Džiaugiasi pasiektais rezultatais
LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas pasidžiaugė, kad pagaliau nuo projektavimo darbų buvo pereita prie žemės kasimo ir sankasos formavimo.
„Labai sunku kam nors papasakoti, kad darbai vyksta, bet niekas realiai nemato, kas darosi. Iš tiesų Jonavos rajone jau yra daug padaryta: iškasta žemė, suformuoti privažiavimo keliai, matosi naujo tilto rėmai“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad pavyko gauti patvirtinimą iš Europos Komisijos, jog už 83 mln. eurų anksčiau suplanuoti darbai buvo atlikti tinkamai. Be kita ko buvo gauta 1,2 mljr. eurų iš CEF (angl. „Connecting Europe Facility“) fondo, kas toliau leis įmonei sėkmingai tęsti darbus įgyvendinant projektą „Rail Baltica“.
„Turime labai aiškų planą, kaip toliau dar spartinti. Taip pat turime resursų artimiausiu metu ir dirbsime, kad jų užtektų, jog galėtume padaryti tuos darbus, kuriuos suplanavome“, – pabrėžė LTG grupės generalinis direktorius.
Anot E. Lazausko, priemonių projekto spartinimui yra nemažai: nuo darbo laiko išplėtimo, o tam ypač gali pasitarnauti pakankamai vėlai prasidedanti žiema, iki leidimų gavimo ir žemių išpirkimo komerciniais pagrindais. Pašnekovo tikinimu, jau yra gauti pritarimai iš visų reikalingų institucijų.
„Yra daug taškų, kuriuose buvo įdėta daug pastangų tiek iš ministerijos, tiek iš projektuotojų, rangovų pusės. Visi kartu susikaupę tas visas galimybes ir bandome išnaudoti“, – kalbėjo E. Lazauskas.
Turėjo perskirstyti atsakomybes
Kad ir kaip norėtųsi kalbėti tik apie teigiamus pasiekimus, tačiau LTG grupės generalinis direktorius neišvengė klausimo apie kliūtis, kurios galėjo pakišti koją sklandžiam projekto „Rail Baltica“ vystymuisi.
„Aš negalėčiau įvardinti, kad buvo tokių labai ryškių momentų. Iš tiesų fiziškai darėm labai daug darbų, kurių anksčiau nebuvo ir mūsų pagrindinis tikslas galbūt buvo informuoti visus susijusius asmenis: tiek Europos Komisiją, Seimo narius, akcininką, ministeriją, kaip mus sekasi viską daryti. Nes tik matant progresą, galima toliau judėti. Jeigu tik žadėsi, kad kažkada kažkas bus pastatyta, tai tada nėra ir pasitikėjimo. Daugiausia pastangų išėjo visus įtikinėjant“, – atviravo E. Lazauskas.
Jis pabrėžė, kad projektas „Rail Baltica“ yra pakankamai sudėtingas, nes jo ėmėsi trys šalys: Lietuva, Latvija ir Estija. Taip pat prie projekto yra prisijungusi ir Lenkija.
„Kiekvieną dalyką yra labai paprasta daryti vienam, dviems reikia pasitarti, trims yra dar sudėtingiau. Europoje tokių projektų, kurie vyksta tarp skirtingų šalių, irgi yra, bet dažniausiai vyksta tarp dviejų šalių. Tarp skirtingų šalių jungiasi geležinkeliai ir tas yra įprasta.
Trims šalims yra sudėtingiau susiderinti, taip pat yra skirtingų šalių parlamentai, jų sprendimai, politinis ciklas keičiasi skirtingai. Pats projektas buvo taip sudėliotas, kad trys šalys kartu turėjo sutarti, kaip tuos darbus daryti, tačiau matėsi, kad tai nebuvo efektyvu. Dėl to buvo sutarta perskirstyti atsakomybes ir „LTG Infra“ įmonei buvo perduota daugiau galimybių tiek projektuoti, tiek tuos darbus atlikti, o ne daryti to per centrinę, Rygoje įsteigtą įmonę“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Pasak E. Lazausko, tai ir buvo vienas sudėtingesnių klausimų, kurį reikėjo išspręsti ir tai padaryti sėkmingai pavyko.
„Dabar viską vykdome pagal naują procesą“, – pabrėžė LTG grupės generalinis direktorius.
Nesutarimo su sklypų savininkais išvengta
Vystant projektą „Rail Baltica“, visuomenės poreikiams reikėjo paimti privačių sklypų, taip pat juose esantį kitą privatų nekilnojamą turtą, todėl natūraliai kyla klausimas, ar savininkai geranoriškai ir lengvai sutiko atsisveikinti su savo nuosavybe.
„Tokiose projektuose žmonėms yra svarbiausia, kad būtų atlyginta sąžiningai. Iš tiesų Lietuvoje tokie dideli infrastruktūriniai projektai ne taip dažnai vyksta. Tikrai buvo dėta daug pastangų iš bendrovės pusės informuojant, vykstant pas visuomenę“, – sakė E. Lazauskas.
Anot jo, detaliai informuojant žmones apie patį projektą ir laukiančias kompensacijas, išvengiama potencialaus nepasitenkinimo.
„Visi supranta, kad darant didelį projektą, neapeisi kiekvienos sodybos. Gaila, kad taip nutinka, jog pakliūna į trasą, bet teisingas atlygis, mano manymu, yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuris leidžia toliau įgyvendinti tą projektą“, – mintimis dalinosi laidos pašnekovas.
Turi aiškų kitų metų tikslą
E. Lazauskas taip pat užsiminė apie tai, kokių poslinkių, vystant projektą „Rail Baltica“, galima sulaukti kitais metais.
„Šiemet, kaip minėjau, aktyviai dirbome Jonavos rajone, turėjome 29 kilometrus, kuriuose vyko darbai. Dabar yra paskelbtos rangos sutartys, jų bus paskelbta ir kitų metų pradžioje, viduryje. Planuojama, kad darbai aktyviai vyks kitų metų pabaigoje. Tikimės, kad jie vyks 114 kilometrų, kas yra praktiškai keturis kartus daugiau nei turime dabar. Be sankasos ir viršutinės konstrukcijos dalies, numatyti ir kiti darbai. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuos norime dar aiškiau parodyti, kaip ta trasa atrodys“, – sakė LTG grupės generalinis direktorius.
Anot jo, tuo taip pat siekiama įtikinti kitus, kad projektas „Rail Baltica“ egzistuoja ne tik popieriuje.
„Taip pat aiškiai galėsime signalizuoti Europos Komisijai, kad jokiais būdais nekiltų minčių stabdyti to projekto apsukų ir tai bus pagrindinis įrodymas, kad mes galime kartu padaryti. Tikimės, kad mūsų kolegos Latvijoje ir Estijoje taip pat nestabdys ir lygiai taip pat intensyviai judės į priekį“, – tikino E. Lazauskas.
Anot jo, tarptautinis bendravimas su Lenkija taip pat vyksta, todėl jis išreiškė viltį, kad šioje vietoje trukdžių neturėtų iškilti.
Ko netektume, žlugus projektui?
E. Lazausko tikinimu, jeigu projektas „Rail Baltica“ sustotų, tai ypač neigiamai paveiktų Lietuvos ekonomiką.
„Pats projektas yra labai didelis, iki 2030 m. reikia investuoti 5,5 mljr. eurų. Tuos darbus kažkas turi padaryti. Kiekvienas atliekamas darbas atneša papildomus pinigus į biudžetą, žmonės gauna atlyginimus“, – pabrėžė laidos pašnekovas.
Pasak jo, yra paskaičiuota, kad per visą gyvavimo ciklą „Rail Baltica“ turėtų atnešti socialinės ekonominės naudos už 6.6 mlrj. eurų. Tai reiškia, kad be šio projekto, lėšos nepakliūtų į ekosistemą.
Kitas svarbus aspektas – karinis mobilumas.
„Mes gyvename tikrai neramioje aplinkoje ir šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ jau veža sąjungininkų karinę techniką. Dabar vyksta labai aiškūs projektai, pritaikant infrastruktūrą naudoti dviem tikslams: tiek civilių, tiek karinės technikos pervežimui“, – kalbėjo E. Lazauskas.
