Naujienų portalo žurnalistas Víctor Romero pažymi, kad labiausiai nukentėjo Valensijos provincija, kurioje audra pražudė mažiausiai 62 žmonės.
„Viena moteris žuvo Miros savivaldybėje Cuenca provincijoje, dar vienas žmogus – Leturo savivaldybėje Albasetės provincijoje, gelbėjimo tarnybos čia ieško dar 5 be žinios dingusių gyventojų. Šimtai žmonių įstrigo namuose, darbovietėse ar keliuose, kuriuos užklupo liūčių sukelti staigūs potvyniai. Toliau ieškoma dingusių asmenų. Žuvusiųjų daugėja, nuostoliai vertinami milijonais“, – remdamasis oficialių Ispanijos institucijų duomenimis, Delfi informuoja žurnalistas.
Jis teigia, kad nors daugelis Ispanijos rytinės pakrantės regionų nekantriai laukė lietaus, turbūt mažai kas tikėjosi, kad prasidėjusios liūtys atneš tokius pražūtingus padarinius.
„Vakar audra DANA praūžė Valensijoje ir Albasetės provincijoje, taip pat pranešta apie didelę žalą kai kuriose Malagos ir rytinės Andalūzijos dalyse“, – pažymi V. Romero
„Vaizdo įrašai žaibiškai plinta WhatsApp grupėse. Styrantys pastatų pamatai, apsemti drumzlino vandens srove Albasetės miesto Leturo centre, vietovėje, kurioje prognozės numato potvynius kas 100 metų. Karstai, atidengti sugriuvus šoninei sienai Requenos kapinėse. Šimto metrų ilgio metalinį pėsčiųjų tiltą per pusantros sekundės prarijo vandens liežuvis Picanya mieste, Valensijos metropolinėje zonoje. Sunkvežimio vairuotojas tiesiogiai transliavo, kaip tornadas nubloškė sunkvežimius ir priekabas A–7 greitkelyje, einančiame per Algemesį ir Alginetą“, – liūčių padarinius, užfiksuotus vaizdo įrašuose, vardija žurnalistas.
Prognozuojama, kad audra tęsis visą antradienį.
„Ekspertai mano, kad šis potvynis prilygsta 1982 ir 1987 m. Valensiją užklupusiems potvyniams ir yra vienas iš pražūtingiausių per pastarąjį pusšimtį metų“, – pažymi jis.
V. Romero teigia, kad kol kas dar per anksti vertinti potvynio žalą, tačiau jau dabar aišku, kad apgadinti pastatai, keliai, kai kurie infrastruktūros objektai ir asmeninė nuosavybė, pavyzdžiui, šimtai transporto priemonių, namų ir komercinių patalpų, taip pat pramoniniai pastatai.
Europos Komisijos pirmininkė socialiniame tinkle „X“ sakė, kad tai, ką matome Ispanijoje, yra siaubinga.
„Mintimis esu su aukomis, jų šeimomis ir gelbėtojų komandomis. ES jau pasiūlė paramą. Buvo aktyvuota programa „Copernicus“. Gali būti mobilizuota #EUCivilinė apsauga“, – rašė ji.
Keičiantis klimatui, ekstremalūs orų reiškiniai dažnės
Po šių metų rugsėjį dalį Vidurio ir Rytų Europos šalių nusiaubusių liūčių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika sakė, kad klimatas keičiasi visoje Europoje, o dėl to dažnėja ekstremalūs orų reiškiniai.
„Stebima anomali šiluma, anomalūs lietūs. Dėl to, kad atmosfera yra išbalansuota, visame žemyne, visame pasaulyje vystosi tokios „nenormalybės“. Be to, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse matyti tendencija, kad vis dažniau per trumpą laikotarpį iškrenta didelis kritulių kiekis.“, – sakė jis.
„Šiltėja klimatas, kartu šiltėja ir visi metų mėnesiai, traukiasi drėgnas laikotarpis, o bendras kritulių kiekis nepakinta. Pavyzdžiui, Lietuvoje pasitaiko, kad dvi savaites nelyja ir tada per vieną dieną iškrenta pusės mėnesio norma arba dar daugiau kritulių. Tokiu atveju pasižiūrėjus į vieno mėnesio reikšmę, atrodo, kad viskas yra gerai. Vis dėlto pažvelgus atidžiau matyti, kad, tarkime, viso mėnesio norma iškrito per labai trumpą laikotarpį. Atsiranda netolygumų. Kaip ir šiuo atveju dalyje Europos – per labai trumpą laikotarpį iškrito keli šimtai milimetrų kritulių. Toks kiekis net ir tiems regionams nėra normalus“, – paaiškino specialistas.
LHMT klimatologas Donatas Valiukas pridurė, kad kuo labiau kyla temperatūra, tuo atmosfera gali išlaikyti daugiau drėgmės ir tuo intensyvesni gali būti krituliai.
„Kiekvienas laipsnis padidina drėgmės kiekį, kuris vėliau gali virsti itin intensyviais krituliais. (…) Principas vis tiek išlieka tas pats – šilčiau, daugiau vandens, galingesni debesys, daugiau kritulių per trumpą laiką“, – paaiškina jis.
Delfi primena, kad dalį Vidurio ir Rytų Europos šalių rugsėjo pradžioje nusiaubė stiprios liūtys, kurių padariniai atrodė lyg apokaliptinis scenarijaus. Poplūdžiai, sukėlę chaosą, užliejo namus, griovė pastatus, naikino kelius ir kitą gyvenviečių infrastruktūrą. Šimtai žmonių buvo priversti palikti namus, ugniagesių komandos gelbėjo likusius. Po dalį Austrijos, Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos užliejusių poplūdžių patvirtinta mažiausiai 17 aukų. Tokie ekstremalūs orų reiškiniai, anot ekspertų, nėra atsitiktinumas, tai – vienas iš klimato kaitos padarinių, su kuriuo Europos šalys, kartu ir Lietuva, susidurs vis dažniau.