Portalo žiniomis, Europos Sąjungoje (ES) gali cirkuliuoti maždaug 35 mln. nelegalių šaunamųjų ginklų – pistoletų, automatų, šautuvų, o tai sudaro daugiau nei pusę (56 proc.) visų Europoje esančių civilinių šaunamųjų ginklų, kuriuos yra įsigiję Europos piliečiai.
Didelė dalis nelegalių ginklų yra kilę iš Balkanų šalių
„Nors teisėtai įsigyti ginklą Europoje gali būti sunku, tačiau teroristams tai nesukelia didelių nesklandumų“, – skelbė laikraščio „Washington Post“ antraštė 2015 m. vasarį po išpuolių Kopenhagos prekybos centre ir žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje, kuriuos sekė išpuolis naktiniame klube „Bataclan“.
Pastarajam aktui teroristai panaudojo arsenalą ginklų, įskaitant automatus AK-47 ir šautuvus Zastava M-70, pistoletus, pistoletinius kulkosvaidžius ir granatsvaidžius, kurie, kaip manoma, buvo įsigyti Belgijoje.
„Ar Belgija yra mėgstamiausia Europos ginklų parduotuvė?“ – klausiama BBC antraštėje, turint omenyje tai, kad šalis tapo vienu iš karščiausių ginklų prekybos taškų dėl savo padėties žemyno širdyje su tokiais svarbiais uostais kaip Antverpenas.
„EUrologus“ žurnalistas György Folk pažymi, kad Belgija kovoja su didele nelegalių šaunamųjų ginklų rinka.
„Dėl savo centrinės padėties Europoje ir svarbių uostų, tokių kaip Antverpenas, šalis yra ne tik narkotikų, bet ir ginklų kontrabandos židinys. Neteisėti šaunamieji ginklai dažnai atkeliauja iš Vakarų Balkanų, jie yra dešimtojo dešimtmečio karinių konfliktų palikimas. Laikraštis „Brussels Times“ pastaraisiais metais ne kartą rašė apie konfiskuotus nelegalius šaunamuosius ginklus ir juodąją rinką, kurioje jų galima gana lengvai įsigyti“, – teigia jis.
Flamandų taikos instituto duomenimis, nuo devintojo dešimtmečio pabaigos panaikinus ES vidaus sienų kontrolę, sumažėjo galimybė kontroliuoti šaunamųjų ginklų perdavimą.
ES kuria elektroninę licencijavimo sistemą
Kovo mėnesį Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė susitarimą atnaujinti ES reglamentą dėl šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kad ginklų rinka ES taptų skaidresnė ir lengviau atsekama.
Reglamentas, kuriuo atnaujinami galiojantys teisės aktai, priimtas balandžio mėnesį ir bus peržiūrėtas naujojo Europos Parlamento. (…). Po patvirtinimo jis bus paskelbtas oficialiajame leidinyje ir įsigalios.
Viena iš reglamento naujovių – elektroninė licencijavimo sistema (ELS) gamintojams ir platintojams, kuri pradės veikti visos ES mastu ir pakeis nacionalines sistemas, daugeliu atvejų vis dar kuriamas popierinių dokumentų pagrindu. Ji bus skirta leidimams išduoti, įrašams bei informacijai saugoti, sprendimams dėl civiliniam naudojimui skirtų ginklų importo ir eksporto priimti.
Komisija turi sukurti elektroninę licencijavimo sistemą per dvejus metus, t. y. iki 2026 m., o valstybės narės bus įpareigotos per ketverius metus – iki 2028 m. – į ELS integruoti savo nacionalines sistemas.
Komisija taip pat rengs metinę viešą ataskaitą pagal valstybių narių duomenis apie civilinių šaunamųjų ginklų importą ir eksportą. Joje bus pateikta detali informacija apie tai, kokie ginklai įvežami į ES rinką ir iš jos išvežami arba dėl kokių priežasčių jie buvo neįleisti.
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange pabrėžia, kad taisyklių modernizavimas padės sustabdyti vadinamąjį „country-hopping“ reiškinį ( liet. ginklų registravimą kitose šalyse), kai ginklai perkeliami iš vienos šalies į kitą, siekiant juos parduoti ar išplatinti rinkose, kuriose yra silpnesni reguliavimo mechanizmai.
Skirtingas reguliavimas ES šalyse: priešinguose poliuose – Čekija ir Rumunija
Nepaisant to, kad egzistuoja ES šaunamųjų ginklų direktyva (ES) 2021/555, kurioje nustatyti bendri būtiniausi šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo ES, taip pat ginklų perdavimo iš vienos Europos šalies į kitą standartai, įstatymai dėl ginklų įsigijimo ir laikymo visoje Europoje skiriasi.
Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ žurnalistas David Chytil primena vienas iš naujausių masinių šaudynių Europos teritorijoje. Jos vyko likus keturioms dienoms iki Kalėdų Čekijoje, Prahoje, esančio Karolio universiteto Menų fakulteto pastate. Nusikaltimui ryžosi 24 metų studentas, kuris, prieš nušaudamas 14 žmonių universitete, nužudė savo tėvą.
„Čekijoje galioja vieni iš liberaliausių ginklų įstatymų ES. Tai viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kartu su JAV, Meksika ir Gvatemala, kurios konstitucijoje tiesiogiai yra reglamentuojama teisė turėti šaunamąjį ginklą. Valstybėje prašymą jį įsigyti turi patvirtinti gydytojas. Vis dėlto minėtų žudynių atveju užpuolikas sugebėjo teisėtai įsigyti ginklų, nors praeityje jam buvo nustatyti psichikos sutrikimai. Čekijos parlamentą šios šaudynės paskatino priimti teisės aktus sugriežtinančią pataisą“, – pažymi žurnalistas.
Rumunjos naujienų portalo „Hotnews“ žurnalistas Sebastian Pricop sako, kad priešingame poliuje yra Rumunija, kurioje galioja bene griežčiausi ginklų įstatymai Europoje, iš norinčiųjų turėti ginklą reikalaujantys fizinės ir psichinės sveikatos patikros, teorinių ir praktinių mokymų baigimo, atitinkamų leidimų ginklui naudoti.
Norintys įsigyti ginklą Lietuvoje turi pateikti įvairius dokumentus
Lietuvos policijos duomenimis, norint gauti leidimą turėti ginklą mūsų šalyje, pirmiausia asmuo turi būti sulaukęs 18 metų, įsigyti kai kuriuos ginklus leidimas išduodamas nuo – 21-erių.
Taip pat būtina kreiptis į policiją su užpildytu prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Kartu su juo reikia pateikti visų būtinų dokumentų kopijas, įskaitant medicininio patikrinimo išvadą, įrodančią, kad asmuo dėl sveikatos būklės gali įsigyti ir turėti ginklą.
Norint gauti leidimą turėti ginklą savigynai, turi būti pateikiamas ir pažymėjimas apie išlaikytą egzaminą, kurį sudaro teorinių žinių apie ginklų naudojimą, jų saugumą ir teisės aktus, taip pat praktinių įgūdžių patikrinimas.
Be to, reikia pateikti ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo nuotolinio kurso baigimo pažymėjimą pdf formatu. Baigti kursą privaloma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Taip pat su prašymu reikia pateikti ir deklaraciją apie turimas sąlygas laikyti ginklą.
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pažymi, kad 2024 m. liepos 1 d. 99 395 Lietuvos nuolatiniai gyventojai turėjo 197 673 registruotus ginklus.
„Iš jų 34 – automatiniai šaunamieji ginklai, 33211 – dujiniai pistoletai (revolveriai), 19794 – mažos galios pistoletai (revolveriai), 49630 – graižtviniai ir kombinuoti šautuvai, 48335 – lygiavamzdžiai šautuvai, 43319 – pistoletai (revolveriai), 1769 – pneumatiniai ginklai, 1581 – kiti ginklai“, – patikslina jis.
„Delfi“ pašnekovas taip pat pažymi, kad šiemet per 7 mėnesius (nuo sausio iki liepos) Lietuvoje pradėti 193 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Europoje mirtys nuo šaunamųjų ginklų yra retos, dažniausiai jos įvyksta namų ūkiuose
Nyderlanduose esančio Leideno universiteto mokslo darbuotoja Katharina Krüsselmann sako, kad dauguma atliktų tyrimų nerodo statistinio ryšio tarp teisėtos galimybės įsigyti šaunamąjį ginklą ir jais įvykdytų žudynių skaičiaus.
Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ mokslininkė pabrėžia, kad Čekija yra puikus to pavyzdys.
„Ši teisė įtvirtinta konstitucijoje, tačiau nužudymų naudojant šaunamuosius ginklus skaičius yra vienas iš mažiausių Europoje. Vadinasi, konstitucijoje įtvirtinta teisė naudotis šaunamaisiais ginklais negarantuoja aukšto – ar net mirtino – smurto lygio. Svarbu, ar piliečiai naudojasi šia teise ir kaip gerai reglamentuojama galimybė naudotis šaunamaisiais ginklais – ar yra reikalingi mokymai, atliekami policijos patikrinimai dėl saugaus ginklo laikymo ir kt. )“, – sako ji.
„Nepaisant dėmesį prikaustančių masinių šaudynių, Europoje mirtys nuo šaunamųjų ginklų yra retos ir dažniausiai įvyksta namų ūkiuose, daugeliu atvejų teisėtai įsigytais ginklais. Flamandų taikos instituto duomenimis, 2015 m., t. y. Paryžiaus išpuolių metais, iš beveik 7 000 mirčių naudojant šaunamuosius ginklus ES, maždaug 5 000 sudarė savižudybės (75 proc.), 1 000 – žmogžudystės (15 proc.) ir 700 – nepatikslintos mirtys bei nelaimingi atsitikimai“, – duomenis pateikia K. Krüsselmann.
Vis dėlto, anot mokslininkės, teisėta prieiga prie šaunamųjų ginklų, ypač jų laikymas namų ūkiuose, yra susijęs su padidėjusia savižudybių rizika. Pasak jos, tai pasakytina ir kalbant apie moterų nužudymus.
„Taip yra todėl, kad moterų žmogžudystės dažnai įvyksta buityje, kur įsiplieskę konfliktai, kurstomi alkoholio ir narkotikų, virsta smurtu. Tokiose situacijose turėti prieigą prie šaunamojo ginklo reiškia turėti prieigą prie mirtį sėjančio daikto, – pabrėžia mosklininkė.
Ji taip pat laikosi nuomonės, kad apskritai Europos teisės aktai dėl šaunamųjų ginklų, kurie yra ribojamojo pobūdžio, veikia gerai, palyginti su kitais pasaulio regionais.
„Kalbant apie nacionalinį lygmenį, kiekviena šalis susiduria su skirtingomis su šaunamaisiais ginklais susijusiomis problemomis, pavyzdžiui, buitinės žmogžudystės legaliais šaunamaisiais ginklais Šveicarijoje ir Suomijoje arba nelegalių šaunamųjų ginklų naudojimas Švedijoje ir Nyderlanduose“, – sako ji.
Sudalyvaukite trumpoje apklausoje ir padėkite atrinkti tik jums aktualiausias Europos naujienas. Apklausą rasite ČIA.