Karolina Urbonaitė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė, pasakoja, kad startuolių ir jų ekosistemos srityje Lietuva pasigirti tikrai turi kuo. Net pagal dvi kategorijas esame pasaulio lyderiai.
„Pagal vienaragių vertės ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Lietuva rikiuojasi pirmoje vietoje pasaulyje. Skaitmeninių kompetencijų atitikimo verslo poreikiams srityje Lietuva irgi užima pirmąją vietą. Pasaulio kibernetinio saugumo reitinge esame šeštoje, o Europoje ketvirtoje vietoje. Negana to, „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indekso duomenimis Vilnius išskirtas kaip kibernetinio saugumo industrijai palankiausias miestas Europos Sąjungoje“, – neeiliniais šalies pasiekimais dalinasi pašnekovė.
Iš visų Baltijos šalių, startuolių sektoriuje geriausia sekasi Lietuvai ir Estijai. Pavyzdžiui Estija yra pirmaujanti pagal startuolių-vienaragių kiekį lyderiauja Europoje. Čia užaugo tokie žinomi vardai, kaip: „Wise“, „Skype“ „Bolt“, „Pipedrive“, „Veriff“ ir t. t.
Absoliučiai priešinga situacija
Nors Vengrijoje skaičiuojama beveik pustrečio tūkstančio startuolių, tačiau vienaragių čia kol kas neužaugo nei vieno. Negana to, pasak žurnalisto Marton Feredi, iš Vengrijos dienraščio „HVG“, didelės ir inovatyvios kompanijos renkasi savo būstines iškelti už šalies ribų dėl palankesnių sąlygų ir mokestinės sistemos, todėl mokesčiai Vengrijoje nenusėda.
Lietuvos atveju matome, kad startuoliai linkę likti mūsų šalyje. Per 2024 metus į Lietuvos biudžetą startuoliai jau sumokėjo 208 mln. mokesčių, juose dirba beveik 19 000 žmonių.
Vengrijos verslo angelų investuotojas ir „Day One Capital“ vadovaujantysis partneris György Simó išryškina dar vieną akivaizdų skirtumą – Vengrijos startuolių sektoriuje trūksta švietimo, o valstybės paramos sistema yra prastai organizuota. Anot jo, pokyčiui sukurti gali prireikti ir dešimtmečių, nes pastangų kol kas dedama mažai. Lietuvoje, pasak K. Urbonaitės, situacija ženkliai geresnė. Nors specialių sąlygų ar mokestinių lengvatų startuoliai negauna, tačiau kuriamos programos, pagalbos mechanizmai ir daug dėmesio skiriama švietimui.
„Startuoliams augti padeda įvairios ekosistemoje siūlomos programos bei finansavimo priemonės: nuo pagalbos pristatant save tarptautinėse rinkose iki investicijų pritraukimo. Lietuvoje turime gerai įšvystytą infrastruktūrą: veikia mokslo ir technologijų parkų tinklas, įvairūs inovacijų centrai, „Unicorns Lithuania“ asociacija, inkubatoriai bei akseleratoriai, kurie padeda startuoliams augti bei plėstis, o verslumo įgūdžių mokiniai mokosi dar mokykloje. Šalyje yra aktyvių vietos investuotojų bei verslo angelų, kurie finansuoja inovatyvias idėjas bei padeda startuoliams net ir pačiose ankstyviausiose augimo stadijose. Svarbų vaidmenį atlieka ir valstybės teikiamos investicijos inovacijoms. Lietuva turi palankią reguliacinę aplinką ir daugybę priemonių, nukreiptų į spartesnį startuolių augimą“, – sėkmingos ekosistemos priežastimis dalinasi pašnekovė.
Ieškoma kompleksinių sprendimų
Paklausta apie konkrečias priemones, padedančias startuoliams augti, K. Urbonaitė pabrėžia nuoseklumo svarbą. Pasak jos, Lietuvoje nuolat ieškoma sąlygų, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas verslų augimui, pasitelkiama iš stipriausių užsienio partnerių patirtis.
„Net neabejojame, kad prie pasaulinių investicijų pritraukimo prisideda „Startup Lithuania“ padalinio į Lietuvą pritrauktas vienas didžiausių pasaulyje JAV akceleratorius Plug and Play. Jo tikslas – mūsų startuoliams suteikti žinių, kaip konkuruoti tarptautiniu lygiu, padėti pritraukti užsienio investicijų bei pristatyti savo produktus ir paslaugas. Geriausi startuoliai turi galimybę save pristatyti Silicio Slėnyje ir net šiuo metu ten žinių semiasi keli Lietuvos startuoliai: „AQ22“ bei „Biohifas“, – teigia K. Urbonaitė.
Specialistė atskleidžia, kad jauniems verslams kuriamos įvairiapusiškos galimybės. Startuoliams taip pat finansuojamos kelionės į tarptautinius renginius, parodas bei konferencijas, kuriose jie gali susitikti su potencialiais partneriais ar investuotojais, reprezentuoti Lietuvą bei pasisemti naudingų žinių. Be to, veikia įvairūs akceleratoriai, augimo programos ir nemokami bendradarbystės centrai.
Daugiausia dėmesio skaitmeniniams sprendimams
Pašnekovės teigimu, Lietuvos startuolių sėkmė gali būti vertinama per kelis esminius aspektus: jų generuojamas pajamas bei augimo greitį. Nors turime tris vienaragius, tačiau didelę vertę kuria ir kiti stambūs žaidėjai. Pavyzdžiui, daugiausia mokesčių į biudžetą sumoka „Vinted“, „Nord Security“, „BCG Group“, „Gurtam“ „Kilo Health“, „Oxylabs“, „Omnisend“ ir „CarVertical“. O investicijų pritraukimo lyderiai dažniausiai susitelkę skaitmeninėję erdvėje.
„Daugiausia investicijų per keletą praėjusių metų pritraukė skaitmeninius sprendimus kuriantys verslai: debesijos optimizavimo platforma „CastAI“, kibernetinio saugumo sprendimų startuolis bei antrasis Lietuvos vienaragis „Nord Security“, pardavimus auginti padedantis startuolis „Genus AI“, saulės parkų projektavimo programinę įrangą kuriantis „PV case“ bei sveikatos duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų startuolis „Spike“, – vardija K. Urbonaitė.
Šiuo metu Lietuvoje aktyvią ekonominė veiklą vykdo apie 1050 startuolių, o remiantis „Dealroom“ duomenimis, bendras jų skaičius gali siekti ir 1500, todėl akivaizdu, jog kuriama ekosistema ir infrastruktūra veiksmingai padeda augti šioms technologijų kompanijoms.