Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius pasakoja, kad masinių renginių, mugių ir švenčių metu gyventojai prekiauti ir gauti paslaugas gali tik įsigijus verslo liudijimą arba įregistravus individualią veiklą pagal pažymą. Gyventojai, kurie dirba įsigiję verslo liudijimą prekybos vietoje privalo turėti parduodamų prekių įsigijimo dokumentus. Visos gautos pajamos masinių turi būti apskaitytos.
Jeigu prekybos vietą nuomojasi įmonė – pardavėjai privalo būti įdarbinti ir veikti legaliai. Visgi, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigė, kad mugėse patikrų dėl nelegalaus darbo neatlieka ir panašios statistikos nekaupia, todėl negalima įvertinti, kiek darbuotojų šventiniu laikotarpiu dirba nelegaliai.
VMI atstovai patikino, kad visi pardavimai mugės metu privalo būti apskaityti, tačiau jiems taikoma lankstesnė tvarka, negu prekybos įprastose parduotuvėse atveju.
„Jei prekyba vykdoma lauko sąlygomis – kiekvienam pirkėjui neprivaloma išrašyti sąskaitos faktūros, tačiau ją privaloma išrašyti pirkėjui pareikalavus. Pasibaigus dienai, iš lauko prekybos veiklos gauti pinigai turi būti užpajamuojami viena sąskaita faktūra, kurioje nurodoma bendra per dieną parduotų prekių suma“, – sako R. Puncevičius.
Griežčiausia tvarka taikoma tiems, kurie prekiauja alkoholiu. Jiems privalomas ir kasos aparato naudojimas, vienkartinės savivaldybės išduotos licencijos.
„Prekyba turi būti vykdoma laikantis licencijoje nurodytų apribojimų. Prekybos vietoje privaloma turėti alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentus“, – pabrėžia VMI atstovas.
Europos mugės traukiasi
Ispanijoje pastaraisiais metais mažėja prekiaujančių kalėdinėse mugėse, analogiška situacija ir Bulgarijoje. Nors kalėdiniai miesteliai tapo Europos šventine tradicija, tačiau biurokratiniai ribojimai verčia prekybininkus trauktis, sparčiai mažėja ir gatvės turgelių.
Bulgarijos šventinių mugių organizatorė Jelena Lazarova pasakoja, kad tradicinių renginių kartais tenka atsisakyti vien dėl biurokratinių apribojimų.
„Mugių organizatoriai atlieka prekybininkų išvedimo iš šešėlinės veiklos vaidmenį, turime reikalauti, kad prekybininkai, menininkai ir kūrėjai turėtų kasos aparatus, o informaciją privaloma pateikti Nacionalinei mokesčių agentūrai“, – teigia organizatorė.
Anot jos, sėkmingiausi visada yra kalėdiniai renginiai, tačiau Bulgarijos sostinėje Sofijoje šiais metais „The Girls from the City“ organizacijos, kuriai priklauso L. Lazarova, mugė nebevyks.
„Dvejus metus organizavome mėnesį trunkantį kalėdinį turgų vienoje iš centrinių Sofijos aikščių. Tačiau šiemet jos atsisakė dėl sunkumų. Visų leidimų gavimas iš savivaldybės užtrunka apie mėnesį, nesvarbu, ar renginys trunka vieną, dvi dienas, ar visą mėnesį. Dokumentai nešiojami iš kabineto į kabinetą. Be to, leidimai paprastai būdavo išduodami renginio išvakarėse, todėl organizatoriai iki paskutinės minutės nežino, ar renginys gali įvykti, ar bus suteikti atleidimai prekeiviams nuo savivaldybės rinkliavos, nors dėl jo dirbo ištisus mėnesius“, – sako organizatorė.
Šiemet didžiausia kalėdinė mugė Sofijoje vyksta aikštėje priešais Nacionalinius kultūros rūmus. Tradiciškai veikia ir vokiška kalėdinė mugė prie Nacionalinio Ivano Vazovo teatro, tačiau ir ji yra daug mažesnėje teritorijoje. Portalo „Mediapool“ duomenimis, gatvės turgų organizatoriai taip pat susiduria su daugybe sunkumų. Vienintelė vietos administracijos pagalba – atleidimas nuo prievolės mokėti savivaldybės rinkliavą už naudojimąsi viešosiomis erdvėmis, pavyzdžiui, aikštėmis ir parkais.
Kuriozinių situacijų Bulgarijoje kyla ne vien dėl mugių apmokestinimo, bet ir dėl aplinkos tvarkymo renginio metu.
„Dažniausiai savivaldybė yra sudariusi sutartis su išorės įmonėmis dėl viešųjų lauko erdvių valymo, tačiau renginio metu už šiukšles atsako konkretaus renginio organizatoriai. Jie priversti pasirašyti sutartį su ta pačia įmone, su kuria dirba savivaldybė. Taigi įmonei už tą patį dalyką mokama du kartus“, – pasakoja „Mediapool“ kalbinti organizatoriai.
Susimoka, bet atsiperka
Kalėdiniu laikotarpiu Lietuvos mugėse norintys dirbti prekeiviai privalo ne tik tinkamai apskaityti pardavimus ir legaliai įdarbinti pardavėjus, tačiau susimokėti už vietos nuomą mugę prižiūrinčiai institucijai. Kaip Delfi jau rašė anksčiau, šių metų Kauno mugėje prekeiviai, norintys prekiauti maistu ir saldumynais turėjo sumokėti 2,6 tūkst. eurų, ne maisto prekeiviai – 1,6 tūkst. eurų, o norintys pirkėjus pavaišinti karštu vynu ar kitais alkoholiniais gėrimais, Savivaldybei atseikėti turėjo daugiausiai – 3 tūkst., eurų už 20 kvadratinių metrų prekybinį kupolą prie miesto eglės.
Naujoje vietoje įsikūrusiame Kalėdiniame miestelyje 7 kupolai skirti prekiauti maisto prekėmis, 1 – kalėdiniais suvenyrais. Taisyklėse numatyta, kad mugės metu prekybos vykdyti negali du ir daugiau ta pačia produkcija prekiaujantys dalyviai. Prekybininkai įpareigoti Kalėdų miestelio lankytojams teikti papildomas veiklas, edukacijas, degustacijas ar kitokias akcijas edukaciniame kupole. Taip pat –užtikrinti higienos normas.
Kiek kainuoja galimybė dirbti prekybiniame miestelyje Vilniuje – atskleista nebuvo, tačiau prekybininkų teigimu, sumokėta kaina atsiperka su kaupu, nes jau eilę metų kalėdinė prekyba miesto aikštėse būna labai sėkminga.
