Dažnas prioretizuoja patogumą
Pasak Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atstovų, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai nuosavais automobiliais keliavo net 91,7 proc., o viešuoju transportu – 5,1 proc. Keliavimas automobiliu – vienas iš kasdienių žmogaus veiksnių, labiausiai prisidedančių prie nuolat aštrėjančios klimato kaitos situacijos planetoje. Vis dėlto, akivaizdu, kad į politikų raginimus keisti savo įpročius ir rinktis tvaresnes bei gamtai draugiškesnes priemones įsiklauso tikrai ne visi.
„Esu įpratęs važinėti automobiliu ir tą darau kasdien. Vykstu į paskaitas, iš jų namo, pakeliui, prireikus, užsuku į parduotuvę. Keliaudamas automobiliu, o ne, pavyzdžiui, viešuoju transportu, lengviau planuoju savo laiką ir nesusiduriu su tokiomis problemomis, kaip troleibuso vėlavimas, žmonių spūstys jo viduje ir panašiai“, – teigė vaikinas.
Tiesa, Lietuvoje turime ir išties pavyzdingų keliautojų pavyzdžių. Štai jaunoji pašnekovė teigė viešojo transporto galimybe besinaudojanti kasdien, o šį įprotį esą įsiugdė tada, kai atsikraustė gyventi į sostinę.
„Dabar į paskaitas kasdien keliauju viešuoju transportu ir nejaučiu jokio diskomforto. Man, iš esmės, yra netgi patogu, kad atvykusi į tam tikrą vietą neturiu galvoti, kur prisiparkuoti automobilį, kiek tai kainuos ir panašiai“, – teigė mergina.
Viešuoju transportu universitetą kasdien vykstanti lietuvaitė taip pat pasidžiaugė, kad keliaudama šiuo būdu ji ne tik prisideda prie planetos išsaugojimo, bet ir sutaupo nemažai pinigų.
„Kai pagalvoju, išties nemažai sutaupau, važiuodama viešuoju transportu. Kiekvieną mėnesį perku bilietą, kuriam gaunu dar ir studentams taikomą nuolaidą. Už tiek, kiek kainuoja jis, degalus į savo automobilį net pilti būtų juokinga“, – pastebėjimais dalijosi ji.
Traukiniais teigė nesinaudojantys dažnai
Lietuvos jaunuolių taip pat teiravomės, kaip dažnai viešuoju transportu jie naudojasi keliaudami ne tik miesto ribose, bet ir už jų. Dalis jų šia galimybe naudojasi išties dažnai.
„Iš tikrųjų, tarpmiestiniu autobusu tenka pasinaudoti gana dažnai. Patogu tai, kad, dažnu atveju, man pavyksta rasti patogiai suplanuotus maršrutus, prisitaikyti studentams numatytą nuolaidą bilietui ir panašiai. Mane tenkina ir tarpmiestinių autobusų būklė. Jie būna itin tvarkingi, neretai turi ir tokius patogumus, kaip, pavyzdžiui, galimybę pasikrauti savo įrenginius, vairuotojai puikiai ir saugiai vairuoja“, – pastebėjo mergina.
Tiesa, į kitus miestus ji teigė keliaujanti tik autobusais, o traukiniu – ne.
„Tiesą pasakius, turbūt tik kartą esu vykusi į kitą miestą traukiniu. Nežinau, kodėl taip yra. Ko gero, autobusas man yra tapęs savotišku įpročiu, nes juo tenka važiuoti gerokai dažniau. Be to, kiek esu pasidomėjusi, autobusų tvarkaraščiai, mano atveju, yra palankesni nei traukinių“, – teigė pašnekovė.
Jai antrino ir kalbintas vaikinas.
„Apskritai, į kitus miestus keliauju gana retai, tačiau, jeigu reikėtų apie tai pagalvoti, pirmiausia, žinoma, prioritetą teikčiau automobiliui, vėliau autobusui, o tik tada pagalvočiau apie keliavimo traukiniu galimybę“, – teigė jis.
Kaip anksčiau minėjo jaunoji pašnekovė, kelionės troleibusais ir autobusais Lietuvos sostinėje jai atsieina žymiai pigiau, nei keliaujant nuosavu automobiliu, mat studentams, norintiems įsigyti bilietus, yra taikomos įvairios nuolaidos. Tą patį verta pažymėti ir kalbant apie keliones traukiniu. Mokinių ir studentų bilietams keliaujant Lietuvoje yra taikoma net 50 procentų lengvata.
Kodėl Lietuvoje verta rinktis kelionę traukiniu?
Lietuvos geležinkelių įvardijama statistika rodo, kad „LTG Link“ pervežamų klientų skaičius pastaraisiais metais augo maždaug 7 proc. ir 2023 m. pasiekė apie 5 mln. keleivių. 4,7 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 220 tūkst. daugiau nei 2022 metais ir 115 tūkst. daugiau nei iki šiol rekordiniais 2019 metais. Rodos, skaičiai įspūdingi ir įrodantys, kad keliavimą traukiniais Lietuvoje atranda vis daugiau žmonių.
„Kuriame naują keliavimo traukiniu kultūrą. Šiandien jau turime aktyvią ir gausią traukiniautojų bendruomenę – tai žmonės, kurie keliauja traukiniais pramogauti, dirbti, tuo mėgaujasi ir kelionės traukiniu laukia bene tiek pat, kiek ir kelionės tikslo“, – buvo teigiama „LTG Link“ komentare.
Pasak „LTG Link“ atstovų, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva Europoje pirmauja nuvažiuotų kilometrų skaičiumi automobiliais. „LTG Link“ turi didžiulį potencialą būtent automobilių vairuotojus pakviesti keliauti traukiniais, siūlant tvarią, konkurencingą ir dar patogesnę paslaugą.
„Kelionė traukiniu – puiki alternatyva kelionei automobiliu, kai tikslą pasiekti galima nevairuojant, negaištant laiko spūstyse, traukiniauti patogu, nes važiuojant galima naudotis Wi-Fi interneto ryšiu ir įkrauti įrenginius, keliautojų laukia platus gėrimų ir užkandžių asortimentas. Keleiviai gali keliauti kartu su dviračiais ir savo mylimais augintiniais“, – pasakojo „LTG Link“ atstovai.
Komentare taip pat buvo teigiama, kad pavasaris ir vasara – aktyviausias kelionių traukiniais laikas, o tą puikiai įrodo ir turimi duomenys.
„Jeigu šaltuoju metų laiku traukiniais dažniausiai keliauja nuolatiniai klientai, tai vasarą traukiniauti pradeda ir tie, kuriems traukinys galbūt nėra kasdienė transporto priemonė. Šiltuoju metų laiku traukiniautojų skaičius išauga 22 proc. Per vieną dieną traukiniauti gali iki 20 tūkstančių keleivių, vidutiniškai kasdien Lietuvoje traukiniais keliauja apie 12 tūkstančių žmonių. „LTG Link“ kasdien siūlo rinktis iš daugiau nei 170 reisų, kurie aplanko daugiau nei 100 vietovių. Populiariausi mūsų maršrutai: Vilnius-Kaunas-Vilnius ir Vilnius-Klaipėda-Vilnius“, – statistika dalijosi „LTG Link“.
Pašnekovai taip pat išskyrė priežastis, dėl kurių rinktis kelionę traukiniu yra verta. Visų pirma, dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad kelionės traukiniu – ne tik patogios ir komfortiškos, bet ir tvarios.
„Traukiniai yra viena iš ekologiškiausių transporto priemonių. Traukiniaudami žmonės prisideda prie anglies dioksido pėdsako mažinimo – vienam traukinio keleiviui tenka gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Traukiniai, palyginus su automobiliais, išmeta -77% mažiau CO2“, – buvo teigiama komentare.
Be to, dėmesys yra atkreiptinas ir į kelionės traukiniu metu užtikrinamą saugumą.
„Traukiniai – viena saugiausių transporto priemonių. Statistiškai kelionė geležinkelio bėgiais yra keliasdešimt kartų saugesnė nei kelionė autotransportu“, – teigė „LTG Link“ atstovai.
Taip pat, traukinys yra patogi vieta darbui, kurioje kelionės laiką galima išnaudoti išties produktyviai. Kad darbas traukiniuose vyktų sklandžiau – „LTG Link“ traukinius aprūpina net ir palydoviniu ryšiu.
„Šiuo metu palydovinis ryšys yra įrengtas trijuose, o rudenį jis bus įrengtas ir dar keturiuose traukiniuose, kurie kursuos populiariausiais maršrutais Vilnius–Ryga ir Vilnius–Klaipėda. Kituose traukiniuose iki metų pabaigos numatyta sustiprinti 5G interneto ryšį. Nenuostabu, kad vis daugiau Lietuvos verslo įmonių savo darbuotojų kelionėms perka traukinio bilietus – su daugiau nei 500 įmonių sudarytos partnerystės sutartys, atsiradus maršrutui Vilnius–Ryga–Vilnius, traukinio bilietus savo darbuotojams perka įmonės, turinčios atstovybes Latvijos sostinėje“, – teigė „LTG Link“ atstovai.
Galų gale, traukiniuose nesunku užmegzti ir naujas pažintis su kitais keleiviais, ir galima keliauti su savo augintiniais, yra galimybę transportuotis savo dviračius, paspirtukus ar kitas mikromobilumo priemones bei rinktis iš daugybės skirtingų laikų ir maršrutų. Nepamirškime svarbiausio – vaizdingi traukinių maršrutai atveria galimybes stebėti nuostabią Lietuvos gamtą.
„LTG Link“ lietuvaičiams kasdien siūlo ne tik daugiau nei 170 skirtingų reisų, bet ir patrauklias paslaugų kainas. Kaip jau minėta, traukinių bilietus su nuolaidomis gali įsigyti studentai ir moksleiviai, taip pat – senjorai, asmenys turintys individualių poreikių, laisvės kovų dalyviai ir tam tikros kitos žmonių grupės. Beje, gyventojams yra sudaromos sąlygos įsigyti ir terminuotus bilietus.
Rumunija dideliu aktyvumu geležinkeliuose nepasižymi
Kol Lietuvos geležinkeliai džiaugiasi kiek didėjančiais keliautojų srautais, kitoms Europos šalims tenka ir nusivilti. Štai Rumunijoje tokių keliautojų skaičius nuo 1990 m. sumažėjo net penkis kartus, o bendras automobilių parkas šalyje yra net šešis kartus didesnis ir viršija daugiau 8 mln., skelbia Rumunijos žiniasklaida.
Rumunija – Europos sąjungos šalis, turinti vieną ilgiausių geležinkelių tinklų (10 000 km.), tačiau per pastaruosius 30 metų į šios srities plėtrą valstybė investavo išties mažai. Šalyje buvo uždaryta daugiau 40 geležinkelio ruožų, o vienintelė naujai atsiradusi jungtis – tai tiesioginė linija į Bukarešto tarptautinį oro uostą. Be to, per pastaruosius 20 metų šalis nepirko jokių naujų traukinių.
Deja, užuot važiavę traukiniu, Rumunijos keleiviai taip pat mieliau naudojasi savo automobiliais arba kitu viešuoju transportu. Automobilis Rumunijoje tampa patrauklesne transporto priemone už traukinį, mat ten lokomotyvai ir vagonai yra labai seniai – vidutinis jų amžius siekia net 40-45 metus. Pasak rumunų žiniasklaidos, lokomotyvai šalyje genda bene kasdien, o pagalbos kelyje traukiniams gali tekti laukti net daugiau nei dvi valandas.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Rumunijoje studentai, norintys keliauti traukiniu, gali džiaugtis tam tikromis lengvatomis. Studentams Rumunijoje taikoma net 90 procentų nuolaida traukinio bilietų kainai. Rumunijos žiniasklaida pastebi, kad šalyje labai išaugo bilietus internetu perkančiųjų keliautojų dalis. Taip pat, juos įsigyti galima ir pačiuose traukiniuose, naudojant debeto ar kredito korteles.
Jau šiais metais Rumunijos geležinkelius pagaliau pasieks tam tikros naujovės. Pasak rumunų žiniasklaidos, 2024-ųjų gruodį į šalį turėtų atvykti pirmieji „Alstom“ traukiniai. Be to, dabar pradedama kalbėti ir apie geležinkelių plėtrą didžiuosiuose šalies miestuose.