Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad siekiant kovoti su šiuo sudėtingu socialiniu reiškiniu Lietuvoje buvo įvykdyta smurto artimoje aplinkoje reforma.

Smurtą patiria ketvirtadalis Lietuvos moterų

FRA tyrimo, kuriame iš viso dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų iš 27 ES šalių, duomenys rodo, kad ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. 15 proc. respondenčių pažymėjo nukentėjusios nuo fizinio smurto, ES vidurkis yra 13,5 proc. Lietuvoje seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. apklaustųjų, ES šalių vidurkis – 17,2 proc., pranešime žiniasklaidai informuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Kadangi moterys smurtą dažniausiai patiria artimoje aplinkoje, o smurtautojas dažnu atveju būna sutuoktinis ar partneris, tyrimo autoriai dalyvių atskirai klausė ir apie patirtą intymaus partnerio smurtą.

Tyrimas parodė, kad fizinį ir (ar) seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli į viršų moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių – fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą – patyrė 31 proc. moterų.

„Ne veltui sakoma, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

Mintautė Jurkutė

„Statistiką grindžia ir mūsų nacionaliniai duomenys. 2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų – daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo pakartotinai išduotas tiems patiems asmenims. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau nei 20 tūkst. orderių. Ne visais atvejais orderiai skirti aukų partneriams, tačiau visi jie žymi smurtą artimoje aplinkoje“, – teigia ji.

Kas pasikeitė per 10 metų?

Tyrimas apie smurtą prieš moteris ES lygiu paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Per šį laikotarpį stebimi pokyčiai tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir (arba) seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų.

„Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau – 25 proc. – moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis stebimas vertinant intymaus partnerio psichologinio smurto rodiklius – 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. – 30 proc. Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią“, – komentuoja M. Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos pateisinant smurtą arba kaltinant aukas.

Šių metų „Eurobarometro“ duomenimis, net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.

„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena iš „pirmaujančių“ ES šalyse. Esame vieni iš labiausiai linkusių kaltinti aukas ir pateisinti smurtą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, – akcentuoja M. Jurkutė.

„Smurto dėl lyties prevencija yra būtina. Vis dar pasitaiko partnerių ar buvusių partnerių įvykdytų žmogžudysčių, kurios yra šios problemos ledkalnio viršūnė“, – Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ sako Malagos universiteto socialinės intervencijos psichologijos mokslų daktarė Carmen Lledó Rando.

Lietuvoje įvykdyta smurto artimoje aplinkoje reforma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime žiniasklaidai pažymima, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra „paslėptas“ reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.

Lietuvoje įvykdžius smurto artimoje aplinkoje reformą, bendromis įvairių institucijų pastangomis sukurta sistema, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Reformos reikšmę patvirtina duomenys – nuo 2023 m. liepos, kai pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis, iki šių metų spalio 31 d. policijoje registruota daugiau nei 72 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau nei 28 tūkst. orderių.

Nuo sausio 1 d. iki spalio 31 d., Policijos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančios moterų buvo beveik 14 tūkst. (daugiausia 40–59 ir vyresnių nei 60 m. amžiaus), vyrų – apie 4 tūkst. (daugiausia 40–59 ir daugiau nei 60 m. amžiaus). Pavojų keliančių asmenų moterų – apie 2,5 tūkst. (daugiausia 40–59 m. amžiaus), vyrų – beveik 15 tūkst. (daugiausia 30–49 m. amžiaus).

Prevencija ir pagalba

Siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei kompleksinę pagalbą patyrusiems smurtą ar jo pavojų, per metus Lietuvoje buvo akredituoti 25 specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), iš jų – 18 yra gavę valstybės finansavimą ir veikiantys 10-yje šalies apskričių.

Įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams. Informacija apie centro teikiamą pagalbą pasiekė daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Siekiant, kad visoje šalyje būtų teikiamos kokybiškos paslaugos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, parengta ir patvirtinta vieningus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Pagalbai teikti apmokyta daugiau kaip 70 specialistų.

Šaltinis
Temos
Šio straipsnio tekstinis turinys (visas ar jo dalis) gali būti perpublikuojamas, prieš tai jį pažymėjus sakiniu „Šis turinys buvo sukurtas DELFI projektui PULSE“ bei pridėjus nuorodą į straipsnį.
Pulse autorinės teisės
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)