Ispanijos „Rovila i Virgili“ universiteto transporto ekonomikos dėstytojas Ricardo Flores Fillol įsitikinęs, kad reguliacija būtina, nes Europoje auga mirtingumas nuo oro taršos, o spūstys kenkia verslui kur kas labiau nei parkavimo mokestis.
„Nuostoliai, apie kuriuos kalba verslas, nėra susiję su apribojimais, jie susiję su spūstimis. Net įvedus parkavimo ribojimus ar mažos taršos zonas senamiesčiai lieka pasiekiami. Tuo tarpu kamščiuose sėdintys žmonės tuo metu neapsiperka ir nevakarieniauja restorane, o galiausiai, net pasiekę tikslą, jame praleidžia mažiau laiko“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, svarbiausias aspektas yra tinkamai išvystyta infrastruktūra ir ypač viešasis transportas tam, kad mažos taršos zonos ar parkavimo kainos didinimas būtų veiksmingas.
Panašią poziciją dėsto ir Vilniaus savivaldybės atstovai, paklausti, kodėl parkavimo mokestis kai kuriose zonose kils kone dvigubai.
„Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų Vilniuje užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau viso laiko, vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas, dėl to didėja oro ir triukšmo tarša, kyla papildomos spūstys piko metu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų apyliges dalis, po maždaug 30 proc. Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė“, – teigia savivaldybės specialistai.
Savivaldybės duomenimis, Vilniuje automobilių stovėjimo įkainiai išsiskiria tarp Europos Sąjungos sostinių – pigiausios parkavimo zonos kaina yra mažiausia, o net ir brangiausios zonos įkainis išlieka vienas mažiausių Tokia tendencija bus išlaikyta net ir padidinus tarifus.
Kauno keliu sukti kol kas nežada
Vilniaus savivaldybė, kaip ir kitos didmiesčių bei kurortinės savivaldybės, Alternatyviųjų degalų įstatymu yra įpareigota ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti mažos taršos zonas, tad tokia zona nuo Naujųjų veiks ir Vilniuje. Tiesa, kol kas įvažiavimui nebus taikomi mokesčiai.
„Dabartinis teisinis reguliavimas nesudaro galimybių įvesti mažos taršos zonos rinkliavą ar taikyti atsakomybę už zonos reikalavimų nesilaikymą. Todėl kaip ir kiek apmokestinti taršius automobilius mažos taršos zonoje Vilniaus savivaldybė spręstų tik po nacionalinių teisės aktų pakeitimų. Kol kas mažos taršos zonoje vairuotojams bus rekomenduojama rinktis alternatyvius, netaršius keliavimo būdus, vyks edukavimas apie darnų judumą“, – atskleidžia savivaldos atstovai.
Austrijos portalo „Der standard“ duomenimis, Vienoje, nepaisant puikiai išvystyto viešojo transporto, automobilių eismo ribojimai vis tiek bus griežtinami, nes tarša išlieka pernelyg didelė. Norintys patekti į centrą, pirmąjį rajoną, automobilius turėtų statyti tik įvažiavę, specialiuose brangiuose garažuose. Išimtys viešose automobilių stovėjimo aikštelėse turėtų būti daromos tik gyventojams, taksi automobiliams, tiekėjų ar greitosios pagalbos automobiliams. Nereikalingos viešosios automobilių stovėjimo aikštelės turėtų būti pertvarkytos į žaliąsias zonas arba dviračių takus. Tikimasi, kad tokiais sprendimais automobilių eismas centre bus sumažintas 30 proc.
Verslui nepakenkė
Vieni pirmųjų bandymų riboti automobilių eismą centre ir senamiestyje Vieną pasiekė prieš dešimtmetį. Viena garsiausių, beveik du kilometrus siekianti gatvė, aplink kurią išsidėsčiusios parduotuvės, kavinės ir restoranai buvo perdaryta į „susitikimų gatvę“: eismo greitis sumažintas iki 20 km/h, sukurtos erdvios pėsčiųjų zonos. Vienos ekonomikos rūmai teigė, kad verslai neišgyvens ir pirkėjų srautas drastiškai sumažės. Ekspertai griežtai kritikavo projektą ir įspėjo, kad dauguma prekybos gatvės ir aplink ją esančių įmonių savininkų nepritaria šiems planams. Naujienų portalo „Der standard“ duomenimis, po metų ekonomikos rūmai kardinaliai pakeitė savo nuomonę: nuo to laiko jie palaikė planus sumažinti eismą ir kitose Vienos gatvėse ir vietose, o 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad pertvarkytų gatvių ekonominis poveikis buvo įvertintas teigiamai.
Verslo bankrotai ar sumažėjęs pelningumas dažnai priskiriamas eismo ribojimams, tačiau pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinės direktorės Olgos Grigienės, dedamųjų yra kur kas daugiau, o įvedant naujoves – pavyzdžiui, mažos taršos zonas – deramasi ir su verslininkais.
„Kaune, kaip ir daugelyje senamiesčių, vyrauja nedideli verslai: kavinės, restoranai, suvenyrų bei kitų smulkmenų parduotuvėlės. Šie metai ypač sunkūs buvo kavinėms bei restoranams. Prie pasibaigusios PVM lengvatos dar prisidėjo ir remontai: Rotušės aikštės bei ilgus metus užsitęsęs Vilniaus gatvės. Dėl šių ir kitokių priežasčių taip bankrutavo ne vienas verslas, veikęs Kauno senamiestyje. Įvedimas papildomo mokesčio už įvažiavimą į Senamiestį galimai buvo tik pretekstas vieno ar kito verslo nesėkmių priežastims įvardinti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jos teigimu, Kauno savivaldybė palaiko dialogą ir su verslininkais, besinaudojančiais kurjerių ir pavežėjų paslaugomis.
„Atsižvelgiant į verslininkų prašymus, dar tą patį rugpjūčio mėnesį abipus Senamiesčio buvo įrengta papildomų vietų nemokamam 15 minučių sustojimui. Sumažintos taršos zonoje teikiamos ir lengvatos nekilnojamo turto objektus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, grynųjų elektromobilių savininkams, specialiosioms tarnyboms, neįgaliesiems. Asmenys, teritorijoje susiformavę sklypus, gauna tiek leidimų, kiek juose yra suformuota parkavimo vietų“, – teigia O. Grigienė.
O. Grigienė įsitikinusi, kad lankytojų srauto sumažėjimas Kauno senamiestyje yra laikinas, o sąsajų tarp apmokestinto įvažiavimo ir verslo sunkumų, pasak jos – nėra.
„Tikiu, kad pasibaigus visiems senamiesčio remonto darbams, jis vėl taps traukos objektu. Kauno senamiestis yra ypatingai gražus ir išsiskiria net iš daugelio Europos senamiesčių tiek savo architektūra, tiek istorija. Tikrai nėra jokio pagrindo nerimauti, kad Kauno senamiestis neturi ateities. Tai tik laikini trumpalaikiai sunkumai“, – sako pašnekovė.
Pradeda nuo laikinų ribojimų
O. Grigienė atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant daugelį Europos Sąjungos direktyvų, matoma, kaip pasaulis eina žalinimo, taršos mažinimo, atliekų perdirbimo, tvarumo keliu, todėl sumažintos taršos zonos ir automobilių srauto reguliavimas bei mažinimas yra neišvengiami žingsniai.
Naujienų portalo „Mediapool“ duomenimis, ribojimai neaplenkė ir Bulgarijos, tačiau jie įvedami palaipsniui.
Nuo 2024 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2025 m. vasario mėn. pabaigos. Į Sofijos centrą negalės įvažiuoti automobiliai, pagaminti iki „Euro“ standarto įvedimo, taip pat automobiliai su „Euro 1“ ir „Euro 2“ standartais Pažeidėjus automatiškai fiksuoja kameros, įrengtos prie įvažiavimų į centrinę miesto dalį. Baudos už įvažiavimą į centrą prasideda nuo 25 eurų už kiekvieną vienkartinį pažeidimą. Pasak žurnalisto Krassen Nikolov, Sofija yra kol kas vienintelis Bulgarijos miestas, kuriame vietos valdžios institucijos taiko tokius transporto apribojimus.