Moterys nacionalinėje politikoje: vyrų beveik visose ES šalyse – daugiau
Europos lyčių lygybės instituto sudarytas lyčių lygybės indeksas, skirtas lyčių lygybės skirtumams laikui bėgant įvertinti, rodo, kad nors per pastaruosius 10 metų valdžios srityje padaryta didžiausia pažanga, vis dėlto būtent joje lyčių lygybės skirtumai išlieka didžiausi.
„ES valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose vyrų yra daugiau nei moterų. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį moterų dalis padidėjo visuose nacionaliniuose parlamentuose, išskyrus du – Vokietijos ir Slovėnijos, kur įvyko nedidelis regresas“, – pažymima pranešime.
„Pagal skalę, kurioje 100 reiškia lyčių lygybę, Švedija ir Suomija šiuo metu yra vienintelės ES šalys, kurių politinės galios rodiklis yra didesnis nei 90 balų. Jis apskaičiuojamas pagal moterų ministrių, parlamento narių ar regioninių asamblėjų narių dalį. Per pastarąjį dešimtmetį kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Prancūzija, Austrija ir Belgija, padarė dar didesnę pažangą nuo jau ir taip aukšto pradinio lygio. Kitos, pavyzdžiui, Estija, Italija, Lietuva ir Portugalija, padarė didelę pažangą, tačiau jų pradinis taškas buvo kur kas žemesnis“, – priduriama jame.
Pranešime taip pat teigiama, kad 2023 m. pabaigoje moterų ministrių dalis, palyginti su vyrais ministrais, buvo didesnė Suomijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje, vienoda – Portugalijoje ir Prancūzijoje, labai maža – Maltoje, Čekijoje, Graikijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, o Vengrijoje jos iš viso nebuvo.
Jame pabrėžiama ir tai, kad šalys, daugiausiai šiuo klausimu pasiekusios nacionaliniu lygmeniu, yra ir tos, kurios daugiausiai pasiekė regioniniu lygmeniu.
„Danija pasiekė lyčių lygybę 100 proc., po jos seka Suomija, Švedija, Prancūzija ir Ispanija. Kitoje pusėje yra Latvija, Slovakija ir Vengrija, kuriose šis rodiklis nesiekia 20 proc. Vietos ir savivaldybių tarybose taip pat trūksta moterų atstovių – ES vidurkis yra 34,5 proc. Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Suomijoje moterų vietos ir savivaldybių tarybose yra daugiau nei 40 proc., o Rumunijoje, Kipre ir Graikijoje jų yra mažiau nei 20 proc.“, – priduriama dokumente.
M. Jurkutė: Lietuvoje trūksta strateginio dokumento
Lietuvos Parlamente šiuo metu yra 38 moterys iš visų 141 Seimo narių (tai sudaro 27 proc.), iš 60 Lietuvos savivaldybių mero postą užima 6 moterys. 2024 m. į Europos Parlamentą išrinktos 2 moterys ir 9 vyrai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė yra sakiusi, kad žiūrint kiekybiškai kol kas galia dažniau yra vyrų rankose, turint omenyje visų šalių parlamentų sudėtis, taip pat tai, kas vadovauja vyriausybėms, kas dažniau užima merų postus ir kt.
Vertikalioji segregacija – tai, kieno rankose yra galia, anot specialistės, yra ir viena iš priežasčių, lemiančių didelį atotrūkį tarp moterų ir vyrų atlyginimų.
„Kol kas vyrų darbas yra geriau apmokamas ir tarsi vertingesnis“, – pabrėžė ji.
Specialistė taip pat pažymėjo, kad didėjantį atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje lemia profesinė segregacija – didesnė vyrų bei moterų koncentracija tam tikrose srityse, taip pat įsigalėję lyčių stereotipai, vyrams bei moterims keliami lūkesčiai ir tai, į kurią sritį vaikai nuo mažumės kreipiami.
„Žiūrint tiek į studijas, tiek į užimamas pozicijas, matome, kad vaikinai kur kas dažniau renkasi informacinių technologijų arba inžinerinio profilio, o merginos – sveikatos priežiūros arba švietimo srities studijas. (...). Būtent dėl lyčių stereotipų tos sritys, kuriose dirba daugiau moterų, yra mažiau apmokamos. – Teigia M. Jurkutė ir apibendrina. – Tai yra horizontalioji segregacija.“
Ji pabrėžia ir tai, kad Lietuvoje viena iš pagrindinių problemų lyčių lygybės srityje yra lyderystės stoka ir daugelio dalykų palikimas atsitiktinumui, savieigai, o istorija, anot specialistės, rodo, kad kai problemos paliekamos savieigai, yra renkamasi kultūriškai susiformavusius modelius, todėl niekas ir nesikeičia, nes žmonėms yra patogiau elgtis taip, kaip jie įpratę.
„Trūksta lyderystės iš pačios valstybės, kad būtų labai aiški strategija, ką norime pasiekti lyčių lygybės srityje. Šiuo metu turime daugybę dokumentų, į kuriuos lyčių lygybės aspektas yra įtrauktas horizontaliu principu: kažkur įrašyta prie švietimo sistemos, kažkur – prie kultūros ar sporto. Kiekvienoje srityje kažką rastume, bet nėra strateginio aiškaus dokumento, kuris parodytų valstybės įsipareigojimus, ko valstybė šioje srityje siekia. Pavyzdžiui, kad ateinančius keletą metų skirsime daug dėmesio ir pastangų sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį. Užtektų poros didelių tikslų. Dabar problemų sprendimas paliekamas atsitiktinumui“, – svarstė M. Jurkutė.
„Šiuo metu turime Vyriausybę, kurioje yra subalansuotas vyrų ir moterų skaičius, bet praeitoje kadencijoje turėjome laikotarpį, kai nebuvo nė vienos moters ministrės. Tai visiškai atsitiktinumas. Nėra dedama pastangų, kad, pavyzdžiui, per ateinančius rinkimus lyčių lygybės užtikrinimas būtų prioritetas. Geras pavyzdys – paskutiniai rinkimai. Vis sakoma, kad moterys nenori eiti į politiką, bet kai pasižiūrime į duomenis, matome, kad moterų į savivaldybių rinkimus pretendavo daugiau, tačiau buvo išrinkta mažiau. Žiūrint į merų postus, prie lygybės net neartėjame. Jeigu ši sritis nėra prioritetas, jeigu valstybė neturi aiškios strategijos, kaip pasiekti tai, kad pariteto būtų daugiau, tai viską ir paliekame „nutiko kaip nutiko“. (…). Mėgstame pasididžiuoti, kad moterims vieni iš pirmųjų suteikėme balsavimo teisę, bet kai pasižiūri, kiek į postus išrenkame moterų ir vyrų, tai supranti, kad vien to neužtenka, – pridūrė ji.
Lietuva, kaip jau rašyta, nėra vienintelė šalis, neužtikrinanti vyrų ir moterų lygybės politikoje.
Pavyzdžiui, Italijos naujienų portalo „Il Sole 24 Ore“ žurnalistė Silvia Martelli sako, kad šalies parlamente ir vyriausybėje yra 623 nariai, iš kurių 209 yra moterys, arba 33,6 proc. Šis skaičius yra didesnis nei Lietuvoje stebimas, bet vis tik Italijos parlamente atspindintis lyčių nelygybę.
Moterys ES institucijose: ryžtingai siekiama lygybės
1979 m. Europos Parlamente, kai pirmą kartą tiesiogiai buvo išrinkta įstatymų leidžiamoji valdžia, moterys sudarė 16,6 proc. visų narių, pabrėžiama Europos Parlamento informaciniame pranešime.
„Po kiekvienų rinkimų Europos Parlamento narių moterų procentinė dalis nuolat didėjo ir po 2019 m. rinkimų pasiekė 41 proc. Dabar šis rodiklis siekia 39,9 proc. – tai yra daugiau nei pasaulio nacionalinių parlamentų vidurkis (26,9 proc. 2024 m. pradžioje) ir daugiau nei Europos nacionalinių parlamentų vidurkis (31,6 proc.)“, – pažymima dokumente.
„Vis dėlto tarp valstybių narių yra didelių skirtumų. Vienoje spektro pusėje vis daugiau šalių pasiekia arba beveik pasiekia paritetą. Nuo 2024 m. pradžios Liuksemburgo, Suomijos ir Švedijos EP narių moterų skaičius netgi viršijo vyrų skaičių. Kitoje pusėje – Rumunijoje, Kipre ir Graikijoje – moterys sudaro mažiau nei ketvirtadalį Europos Parlamento narių, o Rumunijoje jų yra mažiausiai – vos 15 proc.“, – priduriama jame.
Lyčių lygybė politikoje naudinga visai visuomenei
Europos Parlamento informaciniame pranešime pabrėžiama ir tai, kad rinkėjų požiūris į moteris yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, kiek moterų bus išrinkta.
„Naujausia Eurobarometro apklausa apie lyčių lygybę politikoje atlikta 2017 m., rodo, kad 86 proc. respondentų mano, jog moteris gali atstovauti jų interesams.(…). Nuomonės apie esamą valdžios pasiskirstymą ir apie tai, ar turėtų būti daugiau moterų sprendimų priėmimo pozicijose nei šiuo metu, buvo labiau niuansuotos ir priklausė nuo lyties. 62 proc. moterų manė, kad jų šalyje turėtų būti daugiau moterų, užimančių politinius sprendimus priimančiųjų postus, tik 44 proc. vyrų sutiko su šiuo teiginiu. Apie 51 proc. respondentų pritarė nuomonei, kad lyčių lygybė politikoje jau pasiekta“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat pažymima, kad lyčių pusiausvyra politikoje naudinga ne tik moterims ir politikėms, bet ir pačioms politinėms partijoms bei likusiai visuomenės daliai.
„Jungtinės Tautos apibendrino argumentus, kodėl reikia daugiau moterų politikoje, ir suskirstė juos į šešias grupes. Teisingumo argumentas, pagal kurį moterys sudaro maždaug pusę gyventojų, todėl turi teisę būti atstovaujamos. Patirties argumentas – moterų patirtis skiriasi nuo vyrų, todėl joms reikia atstovauti diskusijose, kurių metu formuojama ir įgyvendinama politika. Interesų argumentas – vyrų ir moterų interesai yra skirtingi ir net prieštaringi, todėl atstovaujamosiose institucijose reikalingos moterys, kurios išsakytų moterų interesus). Kritinės masės argumentas – moterys gali pasiekti solidarumą, kad galėtų atstovauti moterų interesams, kai pasiekia tam tikrą atstovavimo lygį. Simbolinis argumentas – moteris traukia į politinį gyvenimą, jei jos turi pavyzdį ir demokratijos argumentas – vienodas moterų ir vyrų atstovavimas skatina valdymo demokratizaciją tiek pereinamojo laikotarpio, tiek konsoliduotos demokratijos šalyse“, – pabrėžia Europos Parlamentas.