DELFI aiškinosi, ką apie naujienas mąsto jaunimas ir kokia iš tiesų reali situacija.
Jaunimui – naujos galimybės
U. Terentjevaitė neslepia – besibaigiant studijoms vis dažniau susimąsto apie ateitį, o neretai aplanko ir baimė. Tačiau į darbo rinką jau įžengę studentai tikina, kad darbdaviai pakankamai geranoriškai žiūri į jaunus darbuotojus, todėl reikia drąsiai siekti savo tikslo.
Nemaža dalis studentų į darbo rinką integruojasi dar studijų metais. Studentų teigimu, itin svarbu teisingai pasirinkti praktikos vietą. Tuomet rasti tinkamą darbą kur kas lengviau. Taip padarė KTU studentė Gražina Liudžiūtė, kuri liko dirbti ten, kur ir atliko pratiką.
„Nebuvo taip, kad atėjęs studentas nudirbs darbus, kurių niekas nenori dirbti“, - sako G. Liudžiūtė.
„Šviežias protas visada naudingas darbdaviui“, - įsitkinęs jau ne pirmus metus dirbantis KTU studentas Povilas Mastauskas.
„Puikiai atsimenu, kai pirmą kartą ėjau pas darbdavį – labai jaudinausi. Patirties niekur negausi, jei nepradėsi dirbti“, - įsitikinęs architektūrą studijuojantis Antanas Pipiras.
Kuo naudingas naujasis Darbo kodeksas jauniems, studijas nesenai baigusiems žmonėms?
„Didesnė darbo sutarčių įvairovė – galimybė lengviau ir greičiau įsidarbinti, kad ir dirbant pagal projektinio darbo sutartį arba terminuotą darbo sutartį. Lankstesnis darbo laiko reguliavimas – galimybė derinti laisvalaikį, šeimą ir darbą arba net kelis darbus vienu metu. MMA tik už nekvalifikuotą darbą, todėl aukštąjį mokslą baigęs jaunuolis gali tikėtis didesnio nei MMA darbo užmokesčio“, - DELFI sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė.
Dabartiniai studentai vieningai sako, jog nesvarsto apie įvairias socialines išmokas. Naujajame kodekso projekte numatyta, kad išdirbus 12 mėn. per 24 mėn. laikotarpį, atsiranda galimybė atleidžiamam darbuotojui gauti išeitinę ir nedarbo socialinio draudimo išmoką. Mokymosi atostogos, kai darbuotojas gali gauti net 5 visiškai apmokamas darbo dienas per metus mokymosi atostogų, arba 20 darbo dienų pusiau apmokamų mokymosi atostogų.
Darbdavys prieš darbuotoją
Neretai pasirodo diskusijų, esą naujasis kodeksas palankesnis darbdaviams, nes esą bus liberalizuota darbo rinka, bus lengviau keisti darbuotojus ir panašiai.
„Reikia liberalizuoti – tuomet bus sveika konkurencija. Konkurencija bus ir tarp darbuotojų. Turėtų būti lengva pakeisti darbuotoją į geresnį“, - sako dirbantis KTU studentas Jonas Muleravičius.
Tačiau specialistai nesutinka, kad priėmus naująjį kodeksą atleisti darbuotoją bus paprasčiau.
„Darbuotojui atleisti ir toliau reikės nurodyti konkrečią priežastį, kodėl jis atleidžiamas, be to, jis turės laiku būti įspėtas ir jam priklausys išeitinė kompensacija. O tais atvejais, kai atleidžiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, galios dabartinė tvarka - reiks mokėti gan dideles išeitines. Nors sumažės išeitinių dydis, sutrumpės įspėjimo terminai, tačiau atsiranda išeitinės išmokos nutraukus terminuotas darbo sutartis (ilgesnei nei 2 m.) bei didės ir ilgės nedarbo išmokos. Reiškia kol ieškau darbo gausiu ne pašalpą, o pagal mokėtus mokesčius lygiavertį nedarbo draudimą“, - sako E. Radišauskienė.
Be to, specialistės teigimu, liberelesnis darbo kodeksas konkurencijos tarp darbuotojų nedidina.
„Lankstesni darbo santykiai padidina konkurenciją dėl darbuotojo, o ne tarp darbuotojų. Lankstesnės darbo sąlygos, darbo laikas, galimybės daugiau dirbti, taip pat nuolatos mokytis ir tobulėti, skirti daugiau laiko sau ir savo šeimai sudarys didesnes ir geresnes sąlygas kvalifikuotiems ir rinkoje paklausą turintiems darbuotojams. Bus sukurta daugiau paskatų aktyvumui darbo rinkoje, darbdaviai norės gerų darbuotojų, o darbuotojai lengviau galės gauti geresnį, didesnį užmokestį, lankstesnius santykius siūlantį darbą“, - aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė.
Darbuotojų, netekusių darbo, pirmuosius tris nedarbo mėnesius lauks didesnės, ankstesnes pajamas labiau atitinkančios nedarbo socialinio draudimo išmokos. Maksimali nedarbo draudimo išmoka galės siekti iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio - šiuo metu tai būtų 507 Eur.
Jei darbuotojui per pirmus tris mėnesius nepavyks susirasti darbo, jis ir toliau gaus nedarbo socialinio draudimo išmoką, tiesa, jau kiek mažesnę nei pirmus tris mėnesius. Iš viso išmoką jis galės gauti 9 mėnesius.
Nauda ir darbdaviams
Tačiau naujasis kodeksas tam tikrais aspektais naudingas ir darbdaviams.
„Didesnė darbo sutarčių įvairovė – galimybė priimti daugiau darbuotojų fiksuotam darbui arba terminui mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis, o tai leistų šiems darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus. Galimybė priimti daugiau kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų nesibaiminant, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, šių darbuotojų paslaugų atsisakymas privestų darbdavį iki bankroto.Laipsniškai mažėjantis darbo užmokesčio apmokestinimas, leisiantis geriausiems darbuotojams mokėti didesnes algas“, - sako E. Radišauskienė.