Ko siekia priešiškos informacinės veiklos aktyvistai?
Dezinformacija – šiais laikais socialinėje erdvėje jos pastebėti galima itin daug. Be to, dažnai pasitaiko ir įvairios informacinės atakos, apgaulingų žinučių sklaida bei prorusiškas idėjas skleidžiančių aktyvistų veiklos suintensyvėjimas. Visa tai savotiškai veikia ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gyventojų gyvenimus, tačiau svarbiausia, kad į tai itin daug dėmesio sutelkia mūsų visų saugumą užtikrinančios tarnybos.
Kaip patvirtino Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos kariuomenės analitikai fiksuoja, dekonstruoja ir atidžiai analizuoja dezinformaciją, tikslingai nukreiptą prieš Lietuvos kariuomenę ir valstybę, kuri susijusi su šalies gynyba.
„Tiek kariuomenės, tiek NATO kontekstuose, stebimos akivaizdžios priešiškų aktorių pastangos sutrikdyti saugumą Lietuvai užtikrinančius veiksmus. Taikomasi į kariuomenės modernizaciją, NATO pajėgų šalyje buvimą, Vokietijos brigados dislokavimą. Bandoma šiuos veiksmus diskredituoti, pavaizduoti, kaip nereikalingus, perteklinius ar net ekonomiškai žalingus“, – buvo teigiama Lietuvos kariuomenės komentare.
Pasak ekspertų, praeitais metais Lietuvoje fiksuotas bendras priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičius sudarė net 3 520 unikalių informacinių atvejų.
„Šia veikla buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos, Vakarų ir vidinėms Rusijos bei Baltarusijos auditorijoms. Priešiška informacine veikla siekta mažinti Lietuvos piliečių valią gintis, pasitikėjimą NATO bei menkinti paramą Ukrainai“, – aiškino Lietuvos kariuomenės atstovai.
Bulgarija – pažeidžiamiausia ES šalis dezinformacijos atžvilgiu
Nors, pasak Lietuvos kariuomenės atstovų, visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų gali būti linkęs atkartoti priešiškus naratyvus, vis dėlto, galima pasidžiaugti, kad tyrimai, kurie pasirodo viešojoje erdvėje, leidžia manyti, jog Lietuvos gyventojų atsparumas dezinformacijai yra geras.
„Septyni iš dešimties gyventojų pritaria teiginiui, kad Rusija vykdo priešiškas informacines operacijas Lietuvoje. Toks santykis leidžia daryti prielaidas, kad Rusijos ar Baltarusijos informaciniai veiksmai turi ribotą galimybę veikti mūsų visuomenę. Diskusijos visuomenėje, socialiniuose tinkluose, tarp akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir politikų šiuo klausimu stiprina visuomenės atsparumą. Visuomenė periodiškai supažindinama su informacinėmis atakomis ar jų žala, dezinformacija ir jos formomis. Remiantis visais paminėtais faktais, teigtina, kad dauguma Lietuvos piliečių yra pakankamai atsparūs Rusijos ar Baltarusijos informaciniam spaudimui“, – statistika dalijosi Lietuvos kariuomenė.
Verta apžvelgti ir situaciją kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kaip parodė 2022 m. spalio mėn. Sofijos Atviros visuomenės instituto paskelbta sociologinė apklausa, Bulgarija – pažeidžiamiausia ES šalis dezinformacijos atžvilgiu, nes bulgarų žiniasklaidos raštingumas yra mažiausias iš visų ES valstybių narių.
Suomija, Norvegija, Danija ir Estija yra ES šalys, kurių gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra geriausias. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo indeksas parengtas pagal Atviros visuomenės instituto Sofijoje Europos politikos iniciatyvą (EuPI) ir jame, remiantis žiniasklaidos laisvės, išsilavinimo ir pasitikėjimo žmonėmis rodikliais, vertinamas 41 Europos šalies atsparumo dezinformacijai ir melagingoms naujienoms potencialas.
Bulgarija prasčiausiai pasirodė pagal švietimo kokybę vertinančius rodiklius – ji užima 34 vietą iš 41 šalies ir atsilieka nuo kitų ES nepriklausančių regiono šalių, tokių kaip Ukraina, Serbija ir Turkija, tačiau gavo panašius rezultatus kaip ir Rumunija.
Švietimas yra esminis kovos su melagingomis naujienomis elementas, o Bulgarijoje iki šiol nesiimta jokių priemonių, kad žmonės būtų mokomi, kaip atpažinti dezinformacijos kampanijas.
Dėl viso to bulgarai yra ypač pažeidžiami Rusijos propagandos socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“, kuris yra dažniausiai naudojamas socialinis tinklas šalyje (70 proc. visų Bulgarijos socialinių tinklų naudotojų naudojasi „Facebook“).
Kokių priemonių imasi šalys?
Bulgarų portalui „Mediapool“ politologas Dimitaras Ganevas teigė, kad maždaug 30 proc. Bulgarijos gyventojų laikosi prorusiškų pozicijų, dar 30 proc. – provakarietiškų, o apie 40 proc. – neutralių. Būtent jie ir yra propagandos kampanijų taikinys.
Be to, 2024 m. kovo mėn. paskelbta „Ipsos“ apklausa „Euronews“ užsakymu parodė, kad 41 proc. bulgarų pritaria Viktorui Organui, kuris yra labiausiai mėgstamas užsienio politikas Bulgarijoje. Antroje vietoje šiame reitinge yra Vladimiras Putinas su 37 proc. teigiamų vertinimų, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą. Prieš karą V. Putino teigiamas vertinimas tarp bulgarų siekė daugiau kaip 60 proc.
Vis dėlto, 2024 m. kovo 1 d. Bulgarijos valdžios institucijos nusprendė imtis priemonių prieš dezinformaciją, o Gynybos ministerijoje buvo sukurta speciali struktūra dezinformacijai internete ir tradicinėje žiniasklaidoje stebėti. Informacijos centras stebės ir analizuos „hibridines informacines atakas ir dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš kariuomenę ir nacionalinio saugumo bei gynybos politiką“. Informacijos centro direktorius Vladimiras Milenskis parlamentui sakė, kad komisija neįves cenzūros.
Centras buvo įkurtas prie Gynybos ministerijos, nes dezinformacijos kampanijos, prasidėjusios prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, smarkiai pakenkė Bulgarijos kariuomenės interesams. Nuomonių, kad Bulgarija bus įtraukta į karą, pasigirsta labai daug, taip pat ir iš politinių veikėjų, pavyzdžiui, prorusiškos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vazrazdane“ lyderio Kostadino Kostadinovo, kuris vadovauja trečiai pagal dydį partijai šalyje (apie 14 proc. palaikymas).
Į ES pažeidžiamiausias vietas taikosi ne vien Rusija
Lietuvos ekspertų teigimu, melagienos ir dezinformacija, kurią konstruoja ir platina Lietuvai priešiškos valstybės (Rusija ir Baltarusija) yra meistriškai pritaikomos prie mūsų šalies aktualijų.
„Pavyzdžiui, į Lietuvą atvykus Vokietijos brigados elementui, fiksavome išaugusius skaičius propagandos, nutaikytos į Lietuvos-Vokietijos santykius, Lietuvos narystės NATO temas. Dezinformacija siekiama paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę, ypač, su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusiais klausimais. Artėjant rinkimams, to gali dar padažnėti, nes priešiškos valstybės siekia paveikti demokratinius procesus Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį Lietuvos kariuomenė.
O štai socialinių tinklų analizės ekspertas Georgijus Auadas portalui „Mediapool“ komentavo, kad prieš Europos Parlamento rinkimus pagrindinis naratyvas, naudojamas dezinformacijos kampanijoms Europoje vykdyti, bus pabėgėliai.
„Anksčiau dezinformacijos kampanijos naudojo Artimųjų Rytų pabėgėlius, o dabar – Ukrainos pabėgėlius. Jie apibūdinami kaip bauginantys, įžūlūs, nenorintys dirbti. Šis naratyvas yra palaikomas apyvartoje ir išliks tol, kol vyks karas. Dar įdomesnė yra dezinformacija apie karinę pagalbą Ukrainai, kuri turi nemažą svorį. Dabartinėmis dezinformacijos kampanijomis bandoma įtikinti Europos auditoriją, kad jei ji ir toliau siųs karinę pagalbą Kijevui, tai sukels daugiau ukrainiečių aukų ir priartins europiečius prie pasaulinio konflikto. Trečioji pagrindinė dezinformacijos tema yra „žaliasis sandoris“, dėl kurio esą pritrūks elektros energijos, bus įvesti apribojimai, trumpai tariant – visi mirsime dėl rusiškų dujų trūkumo“, – komentavo G. Auadas.
Be to, ekspertas priduria, kad aktyviai yra skleidžiama ir dezinformacija, daranti poveikį LGBTQ bendruomenei ir skleidžianti žinią, kad ES siekia pakeisti visų europiečių seksualinę orientaciją.
„Šias dezinformacijos kampanijas galima lengvai aptikti Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose šalyse“, – sakė analitikas.
Pasak G. Auado, be Rusijos, kitas svarbus veikėjas, suinteresuotas Europa, yra Kinija. Jo teigimu, Kinija šiuo metu siekia ne išgalvoti savo naratyvus, o „stiprinti užsienio dezinformacijos kampanijas, kurios yra jiems palankios“. Vienas iš pagrindinių naratyvų, kuris veikia kinų naudai, yra toks: „Amerikiečiai nėra jūsų draugai“.
„Jie stengsis sustiprinti šios žinutės, kuri taip pat skleidžiama per Rusijos dezinformacijos kanalus, poveikį“, – sakė G. Auadas.
Pasak Lietuvos kariuomenės ekspertų, informaciniame amžiuje, su plačiomis informacinių technologijų galimybėmis ir gyvenant demokratinėje visuomenėje – visiškai užkirsti kelio dezinformacijai nėra įmanoma. Todėl, pasak jų, labai svarbu, kad žmonės būtų edukuojami, kad būtų ugdomas jų kritinis mąstymas ir vertinimas, ką ir kur skaitome, ką platiname savo draugų rate.
„Mūsų valstybė turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka riboti išorinius dezinformacijos srautus, tačiau kiekvienas iš mūsų pirmiausia turėtume jausti atsakomybę patys, kad nebūtume priešo suklaidinti ir netaptume dezinformacijos sklaidos kanalu“, – buvo teigiama Lietuvos kariuomenės komentare.