ir pernai rudenį šalyje vyko 8–12 klasių moksleiviams skirtas civilinės saugos informacinis / edukacinis projektas, kuriame jie sužinojo, kaip pasirengti karinėms grėsmėms, galimai branduolinei avarijai bei kitoms civilinės saugos nelaimėms. Lietuvos moksleiviai turėjo unikalią galimybę dalyvauti interaktyviose civilinės saugos pamokose ir virtualios realybės pagalba pasinerti į oro pavojaus arba branduolinės avarijos simuliaciją, detaliau susipažinti su išvykimo krepšio turiniu, sužinoti daugiau apie šeimos planą bei laimėti prizų, kurie pravers ekstremaliose situacijose“, – pasakoja M. Bajarūnas.
Prioritetinis dėmesys sutelktas pasienio su Baltarusija savivaldybėms, vėliau projektas plėstas į kitas Lietuvos mokyklas. Informacinė kampanija valstybei kainavo apie 100 tūkst. Eur su PVM.
Pasirengimo nepakanka
M. Bajarūnas, remdamasis VRM veiklos ataskaita pažymi, kad nepaisant aktyvios komunikacijos, vos penktadalis Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų. Būtiniausių atsargų 72 val. (maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių) pasiruošę turi 50 proc. šalies gyventojų. Visgi, pokytis jaučiamas ir gyventojų edukavimas turi būti tęstinis procesas.
„Iki Rusijos karinės agresijos Ukrainoje tokio masto komunikacijos veiklų ir visuomenės švietimo civilinės saugos srityje nebuvo planuojam ir vykdoma. Komunikacija buvo daugiau rutininio pobūdžio, atsižvelgus į vietos aktualijas, vykdomas pratybas ir pan.“, – atkreipia dėmesį M. Bajarūnas.
Sujudinta vidurio Europa
Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, dalis Vidurio Europos valstybių suprato, kad metas atnaujinti planus ir rimtai pažvelgė į gynybos planus bei visuomenės informavimą. Čekijos naujienų portalo „Denik Referenfum“ duomenimis, Vyriausybė parengė strateginius dokumentus, kuriuose pabrėžiama pasirengimo įvairioms grėsmėms, įskaitant karinę agresiją ir hibridinį karą, svarba. Tarp jų yra Čekijos Respublikos gynybos strategija, kurioje išdėstytos nacionalinės gynybos ir krizių valdymo priemonės, pabrėžiant gerai parengtos kariuomenės ir koordinuoto vyriausybės atsako į krizes būtinybę. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį akcentuojama, kad karas gali plisti ir būtina tinkamai ruoštis.
„Karas Ukrainoje padidino informuotumą ir susirūpinimą nacionalinio saugumo klausimais. Viešose diskusijose dažnai aptariamas karinis pasirengimas, energetinis saugumas ir atsakas į galimas grėsmes iš Rusijos. Tačiau, nors šioms temoms skiriama daugiau dėmesio, visuomenės informuotumas nėra labai didelis“, – teigia žurnalistas Matěj Moravanský.
Tuo tarpu Austrijos naujienų portalo „Der standard“ žurnalistas Fabian Sommavilla atkreipia dėmesį, kilęs karinis konfliktas sujudino ilgą laiką ramiai gyvenusią Vidurio Europą, tačiau pirmiausia dėmesys skiriamas biurokratiniams dokumentams atnaujinti, o ne visuomenei parengti.
„Austrijai iš tiesų trūksta tiesioginės komunikacijos ir lengvai prieinamos informacijos apie vyriausybės rengiamus planus. Bent jau mano žiniomis, nėra tokio dalyko kaip informacinė interneto svetainė, brošiūra ar dažnai publikuojami skelbimai, informuojantys visuomenę. Pagal Krizių saugumo įstatymą ministrams pavesta informuoti apie pasirengimą krizėms, tačiau tai retai kada įvyksta“, – patikina žurnalistas.
Austrijos Federalinės kanceliarijos teigimu, savivaldybių lygmeniu vis dažniau rengiami mokymai darbuotojams ir gyventojams apie protingas priemones, skirtas pasirengti krizių scenarijams. Visgi, vieningos informavimo sistemos šalyje nėra.
Bulgarai pasirengimo temų vengia
Nors informacinės kampanijos skirtingu pajėgumu vykdomos daugumoje Europos šalių, visgi, jų specifika ir gyventojų palankumas jautrioms temoms skiriasi.
Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ duomenimis, pastaraisiais metais suintensyvėjo hibridiniai išpuoliai, o prorusiškos Bulgarijos jėgos periodiškai skleidžia propagandą apie galimą Rusijos reakciją į Bulgarijos karinę pagalbą Ukrainai, todėl Bulgarijos visuomenė yra itin jautri, o politikai vengia net užsiminti apie Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Vienintelė informacija, pasiekianti gyventojus apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir konkrečiai kariniams konfliktams pateikiama karinio rengimo pamokose 10 ir 11 klasių moksleiviams. Žurnalisto Nikola Lalov teigimu, jokių kitų valstybės lygmeniu organizuojamų kampanijų tarp gyventojų dėl galimo karo nėra.
Lenkai daugiau dėmesio skiria karybai nei komunikacijai
Šiais metais Lenkija pradėjo stiprinti 800 km ilgio rytinę sieną su Baltarusija ir Ukraina, pavadintą „Rytų skydas“. Visas projektas apima tankų užkardų statymą, griovių kasimą, minų juostos įrengimą, taip pat perspėjimo infrastruktūros kūrimą. Tikimasi, kad investicijos bus pastatytos iki 2028 m. ir kainuos 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų). Gynybos ministerija atkreipia dėmesį ir į rekordines išlaidas gynybai. 2025 m. biudžetas sieks net 187 mlrd. zlotų, arba 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra didžiausias lygis per visą Lenkijos istoriją, o lenkų kariuomenė užima 3 vietą (po JAV ir Turkijos) tarp NATO šalių.
Naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ duomenimis, stiprėjanti kariuomenė yra pirminis Lenkijos prioritetas. Manoma, kad stiprinant kariuomenę ir sienos apsaugą bus galima atgrasyti agresorių, o gausi kariuomenė užtikrins saugumą ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu: apsaugos gyventojus nuo stichinių nelaimių, likviduos jų padarinius, saugos turtą, vykdys paieškos operacijas ir pan.