Savo ruožtu gyvūnų gerovės ir apsaugos politiką Lietuvoje formuojančios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir už jos įgyvendinimą atsakingos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai patikina, kad mūsų šalyje ūkinių gyvūnų įsigijimas, laikymas, transportavimas bei skerdimas ar žudymas yra reglamentuotas tiek Europos Sąjungos (ES), tiek nacionaliniais teisės aktais, o gyvūnų gerovei užtikrinti skiriama daug dėmesio.
G. Vaitkevičiūtė: niekas ten gyvūnų negydo, jų neprižiūri
Visų pirma, „Tušti narvai“ vadovė G. Vaitkevičiūtė pažymi, kad didžiausių su gyvūnų laikymo sąlygomis susijusių problemų gausu industrinėse fermose.
„Jose gyvūnai yra sandėliuojami šimtais ar tūkstančiais vienoje vietoje, todėl neįmanoma jais tinkamai pasirūpinti. Jeigu kalbame apie vištų dedeklių fermą, kur viename angare yra 40 000 paukščių, kiek reikia žmonių ir laiko, kad jie būtų apžiūrėti, patikrinta, ar viskas gerai“, – klausia G. Vaitkevičiūtė.
„Niekas to nedaro. Viena višta kainuoja keletą eurų. Ji susirgo, numirė – juk nieko tokio. Niekas ten gyvūnų negydo, jų neprižiūri“, – priduria ji.
Anot „Tušti narvai“ vadovės, gyvūnas šioje industrijoje yra vertinamas tik tiek, kiek jis atneša pelno. Iš to, pasak jos, ir kyla visos su gyvūnų gerovės neužtikrinimu susijusios problemos.
„Lietuvoje apie 2 milijonai vištų vis dar yra laikomos narvuose. Galime kalbėti apie kiaulių fermas ir paršelius, kurie yra kastruojami be nuskausminimo. Jiems be nuskausminimo taip pat yra karpomi dantys, uodegos. Kodėl taip daroma? Nes taip pigiau“, – atkreipia dėmesį Delfi pašnekovė.
„Čia susiduriame su dvigubais standartais. Jeigu su šuniu ar kate taip elgtis negalima, nes jie yra augintiniai, tai maisto pramonei auginamiems paršiukams, vištoms ar veršiukams, kai norima iš to uždirbti, galima daryti viską“, – priduria ji.
Anot G. Vaitkevičiūtės, tokią situaciją iš dalies lemia ir įstatymuose padarytos išimtys, kurių reikalauja ūkininkai.
„Pavyzdžiu, uždraudžiame kastruoti gyvūnus be nuskausminimo, bet paliekame išimtį kiaulių fermeriams, nes jie to nori. Taip galime eiti per kiekvieną gyvūnų rūšį ir rasti paliktų išimčių, kurios ūkininkams yra reikalingos“, – sako ji.
Gyvūnus išnaudojantys sektoriai turi daugiausiai galios
G. Vaitkevičiūtė taip pat pažymi, kad Lietuvoje neturime įstatymų, kuriais fermose laikomi gyvūnai būtų tinkamai saugomi.
„Tokių įstatymų neturime ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai didelėje dalyje šalių, nes žmonės, kurie užsidirba iš ūkiuose laikomų gyvūnų kankinimo, stipriai diktuoja sąlygas įstatymų leidėjams. Kai yra svarstomi su ūkiuose laikomais gyvūnais susiję įstatymai, labiausiai girdimas balsas tų žmonių, kurie užsidirba iš jų kankinimo“, – sako ji.
„Įmonių tikslas yra gauti kuo daugiau pelno. Gyvūnas negali niekam pasiskųsti, jis niekam nepasakys, kad jo narvas yra per mažas, kad jam čia blogai. Jo gerovės sąskaita yra lengviausia taupyti ir gauti dar daugiau pelno“, – priduria Delfi pašnekovė.
Ji taip pat pažymi, kad esminė problema yra ta, kad patys gyvūnai negali pasiskųsti, o tų, kurie už juos kalbėtų, yra nedaug.
„Politikoje tokių žmonių nėra daug, visuomenėje tik neseniai pradėjo rastis gyvūnų apsaugos organizacijos. Labai ilgai didžiausią galią turėjo industrijos, kurios labiausiai išnaudoja gyvūnus ir kurioms labiausiai apsimoka, kad niekas nesikeistų“, – sako ji.
Svarbiausia atsisakyti pačių žiauriausių praktikų
G. Vaitkevičiūtė sako nežinanti, kaip sukurti tokią sistemą, kurioje maistui auginami gyvūnai nekentėtų.
„Įsivaizduoju, kad tai yra labai tolima ateitis. Jeigu žiūrime į tai, kur esame šiandien, kai kiekvienais metais milijonai gyvūnų Lietuvoje ir milijardai gyvūnų visame pasaulyje yra žiauriai kankinami, nežinau, kaip nueiti iki to, kad visi gyvūnai būtų gerbiami be jokių tarpinių žingsnių“, – sako Delfi pašnekovė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad organizacija „Tušti narvai“, siekdama padaryti viską, kad gyvūnai mažiau kentėtų, pirmiausia kalba apie pačio žiauriausio ir nereikalingiausio gyvūnų kankinimo atsisakymą.
„Jau šiandien reikia uždrausti narvus vištoms dedeklėms. Tam yra alternatyvų, vištas galima auginti kitaip. Juk didžioji dalis visuomenės – daugiau nei 80 proc. lietuvių – mano, kad nereikia laikyti vištų narvuose. Dėl to visi galime sutarti ir to siekti. Tas pats dėl paršelių kastravimo be nuskausminimo. Galime tiesiog atsisakyti šios praktikos. (…). Jeigu jau kastruojate, tai būkit mieli, suleiskite vaistų tam gyvūnui“ – akcentuoja už gyvūnų gerovę kovojanti Gabrielė.
„Mes kalbame apie pačius žiauriausius dalykus, kurių galima atsisakyti, taip žingsnis po žingsnio didinant gyvūnų gerovę. Bet ar įmanoma sukurti tokį pasaulį, kur gyvūnai iš viso nekentėtų, nežinau“, – priduria ji.
VMVT įvardija opiausias su gyvūnų gerove susijusias problemas Lietuvoje
Savo ruožtu VMVT, kuri Lietuvoje įgyvendina gyvūnų gerovės ir apsaugos politiką, specialistai patikslina, kad mūsų šalyje be anestezijos galima atlikti tokias veterinarines procedūras, kaip jaunesnių nei dviejų mėnesių amžiaus veršelių ragų užuomazgų šalinimas cheminiu būdu, jaunesnių negu septynių dienų amžiaus paršelių uodegų trumpinimas, jaunesnių nei septynių dienų amžiaus kuiliukų kastravimas.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kuri šalyje formuoja ūkinių gyvūnų politiką, atstovai pažymi, kad, pavyzdžiui, siekiant išvengti paršelių uodegų karpymo, reikėtų didinti plotą, kuriame laikomos kiaulės.
„Be to, kol paršeliai yra maži, į gardus turėtų būti dedami įvairūs žaislai – grandinės, medžio gabalai, kibirai, virvės ir t. t., – kai uodegos nėra trumpinamos. Kitu atveju, kiaulėms nukramčius viena kitai uodegas įvyksta įvairių užsikrėtimų, dėl kurių gyvuliai tik dar labiau kenčia“, – teigia ministerijos atstovai.
VMVT specialistai įvardija ir kitas šiuo metu aktualiausias su gyvūnų gerove susijusias problemas Lietuvoje. Tai, anot jų, – gyvūnų auginimas tik dėl jų kailio, jų laikymas nuolat pririšus – arklių pančiojimas, veršelių rišimas saitais, gyvūnų laikymas per dideliu tankumu, taip nesuteikiant jiems pakankamai vietos, gyvūnų transportavimas ilgus atstumus, ypač vasaros metu, kai aplinkos temperatūra kaista daugiau nei 30 °C.
Tarnybos atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad kailinių gyvūnų laikymo draudimas Lietuvoje įsigalios nuo 2027 m. Anot jų, tai yra didelis žingsnis gyvūnų gerovės link, o visa ES šiuo metu ruošia poziciją dėl kailinių gyvūnų laikymo šalyse narėse.
VMVT specialistai taip pat pažymi, kad vienas iš sprendimo būdų, kuris ženkliai pakeistų gyvūnų kasdienybę laikymo vietose, yra atsisakymas gyvūnus, ypač vištas dedekles, laikyti ankštuose narvuose.
„Aplinkos praturtinimas yra itin svarbus laikomų gyvūnų gerovei, todėl skatinimas savininkus ar laikytojus praturtinti aplinką atsižvelgiant į laikomų gyvūnų rūšį – parūpinti šepečius pasikasymui, sudaryti galimybę knisti, suteikti laipiojimui skirtą įrangą, naudoti nervų sistemą raminančią klasikinę muziką, žaislus ir kt. – taip pat pagerintų gyvūnų kasdienybę. Gyvūnų laisvės ribojimo juos nuolat laikant pririštus – arklių pančiojimo, karvių rišimo už ragų – draudimas taip pat būtų vienas iš sprendimo būdų, pagerinančių jų kasdienes laikymo sąlygas“, – Delfi pažymi VMVT.
VMVT: gyvūnų gerovę turintys užtikrinti įstatymai yra nuolat peržiūrimi, keičiami, griežtinami
VMVT specialistai taip pat patikina, kad Lietuvoje ūkinių gyvūnų įsigijimas, laikymas, transportavimas bei skerdimas, žudymas yra reglamentuotas tiek ES, tiek nacionaliniais teisės aktais.
„Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais nustatomi minimalūs visų ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai, kuriuose detaliai aprašomos savininko ar laikytojo atsakomybės, kiek kartų per dieną gyvūnai turi būti tikrinami, kaip turėtų būti įrengtos laikymo vietos, kad lauke laikomi gyvūnai turi būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ar kitų pavojų. Taip pat nurodoma, kad nesveikais ar sužeistais gyvūnais turi būti pasirūpinta nedelsiant ir kt.“, – įvardija tarnybos atstovai.
„Papildomai yra patvirtinti specialieji ūkinių gyvūnų – veršelių, kiaulių, vištų dedeklių, viščiukų broilerių ir kt. – gerovės reikalavimai. Kiaules, viščiukus broilerius prižiūrintys asmenys turi būti išklausę laikymo ir priežiūros mokymus, apimančius gyvūnų gerovės, jų fiziologijos, elgesio, biologinio saugumo ir kitas temas“, – priduria jie.
VMVT specialistai taip pat pabrėžia, kad gyvūnų gerovę turintys užtikrinti įstatymai yra nuolat peržiūrimi, keičiami, griežtinami.
„Keičiasi visuomenės požiūris, patys gyvūnai dėl jų selekcijos, veisimo praktikų, taip pat mokslo žinios, todėl įstatymų keitimas yra neišvengiamas procesas. Matydami poreikį, periodiškai inicijuojame pasiūlymus keisti įstatyminę bazę gyvūnų gerovės ir jų sveikatos užtikrinimo klausimais“, – teigia jie.
ŽŪM: skiriame daug dėmesio gyvūnų gerovei užtikrinti
Savo ruožtu ŽŪM, kuri šalyje formuoja ūkinių gyvūnų politiką, atstovai patikina, kad ministerija skiria daug dėmesio gyvūnų gerovei užtikrinti, o Lietuva visada aktyviai pritaria iniciatyvoms, kuriomis siekiama ją pagerinti.
„ŽŪM nuo 2023 m. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą įgyvendina Intervencinę priemonę „Gyvūnų gerovė“. Ja siekiama skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Priemonė taikoma galvijams, kiaulėms ir paukščiams. (….). Sudarius sąlygas ūkiniams gyvūnams išeiti į aptvarus, padidinant plotą tvartuose, jie daugiau juda, auga sveikesni, taip pat gerėja jų medžiagų apykaita, virškinimas ir kt.“, – Delfi pažymi ministerijos atstovai.
Lietuvoje pagal šią priemonę ūkininkai, norintys užtikrinti aukštesnius ūkinių gyvūnų gerovės standartus ir gerinti jų laikymo sąlygas, gali gauti valstybės paramą.
Vis dėlto ŽŪM pažymi ir tai, kad Lietuvoje sugriežtinus gyvūnų gerovės reikalavimus labiau nei tai daroma ES, būtų sunkinamos sąlygos vietiniams augintojams, jiems būtų sunku konkuruoti su kitų ES šalių, kurioms taikomi bendri ES gyvūnų gerovės reikalavimai, augintojais.
I. Pakarklytė: gyvūnai yra traktuojami kaip daiktai – dėl to kyla daugiausia problemų
Savo ruožtu gyvūnų gerovės srityje projektus teikianti Seimo narė Ieva Pakarklytė Delfi pažymi, kad su gyvūnų gerove susiję projektai kelią Seime skinasi itin sunkiai. Tai, anot jos, lemia ir dalies parlamentarų požiūris į gyvūnus, ir daug galios sprendimų priėmimui turinti gyvulininkystės industrija.
„Jeigu Seime nėra daugumos, kad įstatymu būtų uždraustas šunų rišimas prie būdos, tai vos pradedame kalbėti apie fermose laikomus ūkinius gyvūnus, prasideda didelis pasipriešinimas“ – sako I. Pakarklytė.
„Tai yra skirtingų pasaulėžiūrų susidūrimas. Vienoje gyvūnai suprantami kaip jaučiančios, kenčiančios ir turinčios visą spektrą emocijų būtybės, kitoje jie traktuojami kaip daiktai, skirti funkcijai atlikti – tai yra pamaitinti žmones, o jų gerovė nėra svarbi“, – priduria Seimo narė.
Ji taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos teisinę sistemą ir ūkiniai gyvūnai, ir augintiniai yra laikomi daiktais, o ne jaučiančiomis būtybėmis.
„Dėl to kyla daug problemų. Jeigu kalbėdami apie augintinius dar pastebime daugiau supratimo, nes didelė dalis Lietuvos gyventojų juos turi, tai apie fermose laikomus gyvūnus yra pamirštama. Taip pat atsiranda ir supriešinimas – kadangi gyvūnai tampa maistu, kas yra pirmojo būtinumo prekė, sakoma, kad didinant jų gerovę, maistas neva taps brangesnis. Bet tai nėra tiesa“, – akcentuoja I. Pakarklytė.
Ne tik Lietuvos problema: Čekijos gyvūnų teisių gynėjai atkreipia dėmesį į kančias keliantį gyvūnų transportavimą
Pasaulinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Compasion in world farming“ ataskaitoje pažymima, kad visoje ES apie 300 milijonų ūkinių gyvūnų yra priversti visą gyvenimą arba didelę dalį jo praleisti ankštuose narvuose, o tai kenkia jų gerovei ir neleidžia patenkinti būtinų poreikių.
„ES ūkiuose narvuose yra laikomos ne tik kiaušinius dedančios vištos, bet ir milijonai triušių, kiaulių, putpelių, ančių, žąsų, veršelių ir kt. Tokia ūkininkavimo sistema jiems sukelia dideles kančias“, – rašoma ataskaitoje.
Čekijos naujienų portalo Deník Referendum žurnalistas Petr Jedlicka Delfi sako, kad didžiausios gyvūnų gerovės problemos šalyje yra susijusios su prastomis vištų laikymo sąlygomis, taip pat pažeidimais gyvūnus transportuojant.
„Prekybos centras „Albert“ Čekijoje pelnosi iš gyvūnų kančių. Jis savo pirkėjams siūlo vištas iš žiauriausių ūkių. Paukščiai čia gyvena susispaudę ant nuo išmatų įmirkusio kraiko. Vištos dažnai negali gauti vandens ir maisto, jos turi skausmingų žaizdų ant kojų ir pilvų, serga įvairiomis ligomis. Vištos yra laikomos taip, kad išaugtų kuo greičiau. Joms dar esant gyvoms lūžta kaulai, nes kūnas nespėja natūraliai vystytis“, – teigia gyvūnus ginančios kampanijos „Alberto žiaurumas“ vadovas Radimas Trojanas, kurį cituoja P. Jedlicka.
„Ilgas ir varginantis transportavimas reiškia neįsivaizduojamas gyvūnų kančias. Jų kelionė prasideda sunkvežimiuose ar laivuose, kur gyvūnai būna prispausti vienas prie kito, neturi pakankamai vandens, maisto ar poilsio, juos degina karštis ar stingdo šaltis. Daugelis jų susižeidžia, suserga arba net neišgyvena kelionės. Kasmet iš Čekijos eksportuojama dešimtys tūkstančių gyvų gyvūnų, kurie toliau auginami ir skerdžiami už ES ribų – Turkijoje, Alžyre, Irake, Libane, Kazachstane ir kitose šalyse. Vokietija ar Nyderlandai jau yra uždraudusios gyvų gyvūnų eksportą už ES ribų. Turėtume imti iš jų pavyzdį ir nutraukti šį nereikalingą žiaurumą“, – sako gyvūnų apsaugos organizacijos OBRAZ kampanijos „Geresni įstatymai gyvūnams“ vadovas Pavelas Buršíkas, kurį taip pat cituoja P. Jedlicka.
Žurnalistas, remdamasis gyvūnų apsaugos organizacijų duomenimis, taip pat pažymi, kad po didelio visuomenės spaudimo politikams 2020 m. Čekijoje buvo patvirtintas draudimas nuo 2027 m. narvuose auginti vištas dedekles. Vis dėlto, anot jo, kitų rūšių gyvūnai – kaulės, triušiai, putpelės, veršiukai ir kt. – toliau laikomi visiškai nepritaikytuose narvuose.
Organizacijos „Compassion in World Farming“ atstovė Ispanijoje Patricia de Rada Ispanijos naujienų portalui El Confidencial pažymėjo, kad Ispanijoje 87 proc., o tai yra maždaug 85 000 000, ūkinių gyvūnų vis dar yra laikomi narvuose.
„Juose laikomų gyvūnų skaičiaus didėjimo priežastis yra įvairialypė. Nepaisant didėjančio supratimo apie ūkinių gyvūnų gerovės svarbą aplinkai ir visuomenės sveikatai, daugelyje šalių dėl ekonominio spaudimo ir pigių gyvūninės kilmės produktų paklausos ir toliau taikoma intensyvaus ūkininkavimo praktika“, – teigia ji.
„Be to, kyla problemų, susijusių su teisės aktų pakeitimais. Padėtį dar labiau sunkina pramonės lobistinių grupių, turinčių didelę galią formuojant žemės ūkio politiką, įtaka. Šios grupės priešinasi perėjimui prie sistemų be narvų, trukdo gyvūnų gerovės gynėjų reformoms ir dar labiau įtvirtina narvų naudojimą gyvulininkystėje“, – priduria gyvūnų teises ginanti Patricia de Rada.
Ar turime, į ką lygiuotis?
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė G. Vaitkevičiūtė, paklausta, į kokias šalis galima lygiuotis, kalbant apie gyvūnų gerovę, pamini Austriją, Vokietiją ir Nyderlandus.
„Austrija yra ta šalis, kuri labai seniai pradėjo griežtinti gyvūnų gerovės įstatymus ir drausti pačias žiauriausias praktikas. Valstybėje kailių fermos, cirkas su gyvūnais, bandymai su žmogbeždžionėmis, narvai vištoms dedeklėms uždrausti seniai. Vokietija taip pat yra geras pavyzdys. Ten didžioji dalis vištų nebelaikomos narvuose. Nors tokio draudimo ir nėra, socialiai atsakingi verslai, visuomenė tiesiog nebeperka narvuose laikomų vištų kiaušinių“, – sako ji.
Delfi pašnekovė taip pat pamini Nyderlandus, kur ant gyvūninės kilmės produktų yra ženklinimas pagal gyvūnų gerovės lygį.
„Šalyje yra įvesta trijų žvaigždučių sistema. Jeigu perki produktą pažymėtą trimis žvaigždutėmis, gali būti tikras, kad tas produktas atitinka tam tikrus gyvūnų gerovės standartus – jis galėjo išeiti į lauką, juo buvo tinkamai rūpinamasi. Šį žymėjimą kartu su ES ekologiniu ženkliuku Nyderlandų gyventojai atpažįsta labiausiai iš visų. Žmonės juo pasitiki. Tai labai geras būdas paskatinti ir verslą keistis, ir informuoti visuomenę, ir leisti žmonėms rinktis pagal jų etinius įsitikinimus“, – sako ji.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje net jei ir norėtume rinktis etiškesnį produktą, negalime to daryti, nes tiesiog tam nėra žymėjimo. Išskyrus kiaušinius – nustatytas jų ženklinimas, kuris vartotojui padeda apsispręsti rinktis kiaušinius, gautus iš vištų, auginamų ne narvuose, ant kraiko ar laisvai laikomų vištų. Kitais atvejais parduotuvėse produktų su tokiu žymėjimu nenusipirksite. Netgi jeigu ant produkto ir yra parašyta kažkas apie gyvūnų gerovę, negalime būti tikri, kad iš tiesų taip yra, nes toks žymėjimas nėra reglamentuojamas“ , – priduria G. Vaitkevičiūtė.
„Tušti narvai“ įkūrėja taip pat pažymi, kad kalbant apie gyvūnų gerovės užtikrinimą labai svarbus ne tik visuomenės ar politikų įsitraukimas į problemų sprendimą, bet ir verslų socialinė atsakomybė.
„Kad problemos būtų išspręstos, viskas turi veikti kartu. Galima nukreipti komunikaciją ir į verslus, kurie perka gyvūnų produkciją. Pavyzdžiui, kailių industrijai buvo suduotas smūgis, kai šimtai įmonių pradėjo atsisakyti kailio“, – sako ji.