Visai kitokia situacija stebima Rumunijoje, kurioje gyventojai vis dar teikia pirmenybę atsiskaitymui grynaisiais. Pasaulio banko duomenimis, šalis užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal gyventojų, neturinčių banko sąskaitos, skaičių. Bankams nematomų asmenų valstybėje – trečdalis. Pagal šį rodiklį po Rumunijos rikiuojasi Bulgarija. Nors šalyje daugėja atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mastas, joje, kaip pabrėžė pašnekovė iš šios valstybės, vis dar karaliauja grynieji.
2021 m. Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje banko sąskaitos neturėjo 6 proc. vyresnių nei 14 metų piliečių, su tokiu rodikliu iškritome iš penketuko ES šalių, kuriose banko sąskaitą turi mažiausiai gyventojų.
Mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius išaugo daugiau nei du kartus
LBA komunikacijos vadovė A. Veberaitė teigia, kad gyventojai piniginę išsitraukia vis rečiau, prioritetą teikdami atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis ar bekontaktėmis priemonėmis.
„Naujausia Lietuvos banko atlikta gyventojų apklausa apie mokėjimų įpročius rodo, kad 2023 m. atsiskaitymui negrynaisiais pinigais prioritetą teikė du trečdaliai respondentų. Mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius per pastaruosius penkis metus (nuo 2019 m.) Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus“, – įvardija A. Veberaitė.
„LBA narių duomenimis, vienas kredito įstaigos klientas vidutiniškai naudojasi daugiau nei viena mokėjimo kortele. (...) Keičiasi žmonių įprotis atsiskaityti – kortelės vis dažniau naudojamos smulkiems kasdieniams mokėjimams ir pirkiniams, pavyzdžiui, kavinėje už kavą ar parduotuvėje už porciją ledų. Taip pat pastebima, kad kortelėmis ypač aktyviai naudojasi jaunesni gyventojai“, – priduria ji.
Daugiau dėmesio skiriama į vartotoją orientuotoms strategijoms
Anot A. Veberaitės, vis aktyviau naudojami ir kiti išmanieji atsiskaitymo būdai.
„Pasak LBA narių, apie penktadalis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais vykdomi bekontakčiu būdu – telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu. Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos gyventojams suteikia galimybes naudotis įvairiomis mobiliosiomis piniginėmis, tokiomis kaip „Google Pay“, „Apple Pay“,“Garmin“, „Fitbit“ ir kt. Jos populiariausios tarp jaunesnių 19–30 m. gyventojų“, – pažymi pašnekovė.
Be to, anot jos, bendrovės taiko į vartotoją orientuotas strategijas – „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir integruotas finansinių paslaugų technologijas.
„Pavyzdžiui, nefinansinės organizacijos „Uber“ ir „Tesla“ į savo esamą produktų ekosistemą – interneto svetainę, programėlę – įtraukė finansines paslaugas“, – sako LBA komunikacijos vadovė.
„Atvykus įkrauti „Teslą“ automobilio, jis automatiškai „susikalba“ su „Tesla“ sistema, su kuria vartotojas jau yra susiejęs savo mokėjimo kortelę. Tad užtenka atvykti, prijungti ir atjungti kroviklį bei keliauti toliau. Kitas pavyzdys – „Uber“ ar kitų kompanijų pavėžėjimo paslaugos. Vartotojui tereikia nurodyti kelionės tikslą, patvirtinti kainą, įsėsti į automobilį ir keliauti. 5G ir daiktų interneto technologijos atveria dar daugiau galimybių – šaldytuvas pats automatiškai nuperka naujus produktus, o automobilis susimoka už kelių mokesčius. Visa tai orientuota į vartotojus, kurie vis dažniau pirmenybę teikia patogesnėms, integruotoms skaitmeninėms atsiskaitymo sistemoms“, – įžvalgomis dalijasi ji.
A. Veberaitės teigimu, taip pat populiarėja biometriniais duomenimis grindžiami mokėjimai, kai atsiskaityti galima nuskaičius piršto antspaudą arba veidą.
Tendencija naudoti mažiau grynųjų būdinga daugeliui šalių
Anot LBA komunikacijos vadovės, įvardytos tendencijos matyti ir visame pasaulyje.
„Skaičiuojama, kad per metus nuo 2022-ųjų iki 2023-ųjų pasaulyje naudojamų mokėjimo kortelių skaičius padidėjo milijardu, o per artimiausius ketverius metus šis skaičius turėtų ūgtelėti daugiau nei trimis milijardais“, – prognozes pateikia ji.
„Tendencija naudoti mažiau grynųjų pinigų būdinga daugeliui šalių. Tam poveikį daro išaugęs išmaniųjų telefonų vartotojų skaičius, įsibėgėjusi mokėjimo paslaugų skaitmenizacija, populiarėjančios mobiliosios piniginės, verslo perėjimas į skaitmeninę erdvę, elektroninės komercijos apimčių augimas. Pasauliniu mastu skaičiuojama, kad nuo 2023 m. iki 2032 m. mobiliųjų mokėjimų rinka kasmet augs dar apie 14,5 procento“, – priduria pašnekovė.
Daugiausia banko sąskaitos neturinčių gyventojų ES – Rumunijoje ir Bulgarijoje
Pasaulio banko leidinye „The Global Findex Database 2021“ matyti, kad nors per per pastaruosius ketverius metus banko sąskaitos neturinčių asmenų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, maždaug 13 mln. (3,6 proc.) suaugusių ES piliečių vis dar nesinaudoja oficialiomis finansinėmis paslaugomis. 2017 m. tokių asmenų buvo beveik 31 mln. (8,2 proc.)
Pasaulio banko duomenys taip pat rodo, kad didžiausias banko sąskaitos neturinčių asmenų skaičius yra Rumunijoje (30,9 proc.) ir Bulgarijoje (16 proc.). Toliau rikiuojasi Vengrija (11,8 proc.), Kroatija (8,2 proc.) ir Portugalija (7,4 proc.).
Atsižvelgiant į 2017 m. duomenimis, matyti, kad iki 2021 m. Bulgarija šioje srityje situacija gerėjo beveik 11 procentinių punktų. 2017 m. šalyje banko sąskaitos neturėjo 27,8 proc. gyventojų.
Čekija ir Lietuva nuo 2017 iki 2021 m. taip pat gerokai pagerino rodiklius ir iškrito iš penkių ES šalių, kuriose banko sąskaitos neturinčių asmenų skaičius yra didžiausias, sąrašo. Čekiją ir Lietuvą pakeitė Kroatija bei Portugalija.
Lietuvoje banko sąskaitos neturi maždaug 6 proc. vyresnių nei 14 metų piliečių.
Tarp šalių, kuriose yra daugiausia asmenų, turinčių banko sąskaitą, yra Danija. Duomenų bazėse pateikta informacija rodo, kad šioje šalyje beveik nėra asmenų, neturinčių banko sąskaitos. Toliau rikiuojasi Vokietija (joje 0,02 proc. asmenų, neturi banko sąskaitos), Austrija (su 0,05 proc. rodikliu), Nyderlandai (su 0,3 proc. rodikliu) ir Švedija (su 0,3 proc. rodikliu). Austrija yra šio penketuko naujokė, pakeitusi Belgiją. Nepaisant to, Belgijoje ir dar 10 šalių daugiau nei 99 proc. gyventojų naudojasi bankų paslaugomis.
Rumunijoje bankams nematomų žmonių mastą lemia keletas priežasčių
Rumunijos naujienų portalo HotNews.ro žurnalistas Dan Popa pažymi, kad tai, jog šalies gyventojai pirmenybę teikia mokėjimams grynaisiais pinigais, lemia keletas priežasčių.
„Beveik pusė rumunų gyvena kaimo vietovėse, kur bankų infrastruktūra – prasta. Iš 10 000 visų šalyje esančių bankomatų jose yra apie 1 000. Be to, kaimo vietovėse ir vidutinio dydžio miestuose parduotuvių, kuriose įrengtos kompiuterinės kasos sistemos, yra mažuma. Tad, net ir norint atsiskaityti elektroniniu būdu, tai nėra įmanoma“, – teigia jis.
D. Popa taip pat sako, kad situaciją, jog rumunai linkę atsiskaityti grynaisiais, lemia ir blogėjanti demografinė padėtis.
„Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, Rumunija yra šalis, kurioje demografinio senėjimo reiškinys kiekvienais metais blogėja“, – pažymi žurnalistas.
Anot jo, paklausti, kodėl mieliau atsiskaito grynaisiais, užuot atsidarę banko sąskaitą, patys rumunai įvardija keletą priežasčių. 34 proc. šalies gyventojų sako, kad nepasitiki bankais, 33 proc. respondentų teigia, kad bankų paslaugos yra per brangios, 14 proc. žmonių pažymi, kad neturi pakankamai pinigų, o 10 proc. sako, kad bankai yra per toli nuo jų namų.
„Bendrą paveikslą galima papildyti ir tuo, kad maždaug pusė rumunų (47 proc.) už komunalines paslaugas atsiskaito grynaisiais, o, Pasaulio banko duomenimis, ketvirtadalis Rumunijos darbuotojų vis dar gauna atlyginimus vokeliuose“, – sako žurnalistas.
D. Popa, remdamasis Rumunijos nacionalinio banko ataskaita, taip pat pažymi, kad šalies bankai deda pastangas didinti skaitmeninimo spartą, tačiau proceso mastas įvairiuose bankuose skiriasi.
„Pokyčiai yra ryškesni dideliuose ir vidutinio dydžio bankuose, kurie turi didesnį plėtros potencialą ir geresnius investicinius pajėgumus“, – sakoma dokumente, kurį cituoja D. Popa.
Komercinių bankų atstovai teigia, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama skaitmenizuojant bankininkystės sektorių, yra didelės IT išlaidos, sunkumai pritraukti kvalifikuotų darbuotojų ir problemos užtikrinti kibernetinį saugumą.
„Poreikis atlikti operacijas grynaisiais pinigais išlieka didelis ir tarp fizinių asmenų, ir tarp įmonių. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į didelę kaimo gyventojų dalį, kuri kaip mokėjimo priemonę pirmiausia naudoja grynuosius, rekomenduojame Rumunijoje palaipsniui pereiti prie skaitmeninių mokėjimo sprendimų, o bankams išlaikyti reikiamą infrastruktūrą visose teritorijose. Dėl gyventojų senėjimo tendencijos, kvalifikuotų IT specialistų trūkumo, didelių finansinių paslaugų prieinamumo skirtumų tiek pagal regionus, tiek pagal pajamų grupes, bankai turėtų išlaikyti pakankamą neskaitmeninių banko paslaugų lygį tam, kad būtų išvengta finansinės atskirties“, – teigia Rumunijos nacionalinio banko atstovai, kurios cituoja žurnalistas.
Bulgarijoje pokyčiai – spartesni
Bulgarijos – šalies, kuri yra antra ES pagal didžiausią banko paslaugomis nesinaudojančių gyventojų skaičių, naujienų portalo Mediapool žurnalistė Tsvetelina Sokolova sako, kad šalyje vis dar karaliauja grynieji pinigai, nors pastaraisiais metais sparčiai didėja ir atsiskaitymo kortelėmis, mobiliaisiais telefonais, internetu ir kt. mastas.
„Situaciją lėmė internetinės prekybos bumas, sėkmingas momentinių mokėjimų įdiegimas 2021 m., lengvesnė prieiga prie mobiliosios bankininkystės prasidėjus COVID-19 pandemijai, mažesnė elektroninių pervedimų kaina, palyginti su grynųjų pinigų pervedimo kaštais banko skyriuose, taip pat kai kurie administraciniai reglamentai, susiję su mokesčių taisyklių griežtinimu prekybos, turizmo bei darbo užmokesčio srityse“, – sako ji.
„Remiantis Bulgarijos nacionalinio banko duomenimis, 2022 m., palyginti su 2021 m., pastebimai padaugėjo klientų mokėjimų nenaudojant grynųjų. Lyginant su 2021 m., mokėjimų kortelėmis skaičius didėjo apie 30 proc. – nuo 230 mln. iki daugiau nei 300 mln. Lyginant su 2019 m., buvo užfiksuotas dvigubas augimas“, – patikslina ji.
Anot, T. Sokolovos, mokėjimų kortelėmis vertė taip pat augo nuo 8 mlrd. levų (4,1 mlrd. eurų) 2019 m. iki beveik 18 mlrd. levų (9,2 mlrd. eurų) 2022 m.
„Šie duomenys rodo šalies finansų sektoriaus plėtrą, vartotojų mąstymo pokytį – vis dažniau naudotis skaitmeniniais mokėjimo kanalais“, – sakė Bulgarijos nacionalinio banko vadovo pavaduotojas Piotras Čobanovas, kurį cituoja T. Sokolova.
Žurnalistė taip pat pažymi, kad Bulgarijoje grynieji pinigai yra šešėlinės ekonomikos, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo varomoji jėga, o Bulgarijos sostinė Sofija šioje srityje susiduria su didelėmis problemomis.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad 2023 m. Bulgarija buvo įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės pilkąjį sąrašą dėl nepakankamų kovos su pinigų plovimu priemonių, o pagal oficialų vertinimą, viena iš tokios situacijos priežasčių yra būtent grynųjų pinigų naudojimo mastas.
„Europos Parlamneto užsakymu 2022 m. atlikto šešėlinės ekonomikos tyrimo duomenimis Bulgarija yra šalis, kurioje šešėlinės ekonomikos dalis yra didžiausia – 33,1 proc. ES vidurkis 17,3 proc.“, – duomenis pateikia T. Sokolova.
„Bulgarijos politikos ir verslo sluoksniuose nuolat sklando gandai apie dideles grynųjų pinigų sumas, kurias tam tikros verslo grupės ir politikai laiko sostinėje Sofijoje ir jos apylinkėse. Manoma, kad dalis pinigų legalizuota ne tiek per šalies finansų sistemą, kiek per prastai reguliuojamą nekilnojamojo turto, turizmo sektorius ir šalyje klestinčią azartinių lošimų pramonę“, – priduria ji.
T. Sokolova taip pat atkreipia dėmesį į atokesniuose miestuose ir kaimuose esančią fizinių bankų skyrių ir bankomatų prieinamumo problemą.
„Bloga žinia ta, kad valstybės institucijos neturi strategijos, kaip ją spręsti. Bankomatų šalyje sumažėjo nuo 5 751 2016 m. iki 4 977 2022 m. Naujausiais duomenimis, šalyje 100 000 gyventojų tenka 72 bankomatai. Visoje šalyje taip pat uždaromi bankų skyriai, ypač mažuose miestuose. Kartu gerokai padaugėjo atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis skirtų kompiuterinių kasos aparatų – nuo maždaug 86 600 įrenginių 2016 m. iki maždaug 124 000 įrenginių 2022 m.“, – teigia pašnekovė.