Padės užtikrinti aukščiausio lygio saugumą
„Atvažiavome aplankyti ir pasižiūrėti svarbaus įvykio – įgręžtų polių apkrovos testavimo pabaigą. Turime virš 300 sukaltų polių. Testo metu presas atliko didžiausią Lietuvos istorijoje apkrovos testavimą – slėgė polius 2280 tonų svoriu ir žiūrėjo, kaip poliai atsilaiko“, – pasakoja „LTG Infra“ vadovas.
Pasak V. Žalimo, polių testavimas yra svarbi tilto statybų dalis. 40 metrų aukščio statinys drieksis 1,5 km, o traukiniai juo skries iki 249 km/val. greičiu, todėl privaloma užtikrinti, kad saugumas būtų aukščiausio lygio.
„Todėl darome testavimą ir ruošiame statybų aikštelę betonavimui – netrukus pradės kilti betoninės kolonos“, – sako jis.
Nors, kaip sako „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendrovės vadovas, tiesiogiai savomis rankomis prie tokio masto statybų neprisiliečiantiems žmonėms šis vaizdas gali atrodyti įspūdingas ir nekasdieniškas, šios srities profesionalams tai – gana įprasta praktika. Vis tik pašnekovas dalinasi, ko gi reikėjo, kad pavyktų suorganizuoti tokio masto tilto polių testavimą.
„Turėjo atvažiuoti agregatai tiek iš Italijos, tiek iš kaimyninių šalių. Viską turėjome sukonstruoti. Atvažiavo mašinos, žmonės, kurie viską parengė, ir tą testą atliko. Tai, sakyčiau, jiems – tai nieko ypatingo, o mums – didelis įvykis“, – pastebi V. Žalimas.
Paruošiamieji tilto statybų darbai – finišo tiesiojoje
„LTG Infra“ vadovas džiaugiasi, kad pirmasis tilto polių testavimo procesas praėjo sėkmingai, tačiau skuba pastebėti, kad konstrukcijų testavimas bus vykdomas ir ateityje.
„Testas pavyko puikiai. Iš tikrųjų, tikrinsime dar keletą polių, bet džiaugiamės, kad viskas praėjo sėkmingai. Visa komanda su nekantrumu laukiame, kol pamatysime kylančias pirmąsias kolonas“, – ateities darbais dalijasi V. Žalimas.
Greitasis traukinys per 1,5 km ilgio Neries tiltą pravažiuos per apytiksliai 22 sekundes, tad tai – dar ne paskutiniai testai. Be apkrovos dar bus vykdomi ir akustiniai bandymai.
„Svarbu, kad būtume tikri, jog giliai po žeme esantys poliai neturi jokių oro ertmių, kad nebūtų jokių įtrūkimų. Todėl mūsų laukia dar vienas išbandymas – akustiniai polių testavimo darbai. Poliai, kurie yra supilti, siekia 28 metrų gylį. Tokio gilaus daikto po žeme negali vizualiai pamatyti ir suprasti, ar viskas atlikta tinkamai, todėl garsiniai testavimai irgi svarbūs. Noriu pasidžiaugti visos mūsų komandos vardu, kad pirmasis testas yra pavykęs, nes jeigu būtų atvirkščiai – turėtume vėl viską daryti iš naujo. Tai mums tilto statybose yra labai svarbus etapas“, – džiaugiasi V. Žalimas.
Paruošiamieji tilto statybų darbai, sako jis, vyko intensyviai. Per apytiksliai dvejų metų laikotarpį pavyko sėkmingai pasiekti šio etapo pabaigą. Dabar ruošiamasi etapui, kuris, sako V. Žalimas, bus pastebimas plika akimi: „Jau ruošiame armatūrą betonavimui, o rangovas žada, kad sausio, vasario mėnesiais pamatysime pirmuosius ant betoninių atramų atvežtas statomas dalis“.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Vilnių, Kauną, Panevėžį, Rygą, Parnu ir Taliną.