Reikalingi dideli pinigai: iššūkių kyla ir su jais, ir su darbuotojais
Anot V. Žalimo, Lietuvos infrastruktūrą sudaro 3000 km. Kelynų, keli šimtai pervažų, tiltų, Europos mastu tokia infrastruktūra yra išties maža, bet net ir tokiai infrastruktūrai išlaikyti reikia labai nemažai lėšų.
„Skaičiuojama, kad vien palaikyti esamą būklę į metus reikia apie 75 mln. eurų. Neskiriant tiek pinigų, o šiai dienai neturime tiek iš ko skirti, nes, kaip žinia, srautas krovinių vežimo iš Rytų į mūsų uostą ir tranzitas tikrai sumažėjęs, mes nebesurenkam tiek lėšų. Tai mums nepakanka tų pinigėlių, kuriuos gauname, tai skiria mums ir valstybė, bet skiria tiek, kiek gali. Šiandienai gali nepakankamai ir ta esama infrastruktūra po truputėlį sėda. Mes skaičiuojam, tam, kad palaikyti ir atstatyti vien tik esamą infrastruktūrą reikia apie 350 milijonų. Tai jau būtų, sakyčiau, klientui ir vežėjams labai geras jausmas atstatytoj infrastruktūroj važiuoti.
Kalbant apie pagrindinį ir patį didžiausią projektą – Rail Baltica – čia jau visai kiti pinigai. Vien tik sumažinta apimtis Lietuvos sudaro apie 5,5 mlrd. Eur, ir čia be Vilniaus. Kad pajungti Vilnių – reikia dar 2,5 mlrd. Eur. Europa ir Briuselis įtraukė net ir atšaką į Klaipėdą, į TNT tinklą, jį padaryti reikia dar kažkur 2,5 mlrd. Eur.“, – pasakoja pašnekovas ir tikina, kad išlaikyti ir vystyti geležinkelių infrastruktūrą valstybei išties yra nemenkas iššūkis.
Pats svarbiausias ir pagrindinis iššūkis geležinkelių infrastruktūroje, pasak V. Žalimo, šiuo metu neabejotinai yra finansavimo apimtis. Dvigubai sumažėjęs krovinių srautas iš Rytų į Vakarus padarė ženklią įtaką ir šiandien, pašnekovo teigimu, valstybė padeda finansinį skirtumą šiek tiek švelninti.
Kitas iššūkis – senstantis darbuotojų Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje amžius, mažėja ir pačių darbuotojų, todėl V. Žalimas įsitikinęs, kad netolimoje ateityje teks susidurti su elementariu darbo rankų trūkumu.
Paskaičiavo, kada ir kaip atsipirktų investicijos bei kur Lietuva stipriai atsilieka
Kalbama apie didelių investicijų poreikį, tačiau ar jos Lietuvai atsipirktų? V. Žalimas pateikia kolegų iš užsienio šalių skaičiavimus. „Čekai, austrai yra padarę ekonominius skaičiavimus, jų tyrimai rodo, kad investicijos į geležinkelių infrastruktūrą sukuria apie 400 proc. socioekonominės naudos. Jie sujungia miestus, labai greitai darbo jėga juda per miestus. Nuo kelių nusiima automobilių ir sunkiosios technikos srautai, keliams reikia skirti mažiau lėšų, nes daugiau važiuojama geležinkeliais, tada visokie verslai kuriasi aplinkui. Tai jie skaičiuoja, kad yra apie 400 proc. socioekonominės naudos, o tiesiogiai geležinkeliams – apie 40 proc. Kai kalbame apie milijardines investicijas – tai yra ženklūs pinigai“, – įsitikinęs pašnekovas. Be to, kokybiškoje infrastruktūroje, „LTG Infra“ vadovo įsitikinimu, slypi ir regioninė gerovė, apie kurią daug kalbama pastaruoju metu valstybės vadovų lygmeniu.
Kol kas Lietuvoje yra vos 8 proc. elektrifikuotos geležinkelių infrastruktūros ir tai – vienas žemiausių rodiklių Europoje, tačiau V. Žalimas sako, kad šioje vietoje dideli žingsniai į priekį vyksta būtent dabar:
„Šiuo momentu esame artėjantys prie pabaigos mūsų didžiojo elektrifikacijos projekto. Branda šiuo momentu yra 70 procentų. Nuo Vilniaus iki Klaipėdos visoje pagrindinėje linijoje statome elektros stulpus, tiesiame elektros laidus ir 2026 m. vasarą jau galės važiuoti elektriniai traukiniai. Vežėjai mūsų žiniomis jau yra užsisakę naujus traukinius, klientai turės gerą patirtį. Šitas žingsnis elektrifikacijos procentą padidins iki 28. Europos kontekste tai vis tiek yra labai mažai, tad labai laukiam Rail Baltica, kai ją pastatysime ir elektrifikuosime – elektrifikacijos procentą pakelsime iki 40. Bet vis tiek tai yra labai mažai. Tie patys lenkai turi 64 proc. Kas tai lėmė? Tai lėmė tiesiog strateginiai valstybės, lenkų geležinkelių ir Europos geležinkelių žingsniai investuoti į elektrifikavimą“, – pokalbį pabaigia V. Žalimas ir sako, kad Lietuvai išties yra ką vytis.
