Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebi, kad studentų, ieškančių darbo, skaičius jau kelis metus iš eilės lieka stabilus.
„Šiemet tarp ieškančiųjų darbo 3,2 tūkst. studentų. Tai sudaro 2 proc. visų registruotų bedarbio statusą turinčių asmenų. Darbdaviai, teikdami darbo pasiūlymus, gali nurodyti, kad vieta tinkama studentams. Šiais metais tokių vietų buvo siūloma vidutiniškai 2 tūkst. per mėnesį, t.y. 13 proc. visų Užimtumo tarnyboje skelbiamų darbo pasiūlymų“, – pasakoja specialistė.
Anot pašnekovės, dažniausiai studentus gali įdarbinti įmonės, užsiimančios administracine, aptarnavimo veikla, didmenine ir mažmenine prekyba, teikiančios apgyvendinimo, maitinimo ar transporto paslaugas.
„Dažniausia siūlomos profesijos: valytojas, padavėjas, pardavėjas, virėjas, pagalbinis darbininkas, pardavėjas kasininkas, apsaugos darbuotojas, degalinės operatorius, virtuvės darbininkas, barmenas padavėjas, mažmeninės prekybos įmonės pardavėjas, sandėlininkas“, – vardija M. Jankauskienė.
Priklauso nuo charakterio ir susitarimo
LSS atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė patvirtina – dažnas studentas ieško darbo, kad galėtų padengti savo patiriamas išlaidas. Visgi, sėkmingą darbo ir studijų derinimą lemia keli kriterijai.
„Tai labai priklauso nuo studijų programos, studento charakterio ir pomėgių. Nors, idealiu atveju, studentai turėtų kelti prioritetą studijoms, o tik po to darbui, tačiau kol kas daugelis studentų privalo dirbti, kad galėtų išsilaikyti naujame mieste ir studijose“, – teigia G. Jarošiūnaitė.
Ar studentui sėkmingai pavyks laviruoti tarp skirtingų veiklų priklauso ir nuo pasirinkto darbdavio. Personalo specialistė, platformos HRkit.lt įkūrėja Rima Juškienė pastebi supratingumo ir lygiaverčio bendradarbiavimo svarbą.
„Tarp studentų ir darbdavių dėl studijų kartais kyla trinčių, tačiau dialogo būdu net ir šį klausimą galima išspręsti. Vis didesnė dalis studentų renkasi pamaininį darbą po paskaitų, taip pat populiarus darbas nepilnu etatu. Darbdaviai yra linkę tokiu būdu „užsiauginti“ talentus, kuriuos vėliau mielai kviečia prisijungti nuolatiniam darbui organizacijoje. Iš tiesų, rinkoje stebimas abipusis lankstumas: studentai gali mokytis ir nuotoliu, o darbdaviai stengiasi suteikti kuo įvairesnes sąlygas, siekdami gerinti darbdavio įvaizdį“, – sako personalo specialistė.
Stengiasi prisitaikyti, bet rekomenduoja nedirbti
Kalbinti aukštųjų mokyklų atstovai vienareikšmiškai tikina – geresnis pasirinkimas bent jau pirmaisiais studijų metais nedirbti, o visą dėmesį sutelkti mokslui. Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė pastebi, nors studijos universitete vyksta pagal Artes Liberales koncepciją, kuomet studentas pats projektuoja savo studijų planą, kaip jam patogu, tačiau papildomos galimybėms kompetencijų įgijimui, studijų mainams mūsų užsienio partnerių universitetuose, verslumo akademijos studijoms ir kt. didina būsimo absolvento konkurencingumą ir sudaro sąlygas sėkmingai profesinei karjerai. Pradėjus dirbti, laiko šioms kompetencijoms įgyti praktiškai nelieka.
Klaipėdos universiteto (KU) Studijų prorektorė doc. dr. Aida Norvilienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad studentai turi galimybę gauti stipendiją už gerus studijų rezultatus, tikslines ar įmonių skiriamas stipendijas, įvairią paramą, todėl prioritetas turėtų būti studijos. Visgi, atsižvelgiant į šių dienų realybę studentams suteikiama lankstumo.
„Norintiems dirbti ir mokytis sudarome galimybes pasirinkti studijų tvarkaraštį. Siūlome kelių tipų studijų tvarkaraščius: dieninį, sesijinį, nuotolinį. Antros pakopos studentams galime pasiūlyti ir vakariniu tvarkaraščiu vykdomų studijų programų. Didžioji dalis studijų programų yra vykdomos aktyviuoju mokymo(si) modeliu, kai dalis studijų dalykuose numatytų kontaktinių valandų yra dėstomos nuotoliniu būdu“, – vardija doc. dr. A. Norvilienė.
Vilnius Tech universiteto atstovai pastebi, kad pagal specialybę dirbantiems studentams gali būti užskaitomos specialybės praktikos, o studijų procesą taip pat stengiamasi pritaikyti įvairiems poreikiams.
Užsieniečiams ne ką lengviau
Studijavimo aukštosiose mokyklose sistemos Europoje skiriasi, tačiau iššūkiai su kuriais susiduria studentai – panašūs. Nepaisant to, kad Čekijoje visas aukštasis mokslas yra nemokamas, tačiau daugiau 90 proc. studentų studijų metu dirba, kad galėtų susimokėti už būstą, kuris gali kainuoti nuo 120 iki vidutiniškai 470 eurų per mėnesį.
Lenkijoje darbą ir studijas derina daugiau nei 80 proc. studentų, o štai Italijoje situacija itin panaši kaip ir Lietuvoje. Čia dirba apie pusė visų studentų, tačiau aukštosios mokyklos primygtinai rekomenduoja daugiau dėmesio skirti mokslui. Studijų tvarkaraščiai sudėtingi, paskaitos ir praktiniai užsiėmimai užima daug laiko, be to sunku rasti darbdavių, kurie sutiktų derinti darbo grafiką prie egzaminų sesijų ar projektų atsiskaitymų. Todėl studentai dažnai renkasi darbą mažmeninėje prekyboje, svetingumo srityje arba dirba privačiais korepetitoriais ir išnaudoja tam laisvus vakarus ir savaitgalius.
Vien tik Ispanijoje situacija priešinga. Čia dauguma studentų visą dėmesį skiria studijoms, o dirba tik kiek daugiau nei 20 proc. Portalo „El Confidencial“ žurnalistės Lola García-Ajofrín teigimu, taip yra todėl, kad net 70 proc. visų jaunuolių studijų metais gyvena su tėvais ir nepatiria papildomų išlaidų. Vidutinis ispanas tėvų namus apleidžia maždaug sulaukęs 30-ies.