Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nerimauja dėl būsto įperkamumo, o 56 proc. nurodo, kad įperkamo būsto pasiūla yra nepakankama – jie per brangūs. Daugiausiai nerimo dėl būsto prieinamumo patiria 18–35 metų gyventojai.

LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad didžiausia būsto įperkamumo problema yra pradinio įnašo neturėjimas. Tai kelia iššūkių beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, kurie svajoja įsigyti savus namus.

Daugiabutis Vilkų gatvėje

Visgi, Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje nuosavame būste gyvena apie 90 proc. visų gyventojų ir rodiklis yra vienas aukščiausių tarp visų organizacijos narių. Rumunijoje šis rodiklis siekia 95 proc., Ispanijoje ir Italijoje daugiau nei 75 proc., Graikijoje ir Čekijoje po 73 proc., Prancūzijoje 57 proc., o Austrijoje 48 proc. Be to, kartą įsigiję būstą, lietuviai dažniau jame ir lieka. Lyginant su Vakarų Europa esame sėslesni.

„Jeigu kalbame apie būsto kaitos rodiklį, Vakarų valstybėse gyventojai būstą keičia bent penkis kartus per gyvenimą. Lietuvoje – iki trijų kartų, tačiau rodiklis turi potencialo augti“, – teigia M. Statulevičius.

Nuomininkai irgi patiria iššūkių

Su problemomis susiduria ne tik norintys įsigyti būstą, bet ir besirenkantys nuomos variantą. Asmenys, kurie nuomojasi būstą Graikijoje 40 proc. savo pajamų atiduoda būsto išlaidoms, todėl yra priversti sumažinti būtiniausių prekių kiekį arba gauna finansinę pagalbą iš trečiųjų šalių, kad galėtų patenkinti kitus poreikius. Sprendžiant analogišką problemą, Prancūzijoje buvo įvesta nuomos parama namų ūkiams.

Renovuojamas Viršuliškių daugiabutis

Nevaldomas nuomos kainų augimas privertė ir Ispanijos vyriausybę imtis veiksmų. Praėjusių metų gegužę įsigaliojo Teisės į būstą įstatymas. Vienas iš šio įstatymo tikslų – sustabdyti nuomos kainų augimą, sukuriant valstybinę kainų sistemą, kurioje pateikiama informacija apie nuomos kainas kiekviename gyvenamajame rajone. Taip pat numatomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, mokestinės lengvatos nuomotojams, kurie sudaro palankesnes sąlygas įperkamam būstui išsinuomoti. Katalonija buvo pirmasis regionas, kuris ėmėsi žingsnio prašyti nustatyti nuomos kainų ribą, paskelbdamas 140 savivaldybių įtampos zonomis. Jose gyvena 6,2 mln. žmonių, t. y. 80,6 proc. visų Katalonijos gyventojų.

Skiriama parama būstui įsigyti

Didinant būsto prieinamumą, Italija žengia panašiu keliu kaip Lietuva – skiriama parama jaunoms šeimoms, pirmą kartą būstą perkantiems asmenims.

Iš didmiesčio į kaimą nusprendęs persikelti Eugenijus už 20 tūkst. eurų įsigijo seną mokyklos pastatą

Žurnalistės Silvia Martelli iš dienraščio „Il Sole 24 Ore“ teigimu, Italijos politika visada buvo orientuota į būsto nuosavybę, o ne nuomą. Pavyzdžiui, pirmą kartą įsigyjantiems būstą taikomi lengvatiniai registravimo mokesčiai ir palūkanų lengvatos. Pagal tokias programas kaip „Fondo Garanzia Prima Casa“ teikiamos valstybės remiamos garantijos, todėl šeimos ir jauni žmonės, ypač gaunantys mažas pajamas arba neturintys nuolatinio darbo, gali lengviau gauti paskolą.

Prancūzijoje taip pat įvesta panaši skatinimo priemonė – „beprocentė paskola“, tačiau kol kas jos įgyvendinimas stringa. Portalo „Voxegroup“ duomenimis, vis dar neaišku, kokie asmenys gali pasinaudoti parama, kas atsakingas už jos koordinavimą, o nurodomos gavimo sąlygos labai ribotos.

Šaltinis
Temos
Šio straipsnio tekstinis turinys (visas ar jo dalis) gali būti perpublikuojamas, prieš tai jį pažymėjus sakiniu „Šis turinys buvo sukurtas DELFI projektui PULSE“ bei pridėjus nuorodą į straipsnį.
Pulse autorinės teisės
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)