Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ duomenimis, nuo šių metų valdžios institucijos gali konfiskuoti greituosius automobilius, jei jie viršija leistiną greitį miestuose daugiau kaip 80 km/h, o greitkeliuose - daugiau kaip 90 km/h. Jei vairuotojai jau anksčiau yra viršiję greitį, šios priemonės gali būti taikomos, kai greitis mieste viršijamas 60 km/h, o užmiestyje - 70 km/h. Nuo reguliavimo sugriežtinimo šalyje jau konfiskuota 130 automobilių, vienas iš jų jau parduotas aukcione, kiti dar laukia savo eilės.

Skaičiuojama, kad apytiksliai pusė auto įvykių Lietuvoje įvyksta dėl pasirinkto nesaugaus greičio, tačiau automobilio konfiskavimas už greičio viršijimą įprastų lengvųjų automobilių vairuotojams nėra numatomas. Už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h gresia ne tik bauda nuo 450 iki 550 eurų, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių, o neturintiems vairuotojo pažymėjimo - bauda nuo 450 iki 700 eurų. Visgi, jeigu vairuojamas sunkesnis nei 3,5 tonos automobilis, turintis 9 ir daugiau sėdimas vietas arba vairuotojas neturi teisės valdyti transporto priemonę, pastaroji gali būti konfiskuojama nuo vienerių iki pusantrų metų. Tam, kad automobilis būtų konfiskuotas, greitį viršyti reikia daugiau nei 50 km/h.

Policijos reidas Vilniuje

Čekiją stabdo sudėtinga sistema

Žurnalistė Petra Jedlička iš Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ pastebi, kad jų šalyje griežtesnės bausmės už greičio viršijimą nėra svarstomos. Čia, kaip ir Lietuvoje, už greičio viršijimą 40-50 km/h galima prarasti tik teisę vairuoti, bet ne automobilį.

Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl griežtinimo imtis nesiryžtama yra ta, kad Čekijoje veikia gana sudėtinga greičio viršijimo pažeidimų sunkumo vertinimo ir bausmių už juos skyrimo sistema. Joje iš viso išskiriami aštuoni pažeidimo sunkumo laipsniai – keturi savivaldybės ir dar keturi už savivaldybės ribų esančiuose keliuose. Kiekvieną laipsnis nurodo ir skirtingą baudos lygį. Negana to, šalyje baudos dydis dar koreguojamas atsižvelgiant į tai, ar vairuotojas iš karto prisipažįsta padaręs pažeidimą, ar nori, kad jam būtų iškelta administracinė byla. Taip pat pagal tai, kaip dažnai padaromas pažeidimas.

Dėl greičio keliuose žūva kas penktas ispanas

Ispanijoje greičio apribojimus reguliuoja Dirección General de Tráfico (DGT), siekdama sumažinti eismo įvykių skaičių. Būtent greitis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mirtinus incidentus šalyse. 2023 m. Ispanijoje užregistruota daugiau kaip 200 mirtinų eismo įvykių, kuriuose pripažinta, kad avarija įvyko dėl netinkamo greičio.

Eismas

Dienraščio „El Confidencial“ duomenimis, greičio apribojimai priklauso nuo kelio tipo: greitkeliuose ir dviejų eismo juostų keliuose didžiausias leistinas greitis yra 120 km/h, o įprastuose keliuose – 90 km/h. Pastaraisiais metais šios ribos išliko stabilios, nors labai konkrečiuose greitkelių ruožuose buvo įvestos išimtys, kai specialiomis sąlygomis leidžiama važiuoti iki 150 km/val. greičiu.

Visgi, šiuo metu šalyje vyksta diskusija dėl greičio sumažinimo miestuose, siekiant pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą.

Drąsa dingsta tik po incidento

Finansinės nuobaudos ir teisės vairuoti praradimas negąsdina patologinių greičio viršytojų, o problema yra kur kas gilesnė, nes retas kuris spausdamas greičio pedalą susimąsto apie galimas pasėkmes. Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, jog kiekvienam vairuotojui reikėtų suvokti paprastą saugaus eismo matematiką.

„Greičiui padidėjus du kartus – stabdymo kelias ilgėja keturis. Kai kažkas atsitinka, net ir nedidelis greičio padidinimas turi labai didelę įtaką stabdymo keliui ir mūsų valdymo galimybėms“, – pasakoja ekspertas.

Tuo tarpu Ergo“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo įvykiui retas vairuotojas pripažįsta, kad greitis buvo viršytas.

„Kad greitis buvo viršytas galima suprasti iš eismo įvykio mechanikos. Matoma, kad nebuvo atsižvelgta į eismo sąlygas, kelio būklę. Išskirti tiksliai, kiek įvykių atsitinka būtent dėl greičio viršijimo negaliu, tačiau panašu, kad dali gali būti didelė“, – atskleidžia pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Šio straipsnio tekstinis turinys (visas ar jo dalis) gali būti perpublikuojamas, prieš tai jį pažymėjus sakiniu „Šis turinys buvo sukurtas DELFI projektui PULSE“ bei pridėjus nuorodą į straipsnį.
Pulse autorinės teisės
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)