Savo ruožtu Lietuvos Energetikos ministerija Eltai pažymi, kad Lietuva žaliojo vandenilio gamybos srityje taip pat kelia ambicingus tikslus.
Ispanijos tikslas – tapti žaliojo vandenilio gamybos lydere
Ispanija turi neišnaudotą potencialą didinti saulės bei vėjo energijos gamybos pajėgumus ir vandenį skaidyti į deguonį bei vandenilį, kurie gali būti tiesiogiai naudojami kaip energijos šaltinis arba kaip žaliava sintetiniams skystiesiems degalams, rašo „Euronews“.
Pabrėžiama ir tai, kad ES leidžia nukrypti nuo griežto draudimo teikti nacionalinę paramą šalies pramonei tais atvejais, kai ja siekiama pagrindinių ES politikos tikslų, šiuo atveju – perėjimo prie nulinio anglies dioksido kiekio ekonomikos, ir kai dėl to nepagrįstai neiškreipiama bendroji rinka.
Už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager teigė, kad parama Ispanijai paspartins žaliojo vandenilio gamybos įrenginių kūrimą pagal ES strateginius tikslus.
„Ši schema taip pat padės Ispanijai sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, kartu sumažinant bet kokį galimą konkurencijos iškraipymą“, – sakė M. Vestager.
Nacionalinio energetikos ir klimato plano iki 2030 m. projekte, kurį privalėjo parengti visos ES narės, pažymima, kad Ispanijos tikslas – 11 gigavatų galios elektrolizerių pajėgumų, skirtų žaliojo vandenilio gamybai, – yra ambicingiausias Europoje.
Dabartinis ES tikslas – iki 2030 m. kasmet pagaminti 10 mln. tonų žaliojo vandenilio.
Dalį tvaraus vandenilio ketina eksportuoti
Savo ruožtu Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistas Marcos Lema Eltai pažymi, kad šalies Vyriausybė pagal strateginį planą, finansuojamą Europos fondų lėšomis, žaliojo vandenilio gamybos sektoriui vystyti iš viso skirs 1,55 mlrd. eurų, šalis taip pat tikisi pritraukti 2,8 mlrd. eurų privačių investicijų.
„Siekiama ne tik sutelkti dėmesį į gamybą, bet ir plėtoti visą vertės kūrimo grandinę, kad vandenilį būtų galima naudoti dekarbonizuotoje šalies pramonėje. Dalį jo taip pat bus galima eksportuoti į kitas Europos šalis per H2Med vamzdyną, kuriuo siekiama sujungti Pirėnų pusiasalio vandenilio tinklus su Šiaurės Vakarų Europa“, – pabrėžia jis.
Anot žurnalisto, Ispanija dėl didelės atsinaujinančiosios energijos gamybos gali tapti vienu iš šios srities Europos centrų.
Tai, pasak jo, neseniai naujienų portalo „El Confidencial“ surengtame forume pabrėžė strateginio konsultavimo energetikos klausimais ekspertas Laureano Álvarezas.
„Yra du labai aiškūs gamybos centrai. Pirėnų pusiasalis yra vienas iš jų, kitas – Šiaurės šalys. Šiuo metu turime puikią galimybę iš naujo industrializuoti Ispaniją, naudojant žaliąjį vandenilį“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu „Deloitte Spain“ partneris, atsakingas už energetikos ir išteklių sektorių, Oliverio Álvarezas sako, kad tam, jog ambicingi tikslai būtų įgyvendini, Ispanijai reikia finansavimo ir vertės grandinės, kuri teiktų įrangą pakankamais kiekiais, tinkamais terminais ir už priimtiną kainą, taip pat saugios, tvarios ir įperkamos energijos, darbo jėgos, reguliavimo, sertifikavimo ir, svarbiausia, paklausos.
Anot M. Lema, Ispanija tikisi, kad žaliojo vandenilio gamyba bus vienas iš pagrindinių anglies dioksido išmetimo mažinimo varomųjų jėgų.
Lietuva taip pat didina žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus
Savo ruožtu Energetikos ministerija, pažymi, kad siekdama tapti žaliojo vandenilio lydere regione, Lietuva aktyviai stiprina šios energijos rūšies gamybos pajėgumus
Energetikos ministerija informuoja, kad Lietuvoje iki 2030 m. siekiama instaliuoti iki 1,3 GW elektrolizės pajėgumų ir pagaminti apie 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio, 2040 m. – 419 tūkst., o 2050 m. – 732 tūkst. tonų.
Ministerijos duomenimis, didžiąją dalį pagaminto vandenilio ketinama sunaudoti Lietuvoje, numatoma, kad 2030 m. žaliojo vandenilio eksportas galėtų siekti 33 tūkst., 2040 m. – 51 tūkst., o 2050 m. – 43 tūkst. tonų“,
Jos atstovų teigimu, Lietuva jau skyrė žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai apie 10 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, taip pat 24 mln. eurų iš Modernizavimo fondo lėšų.
„Ateityje numatoma toliau skatinti žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus iš Modernizavimo fondo, papildomai investuoti į infrastruktūros plėtrą. Pagrindinis siekis yra kuo plačiau pasinaudoti ES fondų suteikiamomis galimybėmis, viena iš kurių – Europos vandenilio banko aukcionai. Vien šiais metais planuojama paskelbti kvietimus ir skirti 1,2 mlrd. eurų finansavimą visos ES mastu. Į šias priemones gali pretenduoti ir Lietuvos žaliojo vandenilio gamintojai“, – pabrėžia Energeikos ministerijos atstovai.
„Ateities energetikos sistemoje vandenilis bus svarbus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir kuriant konkurencingą klimatui neutralią ekonomiką“, – priduria jie.
Planuojama vystyti vadinamuosius vandenilio slėnius
Energetikos ministerija pažymi, kad pagrindinė žaliojo vandenilio gamybos infrastruktūra galėtų atsirasti ten, kur jau šiandien Lietuvoje yra vandenilio poreikis – tai trąšų gamybos, naftos perdirbimo sektoriuose.
„Ateityje planuojama vystyti vadinamuosius vandenilio slėnius, kuriuose būtų siekiama didesnės sinergijos, sujungiant jo gamybą, vartojimą, mokslinius tyrimus ir kitą veiklą vienoje konkrečioje teritorijoje“, – pažymi ministerija.
Taip pat pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių žaliojo vandenilio transportavimo infrastruktūros projektų bus būsimas vandenilio dujotiekis iš Suomijos į Vokietiją (Nordic-Baltic Hydrogen Corridor), kuris turėtų praeiti ir per Lietuvą.
„Mūsų šalis aktyviai dalyvauja planuojant šį dujotiekį, kadangi ateityje jis ne tik leis užsitikrinti energetiniais ištekliais, esant poreikiui, bet ir sukurs galimybes Lietuvos gamintojams tiesiogiai eksportuoti žaliąjį vandenilį į Vokietiją ir kitas Vidurio Europos šalis“, – teigia ministerijos atstovai.
„Iš mažesnių projektų, šiuo metu yra skiriama parama vandenilio užpildymo stotelių plėtrai. Planuojama, kad iki 2030 m. jų Lietuvoje galėtų būti pastatyta iki 10. Lietuva taip pat yra numačiusi išsiaiškinti galimybes mūsų šalyje saugoti didesnius vandenilio kiekius, tačiau šiuo metu tokie veiksmai yra tik planuojami, o konkrečių užmojų statyti ilgalaikes vandenilio saugyklas nėra“, – priduria jie.
Energetikos ministerija taip pat pažymi, kad nors visuomenėje pastaruoju metu kilo nemažai klausimų dėl vandenilio plėtros, jis Lietuvoje nėra jokia naujovė.
„Pagrindinis pokytis yra gamybos būdas (šiuo metu daugiausia vandenilio pagaminama iš gamtinių dujų, o ateityje planuojama, kad pagrindinis šaltinis bus elektros energija) ir platesnis panaudojimo spektras, pakeičiant dalį iškastinio kuro. Apskritai, Lietuvoje jau daugybę metų yra gaminami dideli vandenilio kiekiai, kurie naudojami trąšų gamybos, naftos perdirbimo ir kitose sektoriuose. Pavyzdžiui, vandenilio gamybos įrenginys Vilniaus miesto trečiojoje termofikacinėje elektrinėje buvo pastatytas prieš daugiau nei 40 metų ir sėkmingai ten veikė visą elektrinės gyvavimo laikotarpį“, – pažymi ministerija.
ELTA primena, jog naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų ES valstybių, turinčių gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.
Pasak ministro, Lietuvos geografinė padėtis bei didesnis vandenilio poreikis pramonėje leis tapti energetiniu centru Baltijos valstybėse. Galimos vietos vandenilio ir jo produktų gamybai yra numatytos šalia Elektrėnų, šiaurinėje Lietuvos dalyje ir pajūryje.