Lietuvoje galioja ir energinių gėrimų reklamos ribojimai

Lietuvoje už energinių gėrimų pardavimą jaunesniems nei 18 metų asmenims gresia 60–120 eurų bauda. Jei kiti asmenys nuperka energinių gėrimų nepilnamečiams, jie baudžiami 20–50 eurų bauda.

Lietuvos pavyzdžiu 2016 m. pasekė Latvija, šiemet – ir Lenkija.

Be to, Lietuvoje galioja ir Reklamos įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtinta, kad nurodyti energinius gėrimus kaip rėmėjų gaminius ar kitaip juos reklamuoti yra draudžiama ne tik ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni nei 18 metų asmenys, bet ir koncertų, sporto, labdaros, teatro spektaklių, kino filmų, skirtų nepilnamečiams, vietose ir jų reklamoje bei visuomenės informavimo priemonėse, skirtose jaunesniems nei 18 metų asmenims.

Energiniai gėrimai

Lietuvoje reklamuojant energinius gėrimus privaloma pateikti aiškią informaciją apie galimus rizikos veiksnius, susijusius su jų vartojimu, pavyzdžiui, kad jų nerekomenduojama vartoti vaikams, nėščiosioms, žmonėms, jautriems kofeinui.

Danijos organizacijos ragina sekti Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu

Vaikų sveikatos centro Danijoje specialistai pažymi, kad šalyje būtina uždrausti parduoti energinius gėrimus jaunesniems nei 18 metų asmenimis, praneša „Euronews“

„Vaikai patiria didžiulį reklamos ir įtakingų asmenų spaudimą gerti šiuos kenksmingus gėrimus. Vis daugiau šalių saugo vaikus nuo energinių gėrimų – turėtume ir mes. Deja, gėrimų pramonės įspėjimų ir gerų ketinimų nepakanka“, – sakė centro generalinis direktorius Mortenas Grønbæk.

Tokiems raginimams pritaria ir Danijos vartotojų taryba bei šalies Maisto tarnyba.

Vartotojų taryba visų pirma siekia, kad gėrimai su kofeinu nebūtų parduodami jaunesniems nei 16 metų asmenims.

„Danijos maisto tarnyba nustatė, kad energiniai gėrimai gali kenkti vaikams, nes kofeinas veikia jų smegenis ir organizmą“, – sakė Danijos vartotojų tarybos politikos direktorė Karin Breck.

Medicininėje literatūroje energinių gėrimų vartojimas tarp vaikų siejamas su didesniu nerimu, stresu ir mintimis apie savižudybę.

Iš dalies taip yra dėl miegą trikdančio kofeino ir cukraus poveikio, taip pat dėl to, kad šios sudedamosios dalys stimuliuoja nervų sistemą.

„Pastangos informuoti visuomenę ir ant produktų uždėti įspėjamąsias etiketes nedavė norimo rezultato“, – sakė K. Breck.

Jei Danija nuspręstų įvesti konkrečius ribojimus, ji pasektų kitų šalių, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, pavyzdžiu.

Panašių siūlymų pasigirsta Čekijoje ir Bulgarijoje

Čekijos naujienų portalo „Deník Referendum“ žurnalistas Matěj Moravanský pažymi, kad šiuo metu šalies rinkoje yra prieinami apie 200 rūšių kofeino turinčių ir energinių gėrimų, kurie, įstatymui įpareigojant, yra pažymėti kaip netinkami vaikams ir krūtimi maitinančioms moterims. Vis dėlto jų pardavimas nėra ribojamas.

„Čekijoje šiuo metu yra svarstomi galimi energinių gėrimų įsigijimo ribojimai. Parlamento Liberalios Piratų partijos narė Olga Richterová mano, kad kaip visuomenė sutarė, kad cigaretės neturėtų būti vaikų rankose, taip ir energiniai gėrimai jiems turėtų būti draudžiami vartoti.

„O. Richterová ir grupė parlamento narių siekia, kad būtų apribotas energinių gėrimų pardavimas vaikams ir jaunimui“, – priduria jis.

Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistė Martina Bozukova pažymi, kad Bulgarijoje nuo 2020 m. bandoma uždrausti pardavinėti energinius gėrimus nepilnamečiams dėl daugybės jų keliamų pavojų sveikatai.

Vis dėlto, anot žurnalistės, politinė krizė ir dažni parlamento rinkimai šalyje trukdo įgyvendinti tokius siūlymus.

„Tačiau Bulgarijos parlamente jau formuojasi politinė dauguma, kuri sutinka įvesti draudimą parduoti energinius gėrimus nepilnamečiams. Tai greičiausiai bus padaryta po spalio 27 d. vykusių parlamento rinkimų“, – priduria ji.

Žurnalistė tai pat pabrėžia, kad tokių draudimų Bulgarijoje problema yra ta, kad institucijos įprastai nesugeba užtikrinti jų laikymosi kontrolės, nes šalyje yra per mažai specialistų, kurie galėtų tai padaryti.

„Dėl šios priežasties Bulgarijos moksleiviai šiuo metu pirmauja pagal alkoholio suvartojimą ir rūkymą ES, nors alkoholio ir tabako gaminių pardavimas nepilnamečiams yra draudžiamas“, – sako žurnalistė.

„82 proc. Bulgarijos vidurinių mokyklų moksleivių bent kartą vartojo alkoholį, o 42 proc. jų tai darė bent kartą per mėnesį. Nacionalinė apklausa rodo, kad kas antras 7–18 metų Bulgarijos jaunuolis yra vartojęs energinių gėrimų. Amžiaus grupėje nuo 7 iki 13 metų energinių gėrimų vartojo 32,5 proc. vaikų, t. y. kas trečias vaikas, o amžiaus grupėje nuo 14 iki 18 metų – 73 proc. t. y. beveik trys iš keturių vaikų. Kalbant apie energinių gėrimų vartojimo dažnumą, duomenys rodo, kad 10,8 proc. 14–18 metų Bulgarijos vaikų energinius gėrimus vartoja kasdien, o 21 proc. – kelis kartus per savaitę“, – duomenis pateikia ji.

Ekspertai įspėja apie energinių gėrimų žalą

Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamto duomenimis, energiniai gėrimai yra pavojingi dėl didelės kofeino koncentracijos.

Energinis gėrimas

Energiniuose gėrimuose yra ne tik daug kofeino, bet ir kitų tonizuojančiu poveikiu pasižyminčių sudedamųjų dalių, – taurino, B grupės vitaminų, gvaraninių paulinijų, kampuotųjų pupenių ar ženšenio ekstrakto ir kt., – kurių kiekiai smarkiai viršija rekomenduojamą dienos normą.

Energiniuose gėrimuose esančios stimuliuojančios medžiagos gali ne tik padidinti ir taip didesnį vaikų bei paauglių aktyvumą, bet ir sukelti agresiją ar net smurto protrūkius.

Energiniai gėrimai ne suteikia energijos, o sekina nervų sistemą ir alina organizmą, nes jį mobilizuoja. Organizmo mobilizacijos procese dalyvaujančių medžiagų greitai netenkama ir organizme jų ima trūkti. Po tokios stimuliacijos gana greitai prasideda slopinimas: jaučiamės išsekę ir vėl atsiranda poreikis pasipildyti energijos – taip gali išsivystyti priklausomybė.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte apibrėžta, kad energinis gėrimas – tai nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau nei 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau nei 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų – gliukurono laktno, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.

Šaltinis
Temos
Šio straipsnio tekstinis turinys (visas ar jo dalis) gali būti perpublikuojamas, prieš tai jį pažymėjus sakiniu „Šis turinys buvo sukurtas DELFI projektui PULSE“ bei pridėjus nuorodą į straipsnį.
Pulse autorinės teisės
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)