Elektromobilių populiarumas stebimas visoje Europoje. Naujai registruotų elektromobilių dalis rugsėjį išaugo beveik 4 proc. iki daugiau nei 17 proc., o hibridų – iki 27,4 proc. Tuo tarpu rinkoje ilgą laiką lyderiavę dyzeliniai automobiliai užleido savo pozicijas. Jų įregistruota tik 12,8 proc. Europoje traukėsi ir benzininių automobilių įregistravimo mastai, o kai kuriose rinkose jie mažėjo reikšmingai: Prancūzijoje trečdaliu, Vokietijoje – 15 proc.
Kalbant apie Lietuvą matyti, kad didžioji dalis elektromobilių ar hibridinių transporto priemonių sutelkta didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Augančią inovatyvių automobilių paklausą, anot ekspertų, skatina įvairios reguliacinės ir paramos priemonės bei tobulėjanti technologija. Kaip pastebi „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė, jeigu anksčiau didžiausia kliūtimi, įsigyti elektra varomus automobilius, gyventojai įvardindavo mažos talpos baterijas ir ypač ilgą kelionės trukmę, tai šiuo metu situacija kitokia.
„Didėjant baterijų talpai ir jų efektyvumui nuvažiuojamas atstumas išaugo kelis kartus, o modernūs įkrovimo sprendimai įkrovimo laiką sutrumpino iki vos 15-30 minučių. Tai reikšmingai keičia vartotojų patirtį“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Pastebima, kad artimiausiu metu didės elektromobilių bei hibridinių transporto priemonių prieinamumas. L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, technologija pinga, o Europoje atsiranda brandžių rinkų, pavyzdžiui Skandinavijos šalys, iš kurių naudotų automobilių importas į Lietuvą neabejotinai augs.
Rinka traukiasi, bet gyventojai nepritaria
Dyzeliniai automobiliai karaliavo Europos rinkoje ilgus metus. Rumunijos portalo „Hot news“ duomenimis, prieš dešimtmetį dyzeliniai automobiliai užėmė nuo 50 iki 70 proc. rinkos, o šiuo metu jų populiarumas sumenkęs iki 10 proc. ir toliau palaipsniui krenta.
Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ žurnalistė Petr Jedlička atkreipia dėmesį, kad jų šalyje stipriai jaučiamas visuomenės nepasitenkinimas įvedamais ribojimais ir mažėjančiu dyzelinių automobilių prieinamumu. Kol kas Čekijoje netaikomi jokie ribojimai, tuo labiau draudimai. Kitokia negu visoje ES situacija aiškinama čekų prisirišimų prie tradicinių automobilių modelių, ypač vietinių Škodų, kurios visada buvo gaminamos su vidaus degimo varikliais. Netgi viešojoje erdvėje mažai kalbama apie dyzelinių variklių trūkumus. Dažniausiai akcentuojamas tik faktas, kad su dyzeliniu automobiliu gali kilti keblumų pasiekiant kitas Vakarų Europos sostines, kuriose ribojimai įvedami, tačiau pati Čekija jų planuoti neketina.
Nepaisant augančio susidomėjimo elektromobiliais ar hibridiniais automobiliais, Lietuvos keliuose vis dar važiuoja daugiau nei milijonas dyzeliniu kuru varomų lengvųjų automobilių. Šalyje įvesti mokesčiai taršių automobilių savininkams, didieji miestai imasi ribojimų, bet kol kas šios priemonės dyzelinių automobilių patrauklumą mažina tik palaipsniui, o daugiausiai kritikos tenka elektromobilių įkrovimo ir priežiūros infrastruktūrai.
