Šias tendencijas pastebi socialdemokratė, LSDMS Tauragės moterų klubo pirmininkė, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narė, lietuvių kalbos mokytoja Efrema Bitinienė.
- Literatūros pamokos – viena iš erdvių mokytojui suprasti mergaičių ir merginų vidinį pasaulį. Kaip Jums atrodo, kuo dabartinių besimokančių merginų karta kitokia nei Jūsų mokyklos laikais?
- Mokydama literatūros vadovaujuosi perfrazuota Cicerono mintimi, kad ne tik istorija, bet ir grožinė literatūra yra gyvenimo mokytoja. Istorijos mokslo objektas – įvykiai, priežastys, pasekmės ir kt., grožinės literatūros – žmogus istoriniame, socialiniame kontekste. Grožinio kūrinio analizė be diskusijų, be sąsajų su laikmečio realijomis – sausas ir nuobodus darbas. Literatūros pamokos – atsakymų paieškos į įvairiausius būties klausimus ir, be abejonės, – erdvė labiau suprasti jaunų merginų pasaulėjautą.
Kartų skirtumai – natūralus nuolat kintantis procesas, kuriam turi įtakos politiniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai. Nepriklausomos Lietuvos karta auga kitoje – globalioje, sparčiai kintančioje informacijos srauto aplinkoje. Šiuolaikinės merginos nėra suvaržytos stereotipinių nuostatų, turi savo nuomonę, yra atviros, aktyvios, racionalios. Laikmetis turi įtakos ir gyvenimo sampratai, prioritetams – dauguma merginų turi aiškią viziją, siekius, lūkesčius. Merginos yra lanksčios, gebančios už save pakovoti, apginti savo nuomonę. Be abejonės, yra išimčių.
Labai didelės įtakos turi charakterio savybės, aplinka, kurioje jos auga, svarbus mamos, močiučių vaidmuo. Kai kam gali atrodyti keista, bet šiuolaikinių merginų ir senelių ryšys yra labai stiprus (Jaunųjų filologų konkursų darbų viena iš mėgstamiausių temų). Mamos dažniausiai būna užimtos, mažiau gali skirti laiko dukroms, o tos močiutės nebėra apsigobusios skarele, nuolat moralizuojančios, primetančios savo nuomonę – yra draugės, patarėjos. Kitoks kontaktas suartina, padeda suvokti supantį pasaulį platesniame kontekste. Džiugina, kad merginos didžiuojasi savo mamomis, aklai nesižavi pigaus populiarumo besivaikančių žvaigždučių gyvenimo būdu, nekopijuoja, geba kritiškai vertinti ir atsirinkti.
- Ką pasakytumėte apie mergaičių ambicijas? Ar jos jaučiasi laisvos ir lygios su vaikinais, renkasi specialybes, kurios Jūsų jaunystės laikais neatrodė moteriškos?
- Šiuolaikinės merginos yra ambicingos, jos žino savo vertę, turi savo nuomonę. Džiugina, kad ambicijos dažniausiai būna pamatuotos. Galiu drąsiai teigti, kad patriarchalinis modelis praranda svarbą. Nebeskirstomos profesijos – vyriškos ar moteriškos. Renkamasi pagal gebėjimus, atsižvelgiama į perspektyvas. Merginų prioritetų piramidės viršūnėje pirmiausia yra darbas, stabilios pajamos (tai garantuoja savarankiškumą, nepriklausomybę nuo vyrų), karjera, įsitvirtinimas visuomenėje, tik po to – šeima.
Prioritetų piramidė verčiasi antraip, nenuostabu – natūraliai perimamos laikmečio tendencijos. Visai nekeista, kad dabartinės kadencijos Seimas taip ir neranda šeimos apibrėžimo. Karjeros galimybių vizija skirtinga. Labai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių. Juokauju, kad „gimusioms su marškinėliais“ žymiai lengviau. Deja, tai skaudi tiesa, Lietuvoje socialinė atskirtis labai ryški. Prieš kelerius metus viena mano gabi mokinė baigė gimnaziją aukštais egzaminų įvertinimais, jai atviros buvo daugumos aukštųjų universitetinių mokyklų durys. Pamenu, daug kalbėjome apie perspektyvas, ateitį. Mergina realiai įvertino savo galimybes, pasirinko laipsniško augimo – „Step by Step“ – karjeros modelį. Imti paskolą studijoms jai atrodė per daug rizikinga, liko savo gimtajame mieste, sėkmingai baigė kolegiją, yra UAB direktorė.
- Ar Jūsų moksleivės pastebi, kad joms skirtas vis dar gana vyriškas pasaulis? Ar jos maištauja?
- Moters pasaulėjautos kaitą merginoms padeda suvokti grožinė literatūra – bendrojo lavinimo grožinės literatūros programų kontekstas apima XIV–XXI amžius. Skirtingi laikmečiai, skirtingi ir moterų paveikslų atspindžiai. Ir šiomis dienomis yra užguitų, smurtą patiriančių šeimose, lyg Žemaitės katrių (tokių, kaip apsakyme „Marti“), ir nesivaržančių, nepaisančių moralės normų, pasiduodančių prigimtinei aistrai, drąsių, nebijančių kovoti už savo meilę M. Katiliškio monikų (kaip romane „Miškais ateina ruduo“).
Diskusijų metu aiškėja šiuolaikinių merginų požiūriai – moters dalia kur kas sudėtingesnė, ji – ne tik naujos gyvybės nešėja, bet ant jos pečių gula ir didesnė atsakomybė, pareigos. Merginos pasisako už lygias galimybes, kategoriškai prieš šiuolaikinėje visuomenėje vis dar vyraujantį stereotipinį patriarchalinį, „homosovietinį“, menkinantį moteris mąstymą. Ar maištauja? Taip, kai kurios tikros feministės, kitos neskuba daryti išvadų. Visam gyvenimui išliks pokalbis su, beje, vaikinu gimnazistu. Jis niekaip negalėjo suprasti – tėvas smurtauja, o mama su tuo taikstosi. Jaunam vaikinui buvo nesuvokiama, kaip mama, išgyvendama akivaizdų psichologinį smurtą, vyrui šypsosi, pataikauja, apsikabina. Išsikalbėjom, pasirodo, moteris priklausoma finansiškai, ir vyras manipuliuoja sūnaus išlaikymu – neremsiąs sūnaus studijų. Gimnazistas tiesiog ieškojo psichologinės pagalbos, jautė kaltę, kad būtent dėl jo kenčia, aukojasi mama.
Mano profesinės ir visuomeninės veiklos patirtis leidžia daryti prielaidą, kad „Moterų ir vyrų lygių teisių įstatymo“ pagrindinės sąvokos – moterų ir vyrų lygios galimybės ir diskriminacija – daugeliui šiuolaikinių moterų yra dar nevisiškai suvokiamos arba tiesiog pritrūkstama žinių, ryžto, drąsos keisti ir keistis. Skaudu, kad dėl to kenčia ne tik pačios moterys, bet ir jų vaikai.
Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos Užs. Nr. 2016-DJ-04/1