Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistė Martina Bozukova pasakoja, kad jos tautiečiai dažnai tampa vaistų turistais keliaudami į Graikiją, Turkiją ar Serbiją, dėl tiekimo sutrikimų šalies viduje.
„Kiekvienais metais šimtai vaistų yra išbraukiami iš Bulgarijos rinkos, nes farmacijos bendrovės nėra finansiškai suinteresuotos juos tiekti dėl nustatytų žemų kainų. Rinkoje esantys pigūs vaistai tampa patrauklūs eksportui, o tai taip pat riboja jų prieinamumą Bulgarijos pacientams“, – sako M. Bozukova, pridurdama, kad būtent todėl vaistai dažnai parvežami lauktuvių iš užsienio.
Gali sukelti nemalonę
Lietuvoje, kaip ir Bulgarijoje, įvežti vaistų savoms reikmėms yra leistina, tačiau jeigu kiekiai viršija normas, gyventojui gresia administracinė atsakomybė.
„Gabenti vaistinius preparatus į Lietuvą nėra draudžiama, tačiau yra taikomi ribojimai. Pagal galiojančią tvarką vienam asmeniui vienu kartu įvežti leidžiama ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių arba ne daugiau kaip 40 vaistinių preparatų pakuočių per kalendorinį mėnesį. Viršijant leistinus kiekius, preparatai yra sulaikomi“, – sako LR Muitinės vyriausioji specialistė Indrė Strončikaitė.
Tuo tarpu prekiauti įsivežtais vaistiniais preparatais mūsų šalyje yra nelegalu. Lietuvos policijos departamento komunikacijos skyriaus atstovai patikina, kad „pareigūnai reaguoja į gautą informaciją apie nelegalią prekybą vaistais turgavietėse, vykdydami savo kasdienes funkcijas“.
Pašnekovai pabrėžia, kad patys gyventojai turi įsisąmoninti, jog vaistai nėra ta prekė, kurią reikėtų pirkti bet kur, o prekybininkai turėtų žinoti, kad už nelegalią veiklą bus baudžiami.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį policijos pareigūnai pradėjo 10 teisenų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 62 straipsnį. Atitinkamai per 2023 metus – 21“, – sako policijos atstovai, pažymėdami, kad ne tik policija yra atsakinga už nelegalios prekybos vaistais prevenciją. Jie šią funkciją vykdo kartu su Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), tačiau pastarosios tarnybos Rinkos priežiūros skyriaus vyresnioji patarėja Diana Leleckaitė patikino esą jie atsakingi tik už farmacinės veiklos licencijas turinčių įstaigų priežiūrą, o patikrinimų galimai nelegalios prekybos vietose nevykdo ir nėra įpareigoti to daryti.
Opiausias taškas – Baltarusija
Per praėjusius metus, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvos-Baltarusijos sieną mūsų šalies piliečiai kirto 343 402 kartus. Šiemet, iki liepos vidurio, fiksuoti jau 73 tūkst. judėjimo tarp šalių atvejai.
Kiekvienam atvykstančiam į Lietuvą iš Baltarusijos taikoma ne tik pasų, bet ir muitinės patikra. Anot I. Strončikaitės, patikra prasideda nuo gabenamų daiktų deklaravimo, o vėliau pareigūnai individualiai vertina aplinkybes ir atlieka daiktų apžiūrą bei bagažo rentgeno kontrolę.
Nors Muitinės atstovai tikina, kad kontrolė šiuo metu sugriežtinta, portalo „Delfi“ kalbinta druskininkietė Aistė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasakoja, kad įvežtų preparatų įsigyti galima ne tik turgavietėje, bet ir iš anksto užsisakyti.
„Užtenka tik nueiti į turgavietę, susirasti žmones, kurie prekiauja įvairiais tepalais, sveikatingumo priemonėmis ir paklausti konkrečių vaistų ar veikliųjų medžiagų pavadinimo. Reikiamus vaistus paduoda iš kuprinės ar automobilio bagažinės, arba pasako, kuris prekybininkas jų turi. Kartais žmonės vieni per kitus susižino, kas artimiausiu metu vyks į Baltarusiją, tad iš anksto paprašo, ką parvežti“, – pasakoja Aistė.
Efektyvūs, bet ar tikrai?
Druskininkietė pasakoja, kad iš Baltarusijos perka preparatus su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip pankreatinas ar omeprazolis, bei akių lašus nuo Glaukomos, nes yra įsitikinusi jų efektyvumu. Pasak pašnekovės, veiklioji medžiaga šiuose preparatuose grynesnė. Visgi, VVKT Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė pastebi, kad vaisto „grynumas“ yra nuo seno įsisenėjęs mitas.
„Ant vaistų pakuočių žymima, kiek kiekvienoje dozėje įdėta veikliosios medžiagos, pvz.: 1 mg. Paprastai kalbant dažniausiai tai įvardijama kaip „stiprumas“. Visi suprantame, kad miligramai, gramai – labai mažas kiekis, todėl į vaistų sudėtį (pvz.: tabletes) dedama papildomų medžiagų, kurios sudaro tabletės masę, kad ją būtų galima paimti pirštais. Kartais dedama medžiagų, kurios prailgina veikliosios medžiagos atsipalaidavimą iš tabletės tam, kad organizmas gautų pastovią vaisto dozę. Todėl naivu yra tikėti, kad baltarusiškuose vaistuose yra tik „gryna“ veiklioji medžiaga, nes tokiu atveju tabletės būtų mikroskopinio dydžio“, – atskleidžia pašnekovė.
Negąsdina net prastos sąlygos
V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė patikina, kad vaistinių preparatų įsigijimas iš turgaviečių ar neleistinų vietų gali sukelti žalos sveikatai ar net gyvybei.
„Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir apie tai, kad patys jį įsigijo vaistinėje ar kitoje legalioje prekybos vietoje, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Tokius vaistus, galimai ir jų falsifikatus, į Lietuvą gabena asmenys, neturintys tam teisės. Jei neužtikrinamos vaistų gabenimo ir laikymo sąlygos <...>, vaistų kokybė yra ne tik abejotina, bet gali būti pavojinga dėl neišsaugotos kokybės ir veiksmingumo, nepageidaujamo poveikio. Gali būti pasibaigęs įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas, o vaistas perpakuotas į kitas pakuotes. Viso to žmogus pats nepatikrins“, – rizikas vardija pašnekovė.
Tuo tarpu portalo „Delfi“ kalbinta druskininkietė pasakoja girdėjusi gandų apie antisanitarines vaistų laikymo ir pakavimo Baltarusijoje sąlygas, tačiau tai nuo įvežamų vaistų neatbaido, nes, anot jos, „mažai tikėtina, kad šiais laikais vaistai dar galėtų būti kraunami iš mašinų kastuvais“.
Vaistai keliauja iš visur
Aistė pastebi, kad tiek ji, tiek aplinkiniai greta baltarusiškų vaistų dažnai renkasi įsigyti pigesnes alternatyvas iš Lenkijos ar Ukrainos. Čia, anot jos, maisto papildai ar net vaistiniai preparatai gali būti net keturis kartus pigesni. Tuo tarpu Muitinės atstovai pabrėžia, kad kol tai vyksta asmeniniam vartojimui, o vaistai perkami su gydytojo išrašytu receptu, tol pažeidimo nėra.
Panašius vaistų migracijos klausimus sprendžia ir Prancūzija bei Ispanija. Naujienų portalo „El Confidecial“ duomenimis, pasienyje įsikūrusiose vaistinėse gyventojai gali įsigyti ir į savo šalį atsivežti tokių preparatų, kurie neregistruoti ar net draudžiami jų šalyje, bet laisvai prieinami kaimyninėje.