Šiuo metu didžiausias vertikalus ūkis veikia Danijoje. Čia, keturiolikos aukštų lentynose, per metus užauginama daugiau nei 1 000 tonų daržovių. Būtent Danijos kolegų patirtis prieš penkerius metus įkvėpė V. Civinską iš Kopenhagos grįžti į gimtinę ir įkurti pirmąjį vertikalųjį ūkį Lietuvoje.

„Kaip ir visi, pirma uždaviau sau natūraliai kylantį klausimą – kam mums to reikia, negi neužtenka laukų? Tuomet pradėjau stebėti iš kur salotos atvyksta tiek į Daniją, tiek į Lietuvą. Pastebėjau, kad dauguma žalumynų į Lietuvos parduotuves atkeliauja iš pietų Europos šalių ar net Afrikos. Kodėl nenutraukus šios ilgos tiekimo grandinės? Gal galime užsiauginti aukščiausios klasės salotų šalia namų, be kenksmingų chemikalų? Šių minčių vedinas, pradėjau domėtis vertikaliu ūkininkavimu ir gimė „Leafood“, – pasakoja V. Civinskas.

Pašnekovas pasakoja, kad į ūkį teko investuoti apie 6,5 mln. eurų, tačiau atsipirkimo tikimasi per 5–6 metus. Šiuo metu „Leafood“ per metus užaugina apie 365 tonas žalumynų ir tiekia juos prekybos vietoms visoje Lietuvoje, Baltijos šalyse, turi partnerių Lenkijoje bei Vokietijoje. Vietinėje rinkoje užaugintus žalumynus renkasi ir mūsų šalies restoranai. Visgi, paklaustas, kas šiame versle sudėtingiausia, V. Civinskas atviras – konkuruoti su pigiomis, bet ne visada kokybiškomis įvežamomis salotomis.

Leafood

„Mūsų didžiausias privalumas yra auginimo stabilumas visus metus, sezoniškumo nebuvimas. Taip pat, nenaudojame pesticidų, saugome gamtos resursus: auginame pačiame mieste ir remiamės energija tik iš atsinaujinančių šaltinių. Mūsų ūkyje nuolat groja klasikinė muzika, nes tyrimai įrodė, kad tai teigiamai veikia augimą ir kokybę. Mes nekonkuruojame su kitais vertikaliais ūkiais, o vietinius ūkius – papildome. Didžiausias iššūkis edukuoti vartotoją ir varžytis su žemos kokybės importuojama produkcija“, – atskleidžia verslininkas.

Plačios galimybės, tačiau svarbu įvertinti naudą

Ispanijoje įkurtų vertikalių ūkių savininkai skaičiuoja, kad ši ūkininkavimo kryptis sutaupo apie 95 proc. vandens išteklų. Informaciją savo patirtimi patvirtina ir „Leafood“ įkūrėjas, pridurdamas, kad, greta to, nuskinamas derlius iki 200 kartų gausesnis. V. Civinsko teigimu, vertikalus ūkininkavimas ilgainiui tikrai taps svarbia Europos žemės ūkio dalimi, tačiau pilnai nepakeis tradicinio.

„Galimybės ką auginti yra plačios, tačiau finansiškai kol kas neapsimoka rinktis daugelio rūšių. Šiai dienai auginame tik žalumynus. Kitose šalyse jau pradėjo auginti uogas, lengvąsias daržoves“, – teigia pašnekovas.

Leafood

Vienas pavyzdžių, Čekijoje sėkmingai veikiantis pomidorų ūkis, kasmet rinkai pasiūlantis apie 6 500 tonų pomidorų, kurie parduodami su etikete „Naše rajčata“ (liet. – mūsų pomidorai). Jo įkūrėjas portalui „Deník Referendum“ pabrėžė, kad vertikalaus ūkininkavimo pagrindu sukurta šiltnamių aplinka leidžia naudoti jutiklius ir kompiuterius, kurie tiesiogiai tiekia augalams CO2 ir kontroliuoja temperatūrą. Pomidorai auga iš kokosų minkštimo ir yra maitinami tiksliai dozuojamu vandeniu su maistinėmis medžiagomis. Atsisakoma pesticidų, surenkamas ir naudojamas lietaus vanduo, antrą kartą panaudojamas ir vanduo, kurio augalams laistymo metu buvo per daug.

Vertikalaus ūkio sėkmės istorijų Europoje yra, tačiau tai brangus auginimo būdas, ypač verslo pradžioje. V. Civinskas atskleidžia, kad itin modernios technologijos įdiegimas yra nemažas iššūkis, o vėliau seka procesų valdymo klausimai.

„Tokio masto verslo kūrimas ir palaikymas yra sudėtingas procesas. Kasdieniniai iššūkiai kaip ir daugumoje gamybos ar pramonės įmonių yra susiję su žmogiškais faktoriais. Sprendžiame juos automatizuodami procesus kiek įmanoma galima labiau“, – sako „Leafood“ įkūrėjas.

Ieško inovatyvių sprendimų

Prognozuojama, kad iki 2030 m. vertikalaus ūkininkavimo pasaulinės rinkos apimtis sieks beveik 24 milijardus JAV dolerių. Statista duomenimis, vidutinis metinis augimo tempas Vokietijoje bus 13,9 proc., panašus rodiklis ir Kanadoje, Japonijoje, ženkliai aukštesnis – Kinijoje. Dėl pozityvių tendencijų, Europoje kuriasi vis daugiau vertikaliųjų ūkių, tačiau bandoma optimizuoti jų įkūrimo išlaidas.

Vertikalus hidroponikos ūkis

Daniel Podmirseg, iš Vertikalaus ūkio instituto Vienoje, pasakoja, kad Austrijos rinkoje iki šiol nebuvo nei vieno vertikalaus ūkio, nes rinka maža ir tam priešinosi tradicinių ūkių savininkai. Visgi, bandymo ėmėsi gerai žinomas prekybos tinklas „Billa“ kartu su Izraelio startuoliu. Vertikaliam ūkiui reikia nedaug erdvės, todėl jie automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro pastatė jūrinį konteinerį ir įkūrė ūkį. Jo produkcija tiekiama į šalia esančią parduotuvę. Jei projektas bus sėkmingas, „Billa“ tikisi vertikalaus ūkio konteinerius pastatyti prie visų savo prekybos vietų.

Pritaiko mokslą ir bando žinias perteikti vartotojui

Vertikalaus ūkininkavimo metodai biologams buvo žinomi ilgą laiką, tačiau vartotojams ne visada suprantami ir galintys kelti įtarimų. Ispanijos bendrovės „Cantábrica Agricultura Urbana“ įkūrėjai Tesa ir Javi – biologai, besispecializuojantys augalų biologijos srityje atskleidžia, kad verslui įkurti panaudojo būtent universitete įgytas žinias apie hidroponinį ir aeroponinį augalų auginimą, kuris plačiai naudojamas vertikaliuose ūkiuose, todėl bando žiniomis dalintis ir su produkcijos vartotojais.

V. Civinskas džiaugiasi, kad vartotojai vis labiau supranta tvaraus ūkininkavimo naudą. Ypač tai jaučiama didmiesčiuose, tačiau edukacinis kelias dar bus ilgas.

„Vartotojai jau supranta, kad šis auginimo būdas naudoja mažiau vandens, dirvožemio ir pesticidų, todėl laikomas aplinkai draugiškesniu. Taip pat dažnai vertina vertikalioje aplinkoje auginamus produktus kaip šviežesnius, nes jie auga arčiau galutinio vartotojo. Visgi, norint, kad rinka pilnai įvertintų vertikalaus ūkio produkciją, būtina nuolat šviesti vartotojus, aiškinti jiems apie privalumus, organizuoti degustacijas, dalintis sėkmės istorijomis ir skelbti tyrimus, rodančius šių produktų naudą sveikatai ir aplinkai. Taip pat svarbu dirbti su prekybos tinklais ir restoranais, kurie gali padėti skleisti informaciją ir pasiekti platesnę auditoriją“, – įsitikinęs pašnekovas, jau penkerius metus nuosekliai dirbantis šia linkme.

Šaltinis
Temos
Šio straipsnio tekstinis turinys (visas ar jo dalis) gali būti perpublikuojamas, prieš tai jį pažymėjus sakiniu „Šis turinys buvo sukurtas DELFI projektui PULSE“ bei pridėjus nuorodą į straipsnį.
Pulse autorinės teisės
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją