Pagal Gamtos atkūrimo reglamentą iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti. Juo siekiama įgyvendinti ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus.
Šiame teisės akte numatyti ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui didinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose šalinti, apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti bei pasodinamų medžių skaičiui didinti, praneša Aplinkos ministerija.
Gamtos atkūrimo reglamentui pritarė 20 valstybių: Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija. Prieš balsavo 6 šalys: Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija, Belgija susilaikė.
L. Paškevičiūtė: šis teisės aktas verčia pereiti nuo pažadų prie veiksmų
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė sako, kad Gamtos atkūrimo reglamentas yra kertinis Europos lygio teisės aktas, kuris suteikia viltį, kad bus įgyvendinti seni tarptautiniai pažadai, išsakyti tiek Europos Sąjungoje, tiek Jungtinėse Tautose.
„Daug kur būdavo labiau deklaruojama, kad sieksim, darysim. Šis teisės aktas įpareigos parengti nacionalinius gamtos atkūrimo planus. Tai yra kertinis elementas, nes be plano sunku ir reikiamus pinigus surinkti, ir tikslus įgyvendinti“, – teigia ji.
„Iš principo, šis teisės aktas verčia pereiti nuo pažadų prie veiksmų. Tokia jo reikšmė“, – priduria Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Daugiausia dėmesio bus skiriama „Natura 2000“ teritorijoms
L. Paškevičiūtė atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos gamtos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms.
„Pirmas žingsnis, sakyčiau, yra net ne atkūrimas, o būtent (ekosistemų – Delfi) degradacijos stabdymas“, – sako ji.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė taip pat pažymi, kad tikėtina, jog Lietuvoje daugiausia dėmesio bus skiriama miškų, pievų buveinėms, saugomoms rūšims.
„Dėmesio taip pat bus skiriama ir upėms. Jau pradėjome griauti užtvankas. (…). Labai tikiuosi, kad bus koncentruojamasi ir į mūsų miestus, kuriems reikėtų nuo trinkelizacijos pereiti prie tikro žalinimo“, – priduria pašnekovė.
Kas laukia ES valstybių narių?
L. Paškevičiūtė sako, kad kiekviena šalis per dvejus metus turės parengti vadinamą nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kurio paruošimą ir kryptis prižiūrės Europos Komisija.
Pagal naująsias taisykles visos ES valstybės narės turi iš anksto sukurti ir pateikti Komisijai nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip jos įgyvendins užsibrėžtus tikslus. Šalys taip pat turi stebėti ir teikti ataskaitas apie padarytą pažangą, remdamosi visos ES biologinės įvairovės rodikliais. Dabar reglamentas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios, pažymima Europos Sąjungos Tarybos interneto svetainėje.
Briuselio sostinės regiono vyriausybės ministras, atsakingas už klimato kaitą, aplinką, energetiką ir dalyvaujamąją demokratiją, Alainas Maronas džiaugiasi pirmadienį vykusiu balsavimu dėl šio teisės akto, dėl kurio Europos Parlamentas ir Taryba susitarė beveik prieš metus.
„Tai sunkaus darbo, kuris pasiteisino, rezultatas. Mūsų aplinkos apsaugos srityje nėra laiko pertraukai. Šiandien ES Taryba nusprendė atkurti Europos gamtą, taip apsaugodama jos biologinę įvairovę ir Europos piliečių gyvenamąją aplinką. Mūsų pareiga – ne tik reaguoti į skubų biologinės įvairovės Europoje nykimą, bet ir sudaryti sąlygas Europos Sąjungai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus. Europos delegacija į kitą Šalių konferenciją galės vykti pakelta galva“, – sakė jis.
Priimtas labai maža balsų persvara
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė L. Paškevičiūtė pažymi, kad reglamentas buvo priimtas labai trapia balsų persvara.
Balsavimo dėl šio teisės akto metu reikėjo surinkti valstybių, kuriose gyvena ne mažiau nei 65 proc. ES gyventojų, balsų. Buvo surinkta daugiau nei 66 proc.
„Buvo labai svarbu, kad nė viena šalis nepersigalvotų, tarkime Lietuva galimai turėjo ketinimų keisti poziciją. (…). Sužinojusios apie galimus Vyriausybės ketinimus išsižadėti Gamtos atkūrimo reglamento, nevyriausybinės organizacijos – Aplinkosaugos koalicija, Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos ornitologų draugija – kreipėsi į Vyriausybę ir Europos reikalų komitetą bei pakvietė kitas organizacijas, mokslininkus ir visuomenę raginti Europos reikalų komitetą išlaikyti Lietuvos palaikymą reglamentui. Per dieną surinkta beveik 700 palaikančiųjų parašų. Tai rodo, kad Lietuvos visuomenei gamta rūpi ir palaikymas gamtos atkūrimui yra“, – anksčiau pranešime spaudai rašė L. Paškevičiūtė.
Tuo metu birželio 14 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad tikslas nebuvo keisti pozicijos, bet įsitikinti visų politinių jėgų sąmoningu pritarimu, rašė naujienų agentūra ELTA.
„Aš sakyčiau, kad tai yra per svarbus klausimas, jog Vyriausybė pati savo pasitarime be platesnių diskusijų priimtų sprendimą, tada jis nukeliautų į tarybą ir prasidėjus reglamento įgyvendinimui visi vienas į kitą žiūrėtų bei klaustų, kas jam pritarė“, – teigė I. Šimonytė.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tame pačiame posėdyje sakė, kad svarstant reglamentą, jis buvo sušvelnintas, pagal valstybių narių siūlymus pakeisti kai kurie aspektai.
Anot jo, tarp šių pakeitimų buvo išimties taikymas poligonuose ir krašto apsaugos sistemoje, daugiau lankstumo reguliuojant durpynus ir pasirenkant miškų sistemos būklės rodiklius.
„Mes kartu su Danija prašėme išimties, kad gamtos atkūrimo reglamentas nebūtų taikomas poligonuose ir krašto apsaugoje. Į tai atsižvelgta. Kartu su Latvija prašėme lengvesnio durpynų reguliavimo. Vėlgi į tai atsižvelgta. Ir nebeliko privalomų miško ekosistemų nurodymų, pavyzdžiui negyvos medienos kiekio miškuose, jis buvo pašalintas iš rodiklių“, – aiškino aplinkos ministras.
S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva reglamentą visais derinimo etapais palaikė.
Reglamentas sulaukė kritikos
Italijos žiniasklaidos priemonės „Il Sole 24 Ore“ žurnalistas Alberto Magnani naujienų portalui „Delfi“ pirmiausia pažymi, kad Italijos vyriausybė yra viena iš šešių, balsavusių prieš Gamtos atkūrimo reglamentą.
„Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Giorgia Meloni vadovaujama vyriausybė pateikė du argumentus: galimą riziką Italijos žemės ūkio produktų tiekimo grandinei ir disproporciją tarp pernelyg griežtų teisės aktų bei suvaržymų stokos dideliems konkurentams, pavyzdžiui, Kinijai“, – sako A. Magnani.
Milano universiteto profesoriaus Giorgio Vacchiano teigimu, pirmasis argumentas yra trumparegiškas, tai – žemės ūkio sektoriaus nepasitenkinimas.
„Gamtos atkūrimas naudingas visai visuomenei, jis svarbus tiek žmonių sveikatai, tiek biologinės įvairovės apsaugai, tiek paties žemės ūkio produkcijai užtikrinti“, – pabrėžia profesorius ir priduria, kad vis dėlto yra svarbu, jog reglamento taikymo išlaidos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams, o ne užkrautos vien ūkininkams.
Antras Italijos vyriausybės argumentas prieš Gamtos atkūrimo reglamentą, anot G. Vacchiano, skamba kaip geopolitinis ir yra dar nepatikimesnis.
„Europa iš tiesų yra avangarde, tačiau ji vis tiek turi saugoti savo gamtą. Bet kokiu atveju jos siekis yra pateikti save kaip dorą modelį“, – pažymi profesorius.
Savo ruožtu Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Lola García-Ajofrín pabrėžia, kad reglamentą ypač kritikavo Europos liaudies partija. Panaši situacija, anot jos, susiklostė ir Ispanijoje, kur opozicinė Liaudies partija kovo mėnesį Kongrese pateikė pasiūlymą, ragindama vyriausybę ES Ministrų Taryboje atmesti Gamtos atkūrimo reglamentą.
Partija teigė, kad reglamentas yra „neproporcingas ir ideologinis“. Liaudies partijos sekretoriaus pavaduotoja Paloma Martín, atsakinga už tvarų vystymąsi, pabrėžė, kad įstatymas yra neatsakingas, nes jame nėra poveikio vertinimo. Ji įspėjo, kad jei reglamentas bus įgyvendintas, kils rimta grėsmė Ispanijos kaimo vietovių ekonominiam tvarumui. P. Martín pakartojo, kad Ispanijos Liaudies partija pasisako už tvarumą ir kovą su klimato kaita, bet ne tokiu būdu, koks nurodytas Gamtos atkūrimo reglamente, rašoma partijos pranešime spaudai.
Pagrindinės Ispanijos ūkininkų organizacijos ASAJA vadovas José María Castilla naujienų portalui „El Confidencial“ sakė, kad Ispanija yra šalis, kurioje – daugiausia „Natura 2000“ teritorijų.
„Praktiškai tai reiškia, kad Gamtos atkūrimo reglamentas bus įgyvendinamas beveik 40 proc. visos Ispanijos teritorijos“, – pabrėžė J. María Castilla.
„Suprantu, kad kitose valstybėse narėse šio įstatymo taikymas neturės tokio didelio poveikio, tačiau Ispanijoje – turės. Sektoriui šis reglamentas buvo savotiškas dūris peiliu į nugarą, nes jis atsirado iš karto po Europos Parlamento rinkimų, kai daugelis partijų davė pažadus žemės ūkį iškelti į pirmą vietą. Nepraėjo nė dvi savaitės, o mes matome, kad jos tęsia seną kaimo ir miesto vietovių supriešinimo politiką“, – pridūrė jis.
Aplinkosaugos organizacijos ir aktyvistai dėl balsavimo džiaugiasi
Vis dėlto nors Ispanijoje Gamtos atkūrimo reglamentas sutiktas dvejopai, šalis buvo tarp dvidešimties jam pritarusių valstybių.
Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė L. García-Ajofrín primina, kad balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento keletą kartų buvo atidėtas. Ji taip pat pažymi, kad ilgas diskusijas ir skirtingas pozicijas, dėl kurių taip ilgai užtruko įstatymo priėmimas, Ispanijos trečioji viceprezidentė ir ekologinio perėjimo ministrė Teresa Ribera apibūdino kaip siaubo filmą.
„Instituciniu požiūriu tai, ką matėme, sakyčiau, yra siaubo filmas“, – sakė T. Ribera, kurią cituoja Ispanijos agentūra EFE.
„Patvirtinta! Europa įsipareigoja atkurti gamtą! Ačiū visiems už lankstumą ir pastangas“, – po Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimo savo X paskyroje paskelbė ministrė.
Ispanijos aplinkosaugos organizacijos „Amigos de la Tierra“, „ClientEarth“, „Ecologistas en Acción“, „Greenpeace“, „SEO/BirdLife“ ir „WWF Spain“ džiaugiasi, kad ES Aplinkos ministrų taryba ratifikavo šį reglamentą.
„Ši reguliavimo sistema – tai istorinė galimybė atkurti gamtą Europoje kritiniu momentu, kai žemynas susiduria su potvyniais, sausromis, gaisrais“, – pranešime spaudai teigė organizacijų atstovai.