Valstybinė duomenų agentūra nurodo, kad daugiau nei 90 proc. lietuvių turi prieigą prie interneto savo namuose, o 64,4 proc. jų reguliariai apsiperka internetu. Daugiau nei pusė lietuvių internetu perka drabužius, avalynę, aksesuarus. Kiek daugiau nei trečdalio pirkinių krepšeliuose atsiranda kosmetika, grožio ar sveikatingumo produktai, vaistai, maisto papildai, vitaminai. Rečiausiai internetu perkami baldai, interjero reikmenys. Juos renkasi tik 18,6 proc. internetu perkančių gyventojų.

Apsipirkimo internetu lyderiai – Nyderlandai, Danija ir Norvegija. Visų jų vidurkis viršija 90 proc. gyventojų, apsiperkančių internetu. Žemiausias pozicijas užima pietryčių Europa. Rečiausiai internetu perka Moldovos, Juodkalnijos bei Albanijos gyventojai.

Populiariausios platformos kelia įtarimų

Statistika rodo, kad populiariausos apsipirkimo aplikacijos Lietuvoje yra būtent prieštaringai vertinamos „Shein“ ir „Temu“. Graikijos naujienų portalo „Ef.Syn“ duomenimis, būtent prieš šias prekybos milžines veiksmų imasi net kelios Europos valstybės. Spalio mėnesį Europos Komisija paprašė „Temu“ paaiškinimo apie savo veiklą ir tai, ar ji ėmėsi veiksmų užkirsti kelią netinkamų produktų pardavimui iš savo platformos. Neseniai šešios ES šalys, vadovaujamos Vokietijos, oficialiai paragino Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, jei kyla įtarimų dėl nesaugių ar pavojingų produktų iš užsienio platformų. Dokumente konkrečiai įvardindamos „Shein“ ir „Temu“ platformos. Kvietimą kartu pasirašė Prancūzija, Lenkija, Austrija, Danija ir Nyderlandai.

Apsipirkinėjimas internetu

Jeigu pamėgtų internetinių parduotuvių atsisakyti sudėtinga, svarbu išlikti budriems ir dėti pastangas savo duomenų ir finansų saugumui užtikrinti. Pasak IT įmonės „Devbridge“ duomenų saugumo analitiko Justino Radzevičiaus svarbiausia perkant prekę internetu išlaikyti budrumą, jeigu įmanoma pirkti be registracijos ir patikrinti visą prieinamą informaciją apie pardavėją.

„Perskaitykite atsiliepimus, informaciją apie prekės grąžinimo sąlygas – įsitikinti ir dėl prekės garantinio laikotarpio sąlygų. Jeigu registracija yra privaloma, pateikite minimaliai reikalingą informaciją apie save. Jeigu registracijos forma reikalauja privalomai suvesti perteklinę informaciją, pavyzdžiui, gimimo datą, asmens kodą, lytį it pan., tai neturi būti reikalinga informacija pardavėjui. Galimai duomenys gali būti pardavinėjami trečiosioms šalims“, – pataria J. Radzevičius.