„Iš tiesų visi mūsų regionai turi išskirtinių skonių ir patiekalų, formuojančių Lietuvos gastronominį turizmą. Kokybiškas, šviežias vietinis maistas tikrai galėtų būti viena iš priežasčių atkeliauti pas mus ir potencialo čia turima išties daug“, – „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Dovilė Seliukė.
Skiriasi užsieniečių ir vietinių poreikiai
Pasak pašnekovės, gastronominį turizmą regionuose dažniau atranda vietiniai lietuviai, tuo tarpu užsieniečių, kurie atvyktų vien dėl siūlomų maisto patirčių – nėra.
„Žvelgiant į užsienio turistų paveikslą, tikrųjų gastronominių turistų – tų kurie keliauja būtent dėl maisto – dar neturime, tačiau tikimės, kad įtraukimas į „Michelin“ gidą pakeis šią situaciją. Vis tik restoranų lankymas yra viena populiariausių ir geriausiai vertinamų patirčių Lietuvoje. Užsienio turistai nori paragauti tradicinių lietuviškų valgių, o štai vietiniai turistai ieško nedidelių šeimos verslų, tiekiančių nišinį, ne kasdienį maistą, todėl ir mūsų kuriami teminiai žemėlapiai yra itin populiarūs – jei tiesiog šaltibarščiai arba ledai skamba nuobodžiai, tai gurmaniškos jų interpretacijos atrodo daug patraukliau“, – sako D. Seliukė.
Reikia pamiršti kuklumą
Pasirodo, kartais pernelyg sukame galvas, ieškodami ką pasiūlyti keliautojui. D. Seliukė pasakoja, kad užsienio turistus dažniausiai žavi tai, kas mums labai įprasta ar net atrodo neįdomu. Turime patiekalų, kurių pats gaminimo procesas yra unikalus – pavyzdžiui šakočio kepimas – ir tai gali tapti išskirtine gastronomine bei edukacine patirtimi. Ne ką mažiau unikali ir galimybė gauti patiekalą, kurio ingredientus susirinkai pats.
„Grybavimas, uogavimas – mums tai niekuo neypatingos patirtys, tačiau užsieniečiams dažnu atveju palieka didelį įspūdį, kad tai ką surenki miške, po kelių valandų gali atsidurti tavo lėkštėje. O ir Lietuvos virėjai atviri naujovėms, imlūs, daug eksperimentuoja ir improvizuoja, atsižvelgiant į vietinės produkcijos pasiūlą ar tradicinę virtuvę“, – teigia pašnekovė.
Jai antrina asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas, atkreipdamas dėmesį, kad 30-70 proc. žmonių, planuodami savo keliones, į jas įtraukia su maistu susijusius patyrimus, o pačius unikaliausius jų galima aptikti būtent regionuose.
„Tradicinių šalies patiekalų galima paskanauti visur, o štai išskirtinio, tam tikrai vietovei būdingo maisto – tik regionuose. Tai vilioja turistus ir šitą mes galime puikiai išnaudoti. Pavyzdžiui, žemaitiškoje mūsų regiono dalyje galime supažindinti su tradicine žemaitiška virtuve – cibulyne, kraujiniais vėdarais, Drevernoje galime pavaišinti gliumziniu pyragu ir kafija, o visame pamario krašte skanauti žuvies patiekalus“, – sako pašnekovas.
Būtų naudinga ūkininkams, bet įsitraukimo stinga
Geriausia gastronominė patirtis regione nutinka tuomet, kai maistas patiekiamas trumpąja grandine. Tai reiškia: iš vietos ūkininko daržo – į turisto lėkštę. Nors regionuose vystomi ūkininkus įgalinantys projektai, bet, anot B. Markausko, pokyčiai nevyksta greitai.
„Gastronominis turizmas galėtų tapti papildomomis pajamomis ūkiams, tačiau didžioji dauguma jų kol kas yra orientuoti į didelių kiekių produkcijos auginimą ir perdirbimą. Manyčiau, kad šioje srityje tokią veiklą galbūt galėtų inicijuoti kooperatyvai, kurie apjungtų bent kelis ūkius ir padėtų organizavime. Galbūt tada mūsų ūkininkai susidomėtų ir visos pusės turėtų naudos“, – pastebi B. Markauskas.
Anot jo, smulkiesiems ūkininkams yra kiek lengviau, o ir projektų, į kuriuos galima įsitraukti ir plėtoti gastronominį turizmą, jiems sukurta daugiau.
„Šiuo metu kaip tik Klaipėdos regione įgyvendiname vieną skirtą tarptautinį projektą, kurio metu vykdomos įvairios pilotinės veiklos, siekiant labiau įtraukti vietos ūkio produkcijos gamintojus į paslaugų teikimą mūsų regiono lankytojams, suteikti žinių, kaip tai būtų galima padaryti, kokia regione yra veikianti turizmo sistema“, – atskleidžia pašnekovas.
Sėkmės atveju – papildomos lėšos biudžete
B. Markauskas pabrėžia, kad gastronominio turizmo plėtra būtų naudinga ne vien dėl šalies žinomumo augimo ar ūkininkams suteikiamų galimybių. Tai praturtintų ir Lietuvos ekonomiką. Žvelgiant į užsienio šalių pavyzdžius – finansinė nauda akivaizdi.
Štai Ispanijoje, Turizmo instituto „Turespaña“ duomenimis, per metus apsilanko daugiau nei 70 mln. turistų, beveik trečdalis jų atvyksta skonio pažinimo tikslais ir dalyvauja vyno ar maisto ekskursijose. Į šalies biudžeta taip pritraukiama daugiau nei 22,7 mlrd. Eur. Gastronominio turizmo nukreipimas į regionus čia tampa ir vienu pagrindinių tikslų, siekiant sumažinti apkrovą populiariuose didmiesčiuose. Portalo „El Confedencial“ žurnalistas Fran Sánchez Becerril pastebi, kad lankymasis regionuose leidžia pažinti tai, ką mėgsta patys vietiniai. Anot jo, maži kaimeliai ir gastronominės patirtys juose yra neatsiejama Ispanijos kultūros dalis.
Traukos centru tampa maisto festivaliai
D. Seliukė pastebi, kad kone geriausiai žinomas lietuviškas patiekalas, kuris be kita ko laikomas ir viena fotogeniškiausių sriubų, yra šaltibarščiai. Jiems jau antrus metus iš eilės organizuojamas festivalis, sulaukiantis ir užsienio svečių dėmesio. Tiesa, jis sutelktas sostinėje, tačiau įkvėpimu gali tapti ir regionams. Juolab, kad ir Europoje turime ryškių ir sėkmingų pavyzdžių.
„Beveik kiekviename Graikijos miestelyje ir kaime organizuojamos vietinių produktų šventės: Mitilėnėje vyksta sardinių šventė, Kinurijoje – kaštonų šventė, net mažame kalnų kaimelyje Teichio, esančiame Doridoje, keli gyventojai su dideliu pasisekimu organizuoja pyragų šventę ir t. t. Daugelyje vietovių rengiamos šventės, kuriose dalyvauja gamintojai, o lankytojai gali paragauti ir nusipirkti produktų, pavyzdžiui, Ilijoje - vyno ir skonio šventė, Kalamatoje – alyvuogių aliejaus šventė, Zonianoje – Retimno piemenų ir sūrio šventė“, – pavyzdžiu dalinasi žurnalistė Dina Daskalopoulou iš portalo „EFSYN“.
Sudalyvaukite trumpoje apklausoje ir padėkite atrinkti tik jums aktualiausias Europos naujienas. Apklausą rasite ČIA